aA
„Aš esu vieniša pensininkė, gyvenu individualiame name. Man numatyta vietinė rinkliava už atliekų NEturėjimą“, – štai tokio iš pirmo žvilgsnio keisto laiško iš skaitytojos Ingos (vardas pakeistas, asmuo red. žinomas- red.) sulaukė „Delfi“ redakcija. Moteris pasakojo, kad nors šiandien ir gyvena nuosavame name, atliekų nesugeneruoja, nes paprasčiausiai neturi pinigų maistui, tačiau šiandien vis tiek turinti mokėti už tuščią ir esą valomą konteinerį.
Šiukšlių konteineriai
Šiukšlių konteineriai
© Shutterstock

Mokestis už atliekas – beveik 1 mėn. pensija

Inga redakcijai pasakojo gyvenanti Vilniuje, kiek daugiau nei 400 kv.m. name, kurio gyvenamo ploto yra nepilni 130 kv.m. Nors namas – nemažas, ji sakė jį įsigijusi jau seniai, o jame viena gyvenanti nuo 2014-ųjų.

Pagrindinės moters pajamos šiandien, kaip ir daugelio vyresnio amžiaus žmonių, kaip atviravo – pensija. Ji 2018-aisiais Ingai siekė 160 Eur per mėnesį, 2019-aisiais – 217 Eur, o nuo 2020-ųjų kiek didėjo ir siekė 234,58 Eur per mėnesį, tačiau šiandien bėda, kaip tikino, ne tik gaunamos mažos pajamos, tačiau ir didžiulė vietinė rinkliava už atliekas.

„Jau 10 mėnesių siekiu, kad vietinė rinkliava man būtų sumažinta“, – telefonu sakė ji ir pridūrė, kad 2018 ir 2019 metais jos gaunamos sąskaitos vien už atliekų tvarkymą siekė po 146 Eur, o 2020-aisiais dar didėjo ir kilo iki 167 Eur metams.

Pensininkė kovoja dėl šiukšlių mokesčio: pensijos mokėti neužtenka, o šiukšlių neturi
© DELFI / Domantas Pipas

Paklausta, kodėl Inga siekia mažesnės rinkliavos, moteris tikino, kad priežasčių – labai daug.

„Pirmoji ta, kad mano pensija siekia 235 Eur per mėnesį, o anksčiau dar buvo ir mažesnė, bet ar tai reiškia, kad aš turiu sumokėti už metų rinkliavą praktiškai vos ne pilną vieno mėnesio pensiją? Ar tai yra adekvatu? Ne. Ar tai nenusižengia Konstitucijai? Nusižengia, nes joje aiškiai apibrėžta, kad įstatymų leidėjas turi laikytis protegumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų.

Tai yra labai aiškiai pasakyta ir kiekvieno sveiko proto žmogus tai supranta. Juo labiau, aš tame name gyvenu viena, jie turi visą informaciją apie mano pajamas, turi visą informaciją, kad nuo tos dienos, kai Vilniaus miesto savivaldybė perėmė rinkliavos tvarkymo verslą, iš mano namo nė vienas konteineris nebuvo išvežtas ir ištuštintas. Tai yra nuo 2018 m. gegužės 1-osios.

Ar manote, kad tai yra adekvatus ir normalus mokestis?“, – klausė ji ir patikino, kad konteinerį ji visgi turi, tačiau jis – nuolatos tuščias.

Per metus surenka 9 kg atliekų

Pasiteiravus, kur moteris deda sukauptas atliekas, ji aiškino, kad dėl mažų pajamų ji kiekvieną mėnesį maistui išleidžia iki 50 Eur, todėl per mėnesį jai susidarančios atliekos tesiekia 900 gramų.

„Aš savo poreikius maistui riboju iki 50 Eur mėnesiui. Kas įdomiausia, turiu visus čekius. 2016 m. aš bandžiau išsiaiškinti, už kiek aš galiu minimaliai pragyventi, o vėliau tai (čekių rinkimas- red.) tapo įpročiu kaupti.
Čekiai buvo pateikti ir teismui, kuris nusprendė, kad, nepanaikindama ir nemažindama mokesčio SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (SĮ „VASA“) yra teisus, nors nuo 2018 gegužės iki šios dienos įmonė neištuštino nė vieno mano konteinerio.

Per metus aš surenku tik apie 9 kg maisto pakuočių, kurias išrūšiuoju į antrinių žaliavų konteinerius. Jų tiek mažai todėl, nes aš sau daugiau nieko neleidžiu, nes nėra iš ko. Atliekas nunešu į oficialiai, legaliai savivaldybės pastatytus spalvotus konteinerius – plastikui, stiklui, popieriui, kurie yra netoliese mano namų, taip pat einant į parduotuvę“, – pasakojo ji.

Moteris prasitarė, kad dar gauna ir papildomų pajamų, tačiau jos nėra nuolatinės, mat ji turi indėlį. Taip ji gaunanti dar 56 Eur.

„Jeigu aš šiais metais sumokėčiau visus man numatytus mokesčius – žemės, nekilnojamo turto, atliekų, tai man pragyvenimui į mėnesį liktų tik po 176 Eur iš pensijos“, – skaičiavo ji ir sakė, kad neprašo valstybės visiškai jos atleisti nuo atliekų mokesčio.

„Prašau atleisti nuo kintamosios dalies, kuri priklauso konkrečiai nuo atliekų kieko. Jie pagal įstatymus turi tai padaryti. O pastovioji dalis, kuri yra skirta visai infrastruktūrai ir t.t., tai ją man turėtų sumažinti iki, daugiausiai, 1 proc. mano gaunamų pajamų“, – sakė ji ir svarstė, kad rūšiuojamos atliekos, jos manymu, išvis neturėtų būti apmokestinamos.

Taip pat, kaip teigė, į Ingos namus buvo atvykę specialistai, kurie tikrino moters namų temperatūrą bei kitus rodmenis, tačiau ji atsakymo po patikrinimo, nors ir teiravosi, taip ir negavusi.

Mokestis sudaro 5,9 proc. gaunamų pajamų

Dėl atliekų tvarkymo mokesčio Inga sakė du kartus rašiusi prašymą savivaldybės įmonei SĮ „VASA“.

Vėliau iš jų buvo gautas neigiamas sprendimas buvo skųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, o administracijai nesutikus panaikinti SĮ „VASA“ sprendimo, moteris kreipėsi į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą, tačiau ir čia teigė pagalbos nesulaukusi.

„Galiausiai, parašiau skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nusprendė, kad nepanaikindama ir nemažindama mokesčio, SĮ „VASA“ yra teisi, nors nuo 2018 gegužės iki šios dienos įmonė neištuštino nė vieno mano konteinerio ir pastebėjo, kad man rūpimu klausimu aš turėjau kreiptis į Vilniaus savivaldybės tarybą, nes tik ji turi teisę man šią rinkliavą sumažinti/panaikinti“, – pasakojo ji.

Šiuo metu ji teigė kaip tik baigianti rašyti miesto tarybai adresuotą prašymą. Juo Inga pasidalino ir su „Delfi“. Jame buvo rašoma, kad vien tik 2020-ųjų metinė vietinė rinkliava už atliekas sudaro 5,9 proc. moters gaunamų pajamų, nors atliekų, kaip sakė, ji praktiškai negeneruoja.

Senjorams lengvatų nėra

„Delfi“ susisiekė su SĮ „VASA“ atstovais ir gavo jų komentarą dėl situacijos.

Buvo teigiama, kad miesto tarybos sprendime lengvatos yra nustatytos, tačiau jų taikymas siejamas su turto nenaudojimo aplinkybe.

„Atskirai nėra suformuotų nuostatų dėl lengvatų taikymo senjorams, mažas pajamas gaunantiems ir kitoms socialinėms grupėms priklausantiems asmenims. Rinkliavos lengvatos gali būti taikomos atitinkamu savivaldybės tarybos sprendimu.

Vyriausybės nutarimas ir Rinkliavos nuostatai numato galimybę atliekų turėtojus atleisti nuo kintamosios dalies mokėjimo nesinaudojimo turtu atveju, tačiau nesinaudojimo turtu laikotarpis turi būti ilgesnis negu 3 mėn. ir ne ilgesnis kaip metai. Pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo laikotarpiui, reikia pateikti informaciją apie sunaudotus elektros energijos arba vandens kiekius, kadangi jie turi atitikti nustatytus normatyvus“, – komentavo SĮ „VASA“ atstovas.

Taip pat buvo teigiama, kad moteris į SĮ „VASA“ kreipėsi dėl atleidimo nuo kintamosios dalies mokėjimo už 2018-2019 m., tačiau viršijus normatyvą, buvo priimtas sprendimas neatleisti nuo kintamosios dalies mokėjimo.

„Šiuo metu priimti sprendimai neskaičiuoti kintamosios dalies, tačiau pasibaigus deklaruotam laikotarpiui ji turės pateikti informaciją apie sunaudotus elektros energijos arba vandens kiekius“, – sakė atstovas ir pridūrė, kad nors vilnietė nurodo, kad visas komunalines atliekas išrūšiuoja, tačiau šie argumentai nepagrįsti įrodymais.

„Tai patvirtino ir Lietuvos apygardos teismas administracinėje byloje. Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimas paremtas kitais kriterijais nei vilnietė pageidautų, o būtent kiekvieno asmens valdomo nekilnojamojo turto paskirties ir ploto kriterijumi.

Iki 2020 m. rinkliava buvo mokama nepriklausomai nuo sukaupiamo mišrių komunalinių atliekų kiekio. Nuo 2020 m. rinkliavos kintamoji dalis bus skaičiuojama atsižvelgiant į atiduotų atliekų kiekį, todėl rinkliava pasibaigus 2020 m. bus perskaičiuota pagal faktą. Nuo 2018 m. nėra gautos jokios rinkliavos įmokos“, – buvo teigiama komentare.

Šiuo metu pensininkams, mažas pajamas gaunantiems ir kitoms socialinėms grupėms priklausantiems asmenims lengvatos nėra taikomos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(122 žmonės įvertino)
4.1311

Apklausa dėl grynųjų naudojimo: per mėnesį išsiverčia su 200 eurų (4)

Vieno šalies gyventojo per mėnesį išgryninama pinigų suma vidutiniškai siekia apie 200 eurų,...

Į pensiją išėję lietuviai negauna nė trečdalio prieš tai buvusių pajamų: rodiklis vienas mažiausių tarp išsivysčiusių šalių (75)

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ( EBPO ) statistikos duomenimis, santykis tarp...

Lietuviai sukčiams elektroniniu būdu atiduoda milijonus: kaip apsisaugoti nuo apgavysčių? (20)

Apgavysčių schemos vis tobulėja, o lietuviai, ekspertų manymu, kasmet įvairiems sukčiams...

Daug uždirbančių iš individualios veiklos laukia pokyčiai: mokesčiai didėtų, išimčių gali nelikti (272)

Netrukus tų, kurie dirba pagal individualią veiklą, gali laukti pokyčiai. Biudžeto ir finansų...

Į pensiją išėjęs vyras jaučiasi apgautas: tikėjosi beveik 5000 eurų iškart, o gaus po 20 eurų per mėnesį (460)

Birželį į pensiją išėjęs kaunietis tikėjosi iškart gauti visą antros pakopos fonde sukauptą...

Top naujienos

Malinauskas apie migrantus: aktualijos pasikeitė iš esmės – matomas didžiulis pasimetimas ir sparčiai blogėjanti situacija (45)

Policijos pareigūnai vakar jėga patraukė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, kur jie...

Dėl tvoros pasienyje – daugiau klausimų nei atsakymų: kodėl iš tiesų koncertina aptverti vos keli kilometrai? (851)

Migrantų krizė išpopuliarino iki tol retesnį žodį – koncertina . Kitaip, nei įprasta...

Siurprizas protestuotojams: naktį keturi nelegalai atėjo tiesiai į Dieveniškes (363)

Neteisėtų migrantų elgesys kelia ir pasipiktinimą, ir nuostabą: naktį iš antradienio į...

Planuojantiems atostogas užsienyje – garantijų nebėra (25)

Žmonės jau rezervuoja keliones rudeniui, sako kelionių organizatoriai. Tačiau jokių garantijų...

Sinkevičius: Lietuva neturi pareigos priimti visos Afrikos (8)

Mykolo Romerio universiteto ( MRU ) profesorius Vytautas Sinkevičius mano, kad, Lietuvoje įvedus...

Tiesiogiai - iš Vyriausybės: komentarai po posėdžio (1)

Po Vyriausybės pasitarimo ir posėdžio (pasitarimo ir posėdžio pradžia – 13.10 val.)...

SAM nusprendė paskaičiuoti, kokie vardai dažniausiai minimi COVID-19 mirčių statistikoje (3)

Jonas, Ona, Antanas, Janina, Juozas, Vytautas, Elena. Tai dažniausiai pasitaikę žmonių, kurių...

Mirė žinoma vertėja, žurnalistė, visuomenės veikėja Goda Ferensienė (45)

Vilniuje liepos 21-ą dieną, eidama 89-uosius metus, mirė Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų...

Akcininkų konfliktas „Panevėžio keliuose“: prabilo apie milijoninę žalą ir patyčias (59)

Šių metų vasario 8 dieną vieną didžiausių Panevėžio darbdavių „Panevėžio kelius“...

Izraelis sako nustatęs didžiausią virusą nešiojančios populiacijos dalį papildyta (205)

Izraelyje ypatingais atvejais nuo koronaviruso bus skiepijami vaikai nuo 5 m. amžiaus,...