Mokestis už atliekas – beveik 1 mėn. pensija
Inga redakcijai pasakojo gyvenanti Vilniuje, kiek daugiau nei 400 kv.m. name, kurio gyvenamo ploto yra nepilni 130 kv.m. Nors namas – nemažas, ji sakė jį įsigijusi jau seniai, o jame viena gyvenanti nuo 2014-ųjų.
Pagrindinės moters pajamos šiandien, kaip ir daugelio vyresnio amžiaus žmonių, kaip atviravo – pensija. Ji 2018-aisiais Ingai siekė 160 Eur per mėnesį, 2019-aisiais – 217 Eur, o nuo 2020-ųjų kiek didėjo ir siekė 234,58 Eur per mėnesį, tačiau šiandien bėda, kaip tikino, ne tik gaunamos mažos pajamos, tačiau ir didžiulė vietinė rinkliava už atliekas.
„Jau 10 mėnesių siekiu, kad vietinė rinkliava man būtų sumažinta“, – telefonu sakė ji ir pridūrė, kad 2018 ir 2019 metais jos gaunamos sąskaitos vien už atliekų tvarkymą siekė po 146 Eur, o 2020-aisiais dar didėjo ir kilo iki 167 Eur metams.
Paklausta, kodėl Inga siekia mažesnės rinkliavos, moteris tikino, kad priežasčių – labai daug.
„Pirmoji ta, kad mano pensija siekia 235 Eur per mėnesį, o anksčiau dar buvo ir mažesnė, bet ar tai reiškia, kad aš turiu sumokėti už metų rinkliavą praktiškai vos ne pilną vieno mėnesio pensiją? Ar tai yra adekvatu? Ne. Ar tai nenusižengia Konstitucijai? Nusižengia, nes joje aiškiai apibrėžta, kad įstatymų leidėjas turi laikytis protegumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų.
Tai yra labai aiškiai pasakyta ir kiekvieno sveiko proto žmogus tai supranta. Juo labiau, aš tame name gyvenu viena, jie turi visą informaciją apie mano pajamas, turi visą informaciją, kad nuo tos dienos, kai Vilniaus miesto savivaldybė perėmė rinkliavos tvarkymo verslą, iš mano namo nė vienas konteineris nebuvo išvežtas ir ištuštintas. Tai yra nuo 2018 m. gegužės 1-osios.
Ar manote, kad tai yra adekvatus ir normalus mokestis?“, – klausė ji ir patikino, kad konteinerį ji visgi turi, tačiau jis – nuolatos tuščias.
Per metus surenka 9 kg atliekų
Pasiteiravus, kur moteris deda sukauptas atliekas, ji aiškino, kad dėl mažų pajamų ji kiekvieną mėnesį maistui išleidžia iki 50 Eur, todėl per mėnesį jai susidarančios atliekos tesiekia 900 gramų.
„Aš savo poreikius maistui riboju iki 50 Eur mėnesiui. Kas įdomiausia, turiu visus čekius. 2016 m. aš bandžiau išsiaiškinti, už kiek aš galiu minimaliai pragyventi, o vėliau tai (čekių rinkimas- red.) tapo įpročiu kaupti.
Čekiai buvo pateikti ir teismui, kuris nusprendė, kad, nepanaikindama ir nemažindama mokesčio SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (SĮ „VASA“) yra teisus, nors nuo 2018 gegužės iki šios dienos įmonė neištuštino nė vieno mano konteinerio.
Per metus aš surenku tik apie 9 kg maisto pakuočių, kurias išrūšiuoju į antrinių žaliavų konteinerius. Jų tiek mažai todėl, nes aš sau daugiau nieko neleidžiu, nes nėra iš ko. Atliekas nunešu į oficialiai, legaliai savivaldybės pastatytus spalvotus konteinerius – plastikui, stiklui, popieriui, kurie yra netoliese mano namų, taip pat einant į parduotuvę“, – pasakojo ji.
Moteris prasitarė, kad dar gauna ir papildomų pajamų, tačiau jos nėra nuolatinės, mat ji turi indėlį. Taip ji gaunanti dar 56 Eur.
„Jeigu aš šiais metais sumokėčiau visus man numatytus mokesčius – žemės, nekilnojamo turto, atliekų, tai man pragyvenimui į mėnesį liktų tik po 176 Eur iš pensijos“, – skaičiavo ji ir sakė, kad neprašo valstybės visiškai jos atleisti nuo atliekų mokesčio.
„Prašau atleisti nuo kintamosios dalies, kuri priklauso konkrečiai nuo atliekų kieko. Jie pagal įstatymus turi tai padaryti. O pastovioji dalis, kuri yra skirta visai infrastruktūrai ir t.t., tai ją man turėtų sumažinti iki, daugiausiai, 1 proc. mano gaunamų pajamų“, – sakė ji ir svarstė, kad rūšiuojamos atliekos, jos manymu, išvis neturėtų būti apmokestinamos.
Taip pat, kaip teigė, į Ingos namus buvo atvykę specialistai, kurie tikrino moters namų temperatūrą bei kitus rodmenis, tačiau ji atsakymo po patikrinimo, nors ir teiravosi, taip ir negavusi.
Mokestis sudaro 5,9 proc. gaunamų pajamų
Dėl atliekų tvarkymo mokesčio Inga sakė du kartus rašiusi prašymą savivaldybės įmonei SĮ „VASA“.
Vėliau iš jų buvo gautas neigiamas sprendimas buvo skųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, o administracijai nesutikus panaikinti SĮ „VASA“ sprendimo, moteris kreipėsi į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą, tačiau ir čia teigė pagalbos nesulaukusi.
„Galiausiai, parašiau skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nusprendė, kad nepanaikindama ir nemažindama mokesčio, SĮ „VASA“ yra teisi, nors nuo 2018 gegužės iki šios dienos įmonė neištuštino nė vieno mano konteinerio ir pastebėjo, kad man rūpimu klausimu aš turėjau kreiptis į Vilniaus savivaldybės tarybą, nes tik ji turi teisę man šią rinkliavą sumažinti/panaikinti“, – pasakojo ji.
Šiuo metu ji teigė kaip tik baigianti rašyti miesto tarybai adresuotą prašymą. Juo Inga pasidalino ir su „Delfi“. Jame buvo rašoma, kad vien tik 2020-ųjų metinė vietinė rinkliava už atliekas sudaro 5,9 proc. moters gaunamų pajamų, nors atliekų, kaip sakė, ji praktiškai negeneruoja.
Senjorams lengvatų nėra
„Delfi“ susisiekė su SĮ „VASA“ atstovais ir gavo jų komentarą dėl situacijos.
Buvo teigiama, kad miesto tarybos sprendime lengvatos yra nustatytos, tačiau jų taikymas siejamas su turto nenaudojimo aplinkybe.
„Atskirai nėra suformuotų nuostatų dėl lengvatų taikymo senjorams, mažas pajamas gaunantiems ir kitoms socialinėms grupėms priklausantiems asmenims. Rinkliavos lengvatos gali būti taikomos atitinkamu savivaldybės tarybos sprendimu.
Vyriausybės nutarimas ir Rinkliavos nuostatai numato galimybę atliekų turėtojus atleisti nuo kintamosios dalies mokėjimo nesinaudojimo turtu atveju, tačiau nesinaudojimo turtu laikotarpis turi būti ilgesnis negu 3 mėn. ir ne ilgesnis kaip metai. Pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo laikotarpiui, reikia pateikti informaciją apie sunaudotus elektros energijos arba vandens kiekius, kadangi jie turi atitikti nustatytus normatyvus“, – komentavo SĮ „VASA“ atstovas.
Taip pat buvo teigiama, kad moteris į SĮ „VASA“ kreipėsi dėl atleidimo nuo kintamosios dalies mokėjimo už 2018-2019 m., tačiau viršijus normatyvą, buvo priimtas sprendimas neatleisti nuo kintamosios dalies mokėjimo.
„Šiuo metu priimti sprendimai neskaičiuoti kintamosios dalies, tačiau pasibaigus deklaruotam laikotarpiui ji turės pateikti informaciją apie sunaudotus elektros energijos arba vandens kiekius“, – sakė atstovas ir pridūrė, kad nors vilnietė nurodo, kad visas komunalines atliekas išrūšiuoja, tačiau šie argumentai nepagrįsti įrodymais.
„Tai patvirtino ir Lietuvos apygardos teismas administracinėje byloje. Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimas paremtas kitais kriterijais nei vilnietė pageidautų, o būtent kiekvieno asmens valdomo nekilnojamojo turto paskirties ir ploto kriterijumi.
Iki 2020 m. rinkliava buvo mokama nepriklausomai nuo sukaupiamo mišrių komunalinių atliekų kiekio. Nuo 2020 m. rinkliavos kintamoji dalis bus skaičiuojama atsižvelgiant į atiduotų atliekų kiekį, todėl rinkliava pasibaigus 2020 m. bus perskaičiuota pagal faktą. Nuo 2018 m. nėra gautos jokios rinkliavos įmokos“, – buvo teigiama komentare.
Šiuo metu pensininkams, mažas pajamas gaunantiems ir kitoms socialinėms grupėms priklausantiems asmenims lengvatos nėra taikomos.
