aA
Vasarį sostinėje atsidariusiame moderniame Benedikto turguje apsilankę klaipėdiečiai garsiai kalba, kad kažko panašaus reikėtų ir Klaipėdai. Svarstoma, kad uostamiesčio Senąjį turgų atidavus į privačias rankas būtų daugiau vilčių sukurti šiuolaikiniam klientui patrauklią erdvę.
Pavydžiai žiūri į Vilniaus turgų
© DELFI / Domantas Pipas

Turgaviečių vystytojai tikina, kad verslui kur kas paprasčiau tvarkytis šioje sferoje. Ir visai ne dėl to, kad savivaldybės nesugeba ar nemoka tinkamai prižiūrėti ar plėtoti savo turto. Tiesiog verslas kur kas greičiau gali reaguoti į naujoves ir priimti sprendimus, o savivaldybės veiklos reglamentavimas kur kas apibrėžtesnis ir įspraustas į rėmus.

Tad esą nėra ko stebėtis, kad Lietuvoje pastebima tendencija, jog turgavietės perduodamos į verslininkų rankas. Pavyzdžiui, didžiausi sostinė turgūs - Halės ir Kalvarijų - yra valdomi koncesininkų.

Klaipėdos valdžia neatmeta galimybių, kad ateityje ir uostamiestyje gali būti ieškoma kitokių turgaviečių valdymo formų, tačiau esą kol kas skubėti nėra kur.

Nušluostė nosį?

Klaipėdoje jau kelintus metus kalbama apie planus rekonstruoti miesto širdyje esantį Senąjį turgų, tačiau realūs darbai vis neprasideda. Tai, anot aktyvių klaipėdiečių, tik parodo, kad senamiesčio atgaivinimo kelias gali būti labai ilgas, jei į tai aktyviai neįsitrauks privatus verslas.

Žibalo į ugnį įpylė ir sostinės pavyzdys. Praėjusį penktadienį Vilniuje duris atvėrė naujas Benedikto turgus, kuris iškilo vos per 9 mėnesius.

Priminsime, kad Senojo turgaus halės rekonstrukcijos projektas viešai buvo pristatytas dar 2016-ųjų spalį, tad klaipėdiečiai pagrįstai kelia klausimą - kiek ilgai dar reikės laukti realių darbų pradžios? Be to, ar tikrai valdiška įstaiga sugebės ne tik atlikti rekonstrukciją, bet ir sukurti tikrą traukos centrą?

„Atrodo, kol mes, klaipėdiečiai, lėtai planuojame, kiti jau seniai viską įvykdė", - replikavo savaitgalį sostinės Benedikto turguje apsilankęs klaipėdietis.

Kad naujoji sostinės turgavietė nušluostė nosį, pripažino ir Senojo turgaus vadovas Arvydas Gaudiešius. Viešojoje erdvėje pamatęs Benedikto turgaus nuotraukas, jis sakė pamatęs labai daug panašumų su klaipėdietiškais planais, kurie vis dar ir lieka tik planai.

„Šiek tiek buvome užsikirtę dėl to, kad esame paminklosauginėje zonoje, bet dabar jau viskas eina į pabaigą, pavasarį bus skelbiamas konkursas rangos darbams. Preliminariai galime skaičiuoti, kad darbai bus baigti maždaug po metų", - žadėjo A. Gaudešius.

Turgaus vadovo nuomone, lygintis su sostinėje atidaromais objektais Klaipėda negali dėl esminės priežasties - skirtingos perkamosios galios.

„Mes jokiu būdu negalime lygintis pirkėjų srautais su Vilniumi. Pažiūrėkite, kiek daug Klaipėdoje centrinėje gatvėje atidaroma pigių drabužių parduotuvių. Tai tik parodo, kokia perkamoji galia yra uostamiestyje“, - pasakojo Senojo turgaus vadovas.

Jis nenorėjo sutikti, kad turgaus atgimimas būtų kur kas efektyvesnis ir greitesnis, jei tuo užsiimtų privatus verslas.

„Jei Senojo turgaus teritorija būtų atiduota į privačias rankas, aš nesu tikras, kad čia turgus iš viso išliktų. Galbūt po kurio laiko vietoje turgavietės atsirastų dar vienas prekybos centras“, - svarstė A. Gaudiešius.

Reikia koncepcijos

Benedikto turgaus direktorė Jolita Krickė svarsto, kad tinkamai rekonstruotas Senasis turgus - viena iš galimybių atgaivinti Klaipėdos senamiestį. Tačiau, jos nuomone, jei nebus tinkamos koncepcijos, vadinamoji rekonstrukcija gali tapti eiliniu remontu ir tiek.

Pavydžiai žiūri į Vilniaus turgų
© DELFI / Domantas Pipas

Ar tinkamos koncepcijos parinkimas tikrai Savivaldybės valdomos įmonės jėgoms, ji nesiėme prognozuoti, tik priminė, kad populiariausius turgus pasaulyje, kuriais dažnai žavisi užsienyje viešintys lietuviai, taip pat valdo privatininkai.

„Negaliu vertinti Senojo turgaus planų, nes nesu su jais nuodugniai susipažinusi. Galiu pasakyti tiek - jeigu bus tik atlikta rekonstrukcija, bet nebus išskirtinės koncepcijos, kuri atlieptų šiuolaikines tendencijas, tai bus niekas kitas, o tik kosmetinis remontas. Deja, tokių pavyzdžių turime ir Vilniuje. Labai svarbu - turinys, tai, ką duodame pirkėjui“, - komentavo J. Krickė.

Pasak jos, kur kas svarbiau už gražiai išdažytas sienas, kaip pateikti žmonėms tai, ko jiems reikia.

„Iš patirties galiu pasakyti, kokia svarbi yra prekybininkų atranka, jų mokymai. Benedikto turgui pardavėjus atrinkome labai griežtai. Daugiausia čia bus tiekiama atsakingai į savo veiklą žiūrinčių ūkininkų, mažų kepyklėlių ar mėsinių produkcija. Dabar galime džiaugtis, kad šis įdirbis buvo ne veltui. Tokio rezultato, koks buvo savaitgalį, prekybininkai nesitikėjo. Kai kurie jau šeštadienį neplanuotai turėjo papildyti prekių atsargas, nes viską pardavė jau pačią pirmąją dieną. Tai tik parodo, kad pirkėjams reikia gerų ir rinktinių produktų. Pasitvirtino kalbos, kad žmonės turi pinigų ir negaili jų geroms prekėms“, - pasakojo J. Krickė.

Seka pasaulines tendencijas

Jos nuomone, naujoji sostinės turgavietė pirkėjus labiausiai ir patraukė tuo, kad čia jaučiamos pasaulinės tendencijos ir nebijoma prisitaikyti prie žmonių poreikių.

„Populiariausi pasaulio turgūs seniai nebėra tik ta vieta, kur žmonės eina įsigyti maisto produktų. Pavyzdžiui, Londone esantis vienas seniausių turgų „Borough“ kažkada gimė kaip ūkininkų turgus. Pačiame miesto centre šalia verslo centrų esanti turgavietė prisitaikė prie šiuolaikinių tendencijų ir įsteigė maitinimo zoną. Tad verslo centruose dirbantys londoniečiai eina į turgų papietauti ir kartu įsigyja reikiamų produktų", - pasauliniais pavyzdžiais dalijosi J. Krickė.

Ir naujoji Benedikto turgavietė atnešė į sostinę vakarietiškų tradicijų - naujoje prekyvietėje taip pat galima ne tik apsipirkti, tačiau ir pavalgyti, atsigerti kavos ir kt.

„Savaitgalį stebėjome, kad į turgavietę rinkosi daug šeimų su vaikais. Akivaizdu, kad šeimoms reikia neutralių neįpareigojančių vietų, kur jie su vaikais gali skaniai pavalgyti ir jaustis laisvai“, - kad turgavietė turi atlikti kur kas daugiau funkcijų, nei esame įpratę, svarstė J. Krickė.

Direktorė pasakojo, kad turguje suformuota aikštė, kurioje dieną įsikurs prekybininkai su laikinomis prekyvietėmis, o vakare čia bus laisvalaikio zona, kurioje vyks koncertai, degustacijos, mokymai, teminių dienų renginiai. Dar vienas privalumas - šiame turguje už viską bus galima atsiskaityti banko kortele.

„Deja, mūsų šalyje vis dar išlikusi posovietinio turgaus samprata. Net ir kaimynai lenkai jau prisitaikė prie pasaulinių tendencijų, tad negalime snausti ir mes. Stagnacija yra kenksminga“, - pabrėžė J. Krickė.

Parduoti neskuba

Klaipėdoje esančių Naujojo ir Senojo turgaus pagrindinis akcininkas - Klaipėdos miesto savivaldybė.

„Abu šie turgūs pagal savo dislokacijos vietą yra skirtingos paskirties. Naujojo turgaus paskirtis - tiesioginė, kad gyventojai kuo arčiau turėtų turgų. O senamiesčio dalyje esantis Senasis turgus labiau surištas su turistine sfera, nes vasaros metu mielai čia užsuka kruizinių laivų turistai. Pagal turgavietę gali susidaryti nemenką įspūdį apie miestą", - kad Senojo turgaus įvaizdis ypač svarbus Klaipėdai, pripažino vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Pavydžiai žiūri į Vilniaus turgų
© DELFI / Rinatas Chairulinas

Ji sutiko, kad turgaus funkcija yra grynai komercinė ir neturėtų būti priskirta Savivaldybei. Visgi esą dabar susiklosčiusi tokia situacija, kad Savivaldybei paprasčiau atgaivinti Senosios turgavietės erdvę.

„Suvokiame, kad turgūs dabar turi būti visai kitokie ir Senasis turgus turi keisti savo įvaizdį. Rekonstravus pagrindinį pastatą nebus sustota. Antrasis etapas bus susijęs su aplinkos tvarkymu. Numatyta miestui priklausančios senosios turgaus aikštės bei dviejų pro turgavietę einančių gatvių rekonstrukcija. Miesto Taryba yra pritarusi, kad būtų tinkamai sutvarkyta ir turgavietės priekyje esanti aikštė. Visa tai tvarkys miestas, pritraukdamas europines lėšas. Be to, turguje yra apgriuvusių pastatų, kurie taip pat turėtų kurti pridėtinę vertę. Taigi, kaip matote, turgus turi daug dalių, kurias dabar lengviausia pačiai Savivaldybei tvarkyti, nes šioje vietoje yra daug paveldosauginės teritorijos“, - pasakojo J. Simonavičiūtė.

Tačiau esą tai nereiškia, kad ateityje turgaus valdymas nesikeis. Gali būti, kad vėliau bus bandoma pritraukti ir privatininkus.

„Jei parduotume dabar - tektų parduoti pigiai, o tai nėra mūsų tikslas“, - minėjo vicemerė.

Be to, šiek tiek baiminamasi, kad pardavus akcijas tokioje patrauklioje miesto vietoje gali atsirasti dar vienas „Akropolis“.

„Mūsų tikslas - išsaugoti turgavietę ir kad tai būtų traukos centras. Jau šešti metai einame to link. Tiesa, sunkiai, nes kai objektas yra paveldosauginėje teritorijoje, net ir remontuoti jį nėra paprasta“, - pripažino vicemerė.

Taip atrodė Vilniaus Benedikto turgaus atidarymas:

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Seimas apsisprendė dėl vyresnių darbuotojų: galės nedirbti ir gauti minimalią algą (412)

Ketvirtadienį Seimas apsisprendė dėl Vyriausybės siūlymo dar labiau paremti ekstremalios...

Milžiniškas išlaidas keičia santaupos: prognozuojama, kad lietuviai šiemet sutaupys 32 mln. eurų (149)

Ekonominės situacijos pokyčiai pakoregavo lietuvių išlaidas ir taupymo įpročius, pastebi...

Naujas automobilių mokestis – netrukus: kovojant su krize planų neatsisakoma (340)

Dėl koronaviruso sukeltų sunkumų gyventojų atlyginimai mažėja, nedarbas didėja, tačiau...

Preliminarios ESO pajamos – 11,2 proc. didesnės nei prieš metus (3)

Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės ESO pajamos per 4 šių metų mėnesius sudarė...

Keturių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 703 mln. eurų (2)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-balandžio mėnesių centrinės...

Top naujienos

Skvernelis: nuo kitos savaitės bus atkurtas laisvas judėjimas į Lenkiją (83)

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį pranešė, kad sutarta atkurti laisvą žmonių judėjimą...

Ekspertai apie katastrofą Sibire: žala gali būti neatitaisoma  Putinas plūstasi: ar jūs ten sveiko proto? (110)

Po incidento Norilske aplinkosaugos grupės įspėja – dėl išsiliejusių degalų kiekio ir upės...

20 metų už grotų praleidęs žudikų gaujos vadeiva prašėsi gyventi pas mamą „specializacija“ – grobti ir žudyti verslininkus (90)

Kalėti iki gyvos galvos nuteistas vienas kraupiausių Kauno nusikaltėlių Ričardas Baratinskas ,...

Vasiliauskas: pasaulio ekonomikos nuosmukis bus didžiausias naujųjų laikų istorijoje papildyta (169)

Ekonomikos nuosmukis Lietuvoje šiemet neturėtų būti toks didelis, kaip prognozuota anksčiau,...

„Air Baltic“ planuoja skrydžius į Londoną, Dubliną, Dubrovniką, nors leidimų dar nėra (11)

Latvijos oro bendrovė „ Air Baltic “ skelbia birželį atnaujinsianti skrydžius iš Vilniaus į...

Sostinės daugiabutyje pro 9 aukšto langą iškrito šuo: tolesnis jo šeimininkės elgesys abejingų nepaliko (82)

Vakar sostinės Pilaitės mikrorajone pro 9 aukšto langą iškrito šuo, po šio nutikimo...

Olga Procevska

Patarimai, kaip įveikti krizę: neįkyrėk darbuotojams, ilgai pietauk, eik namo ketvirtą

Dabartinė pasaulinė pandemija aiškiai parodo, kad krizę geriau išgyvena žmonės, atsparūs...

LFF skelbia finansinę dietą vadovams ir rinktinių treneriams (1)

Lietuvos futbolo federacijos ( LFF ) vadovai tvirtina susitarę su visų šalies nacionalinių...

Tamašunienė: atvykstant iš nedidelės rizikos trečiųjų šalių nereikėtų liepti izoliuotis

Priėmus sprendimą atverti išorines Europos Sąjungos (ES) sienas, izoliacijos reikalavimai...

Socialinių tinklų pažiba tapęs gėrimas: kaip jį paruošti? (1)

Jau daugiau nei prieš 800 metų japonų budistų vienuoliai pastebėjo, kad matcha – nepaprasta...

|Maža didelių žinių kaina