Kokios jūsų galimybės Lietuvos darbo rinkoje, ypač, jei jūs ne tik brandaus amžiaus, bet ir lietuvių kalba jums nėra gimtoji?
Man 55 m., bet aš girdžiu, matau ir pati vaikštau
55 m. rusakalbė Vilniaus gyventoja Tamara (pavardė redakcijai žinoma) pagal išsilavinimą filologė, turi didelę darbo patirtį. Moteris dirbo Vidaus reikalų ministerijoje ir net užėmė rinkodaros skyriaus vadovės pareigas leidykloje. Dėl šeimoje iškilusių aplinkybių Tamara buvo priversta išeiti iš darbo, o nusprendusi grįžti į darbo rinką, moteris susidūrė su rimtomis kliūtimis.
„Darbdaviai vienareikšmiškai reaguoja į amžių – tik neigiamai. Man labai dažnai atsakydavo, kad priimami 25–35 m. amžiaus žmonės, turintys patirties. Ir net jei atitinki visus reikalavimus, vis vien randa kokią nors absurdišką priežastį. Pradžioje pati skambindavau darbdaviams telefonu. Iš pradžių tau atsako, kad viskas gerai, viskas tinka, o po to, kai pasakai kiek tau metų, pokalbis iškart nutrūksta“, – interviu DELFI papasakojo Tamara.
Iš viso darbo ji ieškojo apie 2 metus. Moters teigimu, siųsdama savo gyvenimo aprašymą, ji jau juokais prirašydavo, kad girdi, mato ir pati vaikšto. „Bet rezultatas tas pats – kai tau daugiau nei 40, esi niekam nebereikalingas.“
„Man atrodo, kad gyvenimo aprašyme nurodyta mano nelietuviška pavardė taip pat galėjo turėti įtakos tam, kad manęs nekviesdavo į pokalbius dėl darbo. Nors akivaizdžių pretenzijų dėl kalbos nejaučiau. Bet kažkada mano vyrui, kuris norėjo dirbti teisėtvarkos srityje, prie pavardės teko pridėti lietuvišką galūnę. O ir kai aš pati dirbau Vidaus reikalų ministerijoje, visi rusai masiškai keitėsi pavardes į lietuviškas, nors dabar rusų kalbos mokėjimas yra pranašumas“, – samprotauja Tamara.
Moteris pasakoja, kad iš nevilties net bandė įsidarbinti fabrike: „Bet kai jie sužinojo, kiek man metų, pareiškė, kad nesugebėsiu atskirti avalynės pagal dydį. Tai bent naujiena!“
Prieš kelis mėnesius Tamara įsidarbino valstybinėje įstaigoje: „Ten dar priimami „senukai“.
Tyrimas: amžius yra kliūtis
95,5 proc. apklausos dalyvių buvo lietuviai, po 2 proc. – rusai bei lenkai. Dauguma apklaustųjų (49 proc.) – respondentai, kuriems 50–59 m., 36 proc. – 40–49 m. asmenys, o 15 proc. – daugiau nei 60 m. dalyviai.
Apklausos dalyviai teigė, kad yra susidūrę su diskriminacija, ir amžius buvo viena iš pagrindinių priežasčių. Apie tai pareiškė 76 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – diskriminacija dėl neįgalumo (68 proc.) ir seksualinės orientacijos (50 proc.).
Taip pat viena iš dingsčių diskriminacijai – kalba. Diskriminaciją dėl kalbos patyrė 38 proc., dėl tautybės – 21 proc., dėl religijos – 12 proc. respondentų, kurių amžius daugiau nei 40 m.
Atlikto tyrimo duomenimis, kas penktas vyresnio amžiaus apklaustasis per praėjusius penkerius metus ieškojo darbo. Respondentų teigimu, darbo jie ieškojo įvairiais būdais – dažniausiai interneto portaluose, spaudoje, o 66 proc. apklaustųjų kreipėsi tiesiogiai į darbdavius.
Daugumos respondentų nuomone, būtent amžius yra pagrindinė priežastis, dėl kurios darbdaviai atsisako juos įdarbinti – šią priežastį nurodė 46,8 proc. apklaustųjų, kurie neturi darbo arba per pastaruosius penkerius metus turėjo nedarbo patirtį. Kitos nurodytos priežastys – reikalaujamos kvalifikacijos stoka, tinkamesnių kandidatų pasiūla rinkoje. 11 proc. respondentų kaip kliūtį bandant įsidarbinti nurodė kalbą.
Kas penktas vyresnis nei 40 m. apklausos dalyvis pareiškė, kad negauna teigiamo vertinimo už atliktą darbą. Vyresnio amžiaus žmonės neretai charakterizuojami kaip konservatyvūs, netolerantiški, nelankstūs ir nepakankamai kvalifikuoti specialistai.
Tyrimo autoriai išvadose tvirtina, kad kas ketvirtas vyresnio amžiaus šalies gyventojas patiria diskriminaciją profesinėje veikloje. Pagrindinės diskriminacijos darbo rinkoje apraiškos – nekorektiškas darbdavio elgesys, pablogėjusios darbo sąlygos, neproporcingas darbo krūvis ir pan.
Trukdo ne tik amžius, bet ir tai, kad nemoka lietuvių kalbos
Lietuvos darbo biržos teigimu, 2014 m. liepos 1 d. šalyje įregistruota 156 tūkst. bedarbių, iš jų 58 tūkst. – vyresni nei 50 metų. Taigi maždaug trečdalis darbo biržoje registruotų bedarbių yra vyresni nei 50 metų. Per 2014 m. antrąjį ketvirtį įsidarbino 9,5 tūkst. vyresnių nei 50 m. žmonių.
„Šie skaičiai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms įsidarbinti sunkiau. Tačiau kliūtis yra ne vien tik amžius – sunkumų susirasti darbą vyresniems žmonėms kyla dėl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumo praradimo. Tokio amžiaus žmonės gerai kalba rusiškai, tačiau dažnai darbo rinkoje reikalaujama gerai mokėti kitą užsienio kalbą, kompiuterinio raštingumo žinių, o jų neturi. Valstybinės kalbos nemokėjimas taip pat gerokai komplikuoja įsidarbinimo galimybes, ypač kalbant apie kvalifikuotą darbą“, – interviu DELFI pakomentavo Darbo biržos komunikacijų skyriaus vedėja Jūratė Baublienė.
Jos nuomone, kvalifikuotų vyresnio amžiaus darbuotojų potencialas galėtų būti labiau vertinamas darbdavių ir lanksčiau pritaikomas darbo rinkoje – juk šie darbuotojai galėtų puikiai pakeisti susirgusius jaunesnius kolegas arba pavaduoti nuolatinius darbuotojus jų tikslinių atostogų metu.
„Tačiau šie žmonės valstybės nėra palikti likimo valiai, jiems taikomos užimtumo rėmimo priemonės – įstatymiškai jie išskirti tarp darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupių kaip „50 metų darbingo amžiaus darbingi asmenys“, – teigia J. Baublienė.
Jos duomenimis, per 2014 m. II ketvirtį 3,3 tūkst. šio amžiaus bedarbių dirbo viešuosius darbus, 3,1 tūkst. – ėmėsi veiklos pagal verslo liudijimą, 2,4 tūkst. – buvo įdarbinti mokant darbdaviams subsidijas darbo užmokesčiui. Be to, šios grupės bedarbiams pagalba teikiama per darbo biržos įgyvendinamą ESF projektą ,,Išlik darbo rinkoje“ – būtent, remiamas jų įdarbinimas subsidijuojant ir darbo rotacija.
„Darbo biržoje veikia „Senjorų bankas“ – tai duomenų bazė, kurioje kaupiama informacija apie darbo ieškančius pensinio amžiaus žmones. Šis bankas turi keletą tikslų. Vienas – sudaryti galimybę pensinio amžiaus asmenims gauti pageidaujamo pobūdžio darbą, kitas – darbdaviams operatyviai gauti informaciją apie ieškančius darbo pensinio amžiaus asmenis“, – pasakoja Darbo biržos atstovė.
2014 m. liepos 1 d. ,,Senjorų banke“ buvo registruotas 551 asmuo, iš jų apie 30 proc. buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Aktyviausiai registruojasi didžiųjų miestų vyresnio amžiaus asmenys: Vilniaus apskrityje – 88, Kauno apskrityje – 135, Klaipėdos apskrityje – 249. Pasiskirstymas pagal amžių: 50-54 m. – 157, 55-59 m. – 239, 60-64 m. – 136, 65-74 m. – 19.
