Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (VNMPI), atsakinga už pirkėjų teisių gyvenimą, pastebi, jog nuolat daugėja skundų dėl nekokybiškos avalynės. Ji tai aiškina didėjančiu pirkėjų išprusimu.
Vilnietė Morta DELFI pasakojo sėkmingai po 1,5 metų grąžinusi odinius ilgaaulius.
„Lūžo abiejų batų padai, o kadangi už batus mokėjau 560 Lt, pagalvojau, kad man tai per dideli pinigai, jog taip viską ir palikčiau. Juk iš esmės batus panešiojau tik vieną sezoną, nes vasarą ir pavasarį jie per šilti. Todėl pasiskaičiau Civilinį kodeksą, pasikonsultavau su keletu žmonių ir nunešiau juos į parduotuvę“, – pasakojo mergina.
Pasak Mortos, pardavėjai neskubėjo grąžinti pinigų, tačiau ji pataria nenuleisti rankų.
„Pardavėja norėjo ginčytis, bet aš tiesiog palikau prašymą grąžinti pinigus ir paprašiau paskambinti bei informuoti, koks bus jų sprendimas. Buvau numačiusi, kad jeigu parduotuvė nenorės grąžinti pinigų, kreipsiuosi į VNMPI. Tačiau parduotuvė pažiūrėjo geranoriškai: iš pradžių pabandę mane įtikinti išsirinkti kitus batus, galiausiai grąžino pinigus, nes tai tikrai buvo gamyklinis brokas“, – teigė Morta.
Visus tris kartus batus grąžino sėkmingai
Vilnietė Simona DELFI pasakoja tris sykius sėkmingai grąžinusi batus.
„Į diskusijas su pardavėjais įmanoma leistis tik tada, kai turi pirkimo čekį, nebent eitų kalba apie ypač aukštos klasės parduotuves“, – pabrėžia ji.
Pirmą sykį jai sėkmingai batus pavyko grąžinti prieš maždaug septynerius metus, kai Lietuvoje vartotojų teisės žengė pirmuosius žingsnius.
„Tai buvo laisvalaikio batai, aš juos buvau avėjusi vieną kartą, tačiau jie man nutrynė kojas iki kraujo. Tai buvo trumpas pasivaikščiojimas, o apie sportavimą kalba apskritai nėjo. Nunešiau batus nepraėjus dviem savaitėms nuo pirkimo, žinoma, jie nelabai norėjo priimti, tačiau pagrasinau, kad jeigu jų nepriims kaip man netikusių, tada kreipsiuosi į vartotojų teises ir bandysiu įrodyti, kad batas neergonomiškas“, – prisiminė mergina.
Antroji grąžinimo istorija buvo su daugiau nei 300 Lt kainavusiais odiniais aukštakulniais, kurie nesilaikė ant kojos.
„Tie bateliai buvo su mediniu paduku, iš tiesų, tokie batai yra skirti dėvėti tik patalpoje. Juos irgi buvau dėvėjusi vieną kartą, tačiau lauke, taigi medinis padukas buvo visas subadytas akmenukų. Man jie klapsėjo, tiesiog krito nuo kojos, nors dydis buvo mano. Nuėjau juos pasikeisti į mažesnį dydį, man jų nekeitė, nes buvo dėvėti“, – pasakojo Simona.
Mergina parduotuvėje paliko pretenziją, apie kurią parduotuvė informavo VNMPI.
„Inspekcijos tyrėja atvyko į parduotuvę, apžiūrėjo batą ir padarė išvadą, kad jis yra netinkamas dėvėti, nes kulnas neužsifiksuoja ir yra per minkštas. Inspektorė pasakė, kad tokius batus apskritai reikia išimti iš prekybos“, – istoriją prisiminė mergina, galiausiai atgavusi pinigus už nekokybiškus batelius“, – sakė ji.
Trečią sykį ji grąžino ilgaaulius, kurie prie pado įplyšo jau praėjus dviejų savaičių terminui.
„Įprastai pardavėjos apie dvejų metų laikotarpį apskritai nieko nežino, jos yra primokytos ir laikosi įsikibusios dviejų savaičių termino, kol nepagrasini vartotojų teisėmis ir nepakvieti vedėjos“, – apie savo patirtį kalbėjo mergina.
DELFI jau rašė, kaip vienai klientai kartu su VNMPI produktų inspekcija taip pat pavyko įrodyti, kad batai suplyšo dėl gamyklinio broko, o ne dėl dėvėjimo ir po 1,8 metų susigrąžinti už juos sumokėtus pinigus.
Vardija pirkėjų klaidas
Bendrovės „Armitana“, valdančios „Žygio batų“, „Step top“, „Salamander“, „Tops“ „Baldinini“ „Reno“, „Geox“, „Clarks“ ir „Hogl“ parduotuves rinkodaros vadybininkė Agnė Vaitulionytė pripažįsta, kad batų grąžinama daugiau.
„Pagausėjimas yra dėl to, kad žmonės labiau žino savo teises ir aktyviau jas gina. Tačiau norėčiau pastebėti, kad padaugėjo piktybiškų klientų, kurie pagal visus teisės reglamentus yra neteisūs, tačiau jie vis tiek bando piktybiškai gauti naudą“, – DELFI sakė jis.
Dažniausiai pirkėjai batus grąžina dėl gamintojo broko: atsiklijavusio pado, mažų detalių pažeidimų, kartais, tačiau kur kas rečiau, dėl odos defektų.
„Tipinis piktnaudžiavimas ir pats įžūliausias variantas, su kuriuo susiduriame, kai klientas įsigyja porą batų, akivaizdžiai juos panešioja ir be kokių nors objektyvių priežasčių nori juos grąžinti. Būna, kad klientai su batais odiniu padu eina į gatvę, kuri pabarstyta druska. Mes visada įspėjame, kad reikia juos pakalti profilaktiniu padu arba dėvėti ne tokiomis pavojingomis sąlygomis. Taip pat būna, kad žmonės žiemą nešioja vasarinę arba ankstyvo rudens avalynę ir teigia, kad tai yra brokas“, – apie nepagrįstas pretenzijas pasakojo A. Vaitulionytė.
Ji pripažįsta, kad praktikoje yra buvę atvejų, kai pirmadienį atneša prieš savaitgalį pirktus batelius ir bando įrodyti, kad tai yra brokas.
„Mes darome mokymus personalui, kaip atpažinti broką, kada klientas teisus, kada nebūtinai teisus. Taigi personalas yra tikrai apmokytas, tik žmonės visada žino savo teises ir vieną faktą bando pritaikyti visoms situacijoms. Būna ir tokių situacijų, kai žmonės skundžiasi neteisingai“, – kalbėjo pašnekovė.
Dauguma skundų pasitvirtina
VNMPI inspektorė Ona Kušeliauskaitė DELFI sakė, kad didžioji dauguma skundų pasitvirtina.
„Tikrai dažnai pasitvirtina, kad batuose defektai atsiranda dėvint dėl to, kad gamyboje buvo brokas“, – teigė ji.
Tiesa, inspekcijos išvada tėra rekomendacinio pobūdžio, tačiau į ją atsižvelgia dauguma pardavėjų. Jeigu pardavėjas nesutinka su inspekcijos išvada, ši skundą neteisminiam ginčui perduoda Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tolesnis kelias – teismas. Pernai tokių skundų perduota 42 skundai.
VNMPI duomenimis, pernai sulaukta beveik trečdaliu daugiau skundų dėl odos gaminių ir avalynės kokybės.: 728 lyginant su 559, pateiktais 2012 m. Tiek pernai, tiek užpernai 80 proc. jų buvo teisingi.
Dažniausiai pasitaikantis brokas: netinkamai priklijuoti padai, suplyšusi oda dėl panaudotos menkavertės odos ar netinkamai pašiaušto odos krašto, iširusios detalių sujungimo siūlės, atsiklijavusios pakulnių aptraukos medžiagos, įvairūs odos defektai, dėl įvairių technologijos pažeidimų avalynė traumuoja kojas, batų pamušalas dažo kojas, avalynei panaudotos netinkamos medžiagos, arba netinkamai apdorotos prisiūtų padų dūrių vietos, dėl ko drėgnu oru į batų vidų patenka drėgmė, netinkamai pritvirtinti basučių dirželiai ar dekoratyvinės detalės ir pan.
Inspekcija taip pat pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai pirkėjai kreipiasi į ją nesusitardami su pardavėjais norėdami sugrąžinti prekę, nes netiko modelis arba dydis.
„Tačiau pirkėjai šia galimybe mėgina piktnaudžiauti, neatskleisdami, kad daiktą jau dėvėjo ir jis nėra naujas“, – rašoma inspekcija atsakyme DELFI.
Taip pat inspekcija pastebi, kad padaugėjo besikreipiančių dėl internetinėse parduotuvėse pirktų batų.
Nedėvėtus batus galima grąžinti per 14 dienų, jei netiko modelis ar spalva. Tačiau Civilinis kodeksas numato, kad dėl gamyklinio broko pinigus už šią prekę pardavėjas turi grąžinti dvejus metus.
