Tad savo „Sodros“ paskyras vertėtų pasitikrinti ir tiems, kas prieš trejus metus sustabdė kaupimą, mat ir vėl nuo liepos 1 d. jų įmokų pervedimai bus automatiškai atnaujinti.
Šis klausimas aktualus ir tiems, kas šiemet pradėjo dirbti ir iki tol niekada nekaupė.
Nebegali pasitraukti iš kaupimo
Vilniečiui Mantui iki pensijos liko apie 30 metų. Papildomai kaupti pensijai jis pradėjo prieš 10 metų, kaip tikina, per daug apie tai nesvarstęs, mat bankas, iš kurio skolinosi būstui, tokiu atveju pasiūlė geresnes sąlygas – mažesnę maržą.
Per tą laiką vyras jau prikaupė per 6 tūkst. eurų. Nuo 2019 m., kai buvo priimta pensijų reforma, jam kas mėnesį nuo atlyginimo išskaičiuojama 80 eurų suma, t. y. 2,7 proc. Per metus susidaro nemenka suma – 960 eurų.
Kitais metais bus išskaičiuojama dar didesnė suma – 3 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, nes Mantas pasirinko palaipsniui iki 3 proc. didėjantį tarifą. Tiesa, jam priklausys ir 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio valstybės paskata.
Vilnietis pradėjo domėtis galimybėmis nutraukti II pakopos kaupimo sutartį, susirado prieš dešimtmetį banke pasirašytą sutartį, tačiau suprato, kad jau per vėlu. Apsispręsti jis galėjo tik iki 2019 m. pensijų reformos įsigaliojimo.
Norėtų pakeisti pakopą
Mantas norėtų išsiimti visą sukauptą sumą ir kas mėnesį pensijai atiduodamus 80 eurų mieliau investuotų. Jis įsitikinęs, kad tokiu būdu senatvei sukauptų daug daugiau pinigų.
„Suabejojau dėl išmokų, neaišku, kiek išėjęs į pensiją gausiu kiekvieną mėnesį, ir kur nukeliaus mano pinigai po mirties. Jei likusius 30 metų 80 eurų dėčiau į kišenę arba investuočiau, sukaupčiau senatvei daugiau ir pats valdyčiau savo pinigus“, – svarsto jis.
Pašnekovas užsimena, kad domėjęsis galimybe iš II kaupimo pakopos pereiti į III savarankišką kaupimą, iš kurio galima bet kada pasitraukti. Tačiau paaiškėjo, kad tai taip pat neįmanoma.
„Nesąmonė, kad negalima stabdyti kaupimo II pakopoje. Kaip manęs įstatymai negina? Tarkim, įtraukia į kaupimą man nežinant arba neturėjau laiko apie tai pagalvoti, ir viskas – nebeturiu galimybės atšaukti arba pereiti į kitą pakopą. Kodėl tokia prievarta egzistuoja? Reikia kažką daryti ir keisti įstatymus“, – piktinasi Mantas.
Kaip buvo galima nutraukti kaupimą?
Tokių kaip Mantas Lietuvoje gali būti tūkstančiai. 2019 m. kaupiantiems gyventojams buvo sudaryta galimybė atsisakyti pensijų kaupimo, tad vyras turėjo kelis pasirinkimus: su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ ir atstatyti savo teises į pilną senatvės pensiją arba stabdyti kaupimą pensijų fonde ir palikti pinigus jame iki sukaks senatvės pensijos amžius.
„Sodros“ duomenimis, 2019 m. vykdomos reformos metu visam laikui iš pensijų kaupimo pasitraukė 44 696 asmenys. Tie gyventojai iki 2019 m. jau dalyvavo pensijų kaupime ir turėjo sukaupę pensijų fonduose tam tikras sumas. Jie nusprendė pasiimti visas pensijų fonduose sukauptas lėšas ir perkelti jas į „Sodrą“, taigi, jie nebeturi jokių pensijų fonduose sukauptų sumų. Šie žmonės šiemet nėra įtraukiami į pensijų kaupimą ir jiems nesiūloma atnaujinti įmokas.
Tačiau įmokos bus atnaujintos tiems, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą ir iki to laiko jau buvo kaupimo dalyviai. Tai reiškia, kad jų iki 2019 m. sukauptos lėšos liko pensijų fonduose ir toliau buvo investuojamos, tačiau 2019 m. šie žmonės sustabdė naujų įmokų pervedimą – įmokos nuo jų atlyginimų nebebuvo pervedamos į pensijų fondus. Tokių žmonių yra beveik 175 tūkst.
Nuo liepos 1 d. jų įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30 d. jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo. Įstatymas numato, kad, atsisakius įmokų pervedimo atnaujinimo šiais metais, ši procedūra bus kartojama dar du kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo įmokas sustabdžiusio asmens amžiaus.
Kaip ir įtrauktieji į pensijų kaupimą, šie žmonės gali atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo. Iki šiol 113 407 žmonių atsisakė sustabdytų įmokų atnaujinimo, o 1 158 žmonės savarankiškai atnaujino įmokų mokėjimą.
Kokie asmenys šiemet vėl bus įtraukti?
Į pensijų kaupimą kasmet automatiškai įtraukiami niekad kaupime nedalyvavę asmenys ir nuo šių metų – tie, kas 2019 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, mat net ir pirmą kartą atsisakius, žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus.
Taigi šiemet tapti kaupimo dalyviais siūloma ir tiems gyventojams, kurie niekada anksčiau negavo tokio pranešimo, ir tiems, kurie jau vieną kartą (2019 metais) atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Tokių žmonių yra 88 789.
Iš jų iki šiol daugiau nei pusė (48 465) žmonių atsisakė kaupimo. 1008 įtrauktųjų į pensijų kaupimą savarankiškai sudarė kaupimo sutartis. Dar 4 119 žmonės naujai sudarė pensijų kaupimo sutartis, t. y. padarė tai savo iniciatyva, nors šiais metais nebuvo įtraukti į kaupimą.
Kiti įtrauktieji turi laiko apsispręsti iki birželio 30 d. Jei iki tos dienos asmuo neatsisakys kaupimo, tuomet nuo liepos 1 d. pradės kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde, o po šios datos nebeturės teisės pasitraukti iš kaupimo.
Sustabdyti kaupimą galima tik vieneriems metams
Būtent ši sąlyga daugelį gyventojų ir piktina. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovę Daivą Čibirienę neramina šis prievartinis mechanizmas, kai po automatinio įtraukimo nebelieka galimybės pakeisti savo sprendimą.
„Jei papuolame į papildomą kaupimą, tai – 30-čiai metų. Kaip man žinoti, kokia bus mano finansinė padėtis po 5, 10 ar 15 metų? Visko nutinka. Gali būti jaunas žmogus, kuris siekia karjeros ir jo alga didelė, ir jis gali laisvai iš algos atidėti 30 ar 60 eurų kas mėnesį, ir jam tai nėra visiškai daug.
Bet gali kas nors nutikti šeimoje – prarasti darbą, susirgti kovidu ar dar kokia sunkia liga, tai staiga asmuo praranda pajamas. Jų galbūt užtektų, jei nebūtų atimama dar papildomo kaupimo suma. Žmogus negali pasirinkti. Jis gal norėtų „kaupimo atostogų“, bet dabar leidžiama tik vieneriems metams tai padaryti“, – pasakoja ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad jei žmogus praranda darbą ir netenka darbo pajamų, įmokos pensijų kaupimui nenuskaičiuojamos. Taip pat asmuo gali pasinaudoti kaupimo atostogomis – teisės aktuose nustatyta galimybė kaupime padaryti 12 mėnesių pertrauką. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, kai tik prireikia, taip pat gali būti išdalinama dalimis, po keletą mėnesių, bet bendra trukmė negali viršyti vienų metų.
Nežino nė vieno atvejo, kam būtų pavykę pasitraukti
D. Čibirienė sako, kad buhalteriai pastebi daug atvejų, kai dirbantieji po kurio laiko apsisprendžia papildomai nebekaupti pensijai, bet būna jau per vėlu.
„Kai gyventojai pamato savo algų lapelius, kur atskirta, kiek papildomam kaupimui atskaičiuota, tai jie sako, kad labai daug ir nebenori kaupti. Nebeveikia argumentai, kad gausi didesnę pensiją dėl to papildomo kaupimo, nes sako, kad jam reikia pinigų dabar, ir tam randa daugybę priežasčių. Dar labiausiai skauda, kad iš jo atimta teisė rinktis. Išeina prievarta. Valstybė pati nusprendžia, kas geriau žmogui, o šis sako: esu suaugęs, pats galiu nuspręsti už save“, – pasakoja buhalterių atstovė.
Vis dėlto įstatymas numato tam tikras išimtis, kada įmanoma pasitraukti iš kaupimo ir po liepos 1 d. Tačiau D. Čibirienė pažymi nežinanti nė vieno tokio atvejo, kad kam nors būtų pavykę pasitraukti.
„Girdžiu, ką žmonės kalba. Jų priežastys nebuvo pakankamos nutraukti papildomą kaupimą: nei liga, diagnozė, kad ilgai negyvensi, nei kad tavo socialinė padėtis pablogėjo ir užsitikrinti būtinuosius poreikius tie keli eurai yra labai reikalingi čia ir dabar.
Nėra lankstumo, tai sudaro neapibrėžtą situaciją – labai baisu dalyvauti papildomame kaupime, nes nežinai, kaip bus ateityje“, – pabrėžia pašnekovė.
Pasitraukti pavyksta tik kas penktam
Pasak „Sodros“ komunikacijos atstovės Malgožatos Kozič, įtrauktas į pensijų kaupimą žmogus gali pasitraukti iš kaupimo tik išskirtiniais atvejais. Kasmet į „Sodrą“ kreipiasi apie 900 žmonių, praleidusių terminus, kurie norėtų pasitraukti iš kaupimo. Jų nurodomos priežastys labai įvairios, tačiau tikrai ne visos pateisinamos.
Anot jos, kasmet patenkinama apie 20 proc. prašymų pasitraukti iš kaupimo.
„Kalbama apie termino praleidimą, kai žmogus nematė nei asmeninėje paskyroje, nei elektroniniu paštu, nei registruotu laišku siunčiamų pranešimų, ir pirmą-antrą mėnesį po įtraukimo pastebėjo, kad nuo atlyginimo nuskaičiuojamos įmokos. Tuomet žmogus dažniausiai pagrindžia, dėl kokių priežasčių per pusmetį neperskaitė pranešimo. Pavyzdžiui, visą tą laiką gyveno užsienyje arba ilgai gulėjo ligoninėje“, – vardija M. Kozič.
Tačiau tuo atveju, jei žmogus jau kurį laiką dalyvavo kaupime ir dėl asmeninių priežasčių norėtų iš jo pasitraukti, įstatymai tokios galimybės nenumato.
Pasirinkę dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime žmonės negali atsisakyti kaupimo ir pasinaudoti sukauptomis lėšomis išskyrus šiuos atvejus:
1) dalyviui sukanka senatvės pensijos amžius ir pagal pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka;
2) dalyvis miršta;
3) teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia;
4) Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą.
Dažnai pavėluotai sužino apie įtraukimą į kaupimą
D. Čibirienė atkreipia dėmesį, kad dažnai pasitaiko ir atvejų, kai asmuo, ypač jaunuolis, net nežino esantis įtrauktas į pensijų kaupimą, o paaiškėjus, būna per vėlu.
„Labai retas iškart supranta, kas bus, jeigu jis neatsisakys papildomo kaupimo. Kaip jaunimas įtraukiamas: jam skaičiavo algą, ir iš jos nieko neišskaičiavo, ir štai nuo liepos 1 d. tam tikra suma bus nuskaičiuojama kas mėnesį. Pvz., nuo 1000 eurų iš jo atims 30 eurų. Jis tada nustebs: kodėl pradėjo atiminėti pinigus, jei anksčiau to nebuvo. Bet viskas, jo traukinys nuvažiavo, jis turėjo apsispręsti iki liepos 1 d.
Apsisprendimui duodama pusę metų. Tai reiškia, kad jaunas žmogus, pvz., studentas, įsidarbinęs kavinėje padirbėti vienam mėnesiui, po pusmečio bus įtrauktas į papildomą kaupimą, nors jis jau pamiršo apie šį darbą, nes galbūt nuėjo vėl studijuoti. O jei po metų vėl kur nors įsidarbins, jau savo algų lapelyje matys išskaičiuotus 3 proc. pensijai“, – pavyzdį pateikia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė.
Kodėl negalima pasitraukti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, kaupimas II pensijų pakopoje visuomet buvo valstybės tam tikra apimtimi finansuojamos pensijų sistemos dalimi. Būtent dėl to II pensijų pakopoje numatytas ir griežtesnis teisinis reguliavimas iš valstybės pusės, t. y. nėra galimybės pasitraukti ir išsigryninti valstybės investuotų pinigų kada tik nori, kaip tai galima padaryti asmeninėmis lėšomis finansuojamoje III pakopoje.
II pakopoje reguliuojamas ir lėšų atsiėmimo būdas: vienkartine išmoka galima atsiimti tik tada, jei sukaupta suma nesiekia įstatyme nustatytos ribos (5 tūkst. eurų – Delfi) ir pan.
„Sprendimui priimti visi įtraukiamieji turi 6 mėnesius. Ne mėnesį ar du, o pusmetį, kad apmąstytų, ar nori dabar prisijungti prie kaupimo, o gal palankesnė situacija bus po 3 metų, kai bus pakartotinis įtraukimas, – primena ministerija. – Vienintelė įstatyme nustatyta galimybė po įtraukimo nebebūti II pensijų pakopos dalyviu yra pateikti „Sodrai“ svarbias priežastis, dėl kurių asmuo neturėjo būti įtrauktas į pensijų kaupimą.
Apsigalvojimas, kai asmuo susipažino su visa jam pateikta informacija („Sodra“ visiems įtraukiamiems asmenims siunčia informaciją ir per EGAS sistemą, ir registruotais laiškais, jei mato, kad per EGAS sistemą informacija nebuvo perskaityta), nėra svarbi priežastis pasitraukti iš valstybės finansuojamos pensijų sistemos.“
Kaip pažymi, Vyriausybė savo programoje nėra numačiusi II pakopos pensijų sistemos keitimų šiuo klausimu.
Ar galima pereiti į III pakopą?
Ministerija paaiškina, kodėl nėra galimybės pereiti iš II kaupimo pakopos į III: „Tai absoliučiai skirtingos sistemos su skirtingomis taisyklėmis, todėl pervedinėti lėšų iš vienos į kitą nėra galimybių. II pakopa yra skirta tam, kad iš sukauptų pinigų būtų mokama pensija. III pakopa yra investicinis instrumentas privačioms asmens lėšoms kaupti.“
Buhalterių atstovė sutinka, kad III pakopa turi pasirinkimo laisvę, iš jos bet kada galima pasitraukti, tačiau finansiškai II pakopa gyventojui patrauklesnė.
„Iš vienos pusės valstybė duoda paskatą, bet iš kitos pusės padaro taip, kad jame nebenorėtų žmonės dalyvauti. Jeigu valstybė tikrai norėtų, kad gyventojai dalyvautų papildomame kaupime, suteiktų absoliutų laisvės laipsnį dėl pasitraukimo“, – pabrėžia ji.
Kaip apsispręsti?
Nežinantiems, ką rinktis – kaupti ar ne, D. Čibirienė turi patarimų.
„Jeigu nesate tikri dėl savo finansinės padėties po 10-20 metų, galbūt sukursite šeimą, neįsitraukite į papildomą kaupimą, nes jums neleis iš jo išeiti. Jeigu, pagal teisės aktus, būtų galimybė pasitraukti, kad ir kažkiek prarandant įmokų, tada rekomenduočiau rinktis papildomą kaupimą, nes tuomet turėsite pasirinkimą“, – rekomenduoja pašnekovė.
Delfi primena, kad kiekvienų metų pradžioje 40 metų dar nesulaukę ir darbo pajamų turintys gyventojai yra automatiškai įtraukiami į kaupimo sistemą su teise atsisakyti. Kaupti atsisakiusiam asmeniui prisijungti prie pensijų kaupimo pakartotinai siūloma kas trejus metus iki sukanka 40 metų – kai žmogus sulaukia 40 metų, jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas.
Į pensijų kaupimą įtrauktas asmuo turi pusmetį apsispręsti ir, jei nenori dalyvauti pensijų kaupime, gali prisijungti prie savo asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, ir parengtame prašymo šablone paspausti vieną mygtuką. Prašymą taip pat galima pateikti atvykus į „Sodros“ skyrių.
Gyventojams, kurie neperskaito žinučių savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose, yra siunčiami registruoti laiškai. Jei savo asmeninėje paskyroje asmuo įrašęs elektroninio pašto adresą ir telefono numerį, tuomet visi siunčiami „Sodros“ pranešimai pristatomi ir šiais kanalais.
