Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu.
© DELFI / Karolina Pansevič

Teigiama, kad dėl to teikiama parama taptų adekvatesnė, o nepasiturinčių gyventojų minimalių poreikių patenkinimas – geresnis.

Atitinkamas įstatymo pakeitimo projektas rugsėjo pradžioje pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Nors jame numatyta įsigaliojimo data yra 2018 metų sausio 1-oji, pagrindinė įstatymo dalis, kuri įtvirtintų išmokų susiejimą su krepšeliu, pradėtų veikti tik 2019 metais.

Pasiūlymą išanalizavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teigia, kad minimalių poreikių krepšelis yra netikslus ir neatspindi minimalių poreikių.

Įtvirtins santykį

DELFI jau rašė apie dr. Jekaterinos Navickės apskaičiuotą minimalių poreikių krepšelį. Šiemet jis sudaro 238,35 euro (įstatymo projekte jis vadinamas minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD).

Kaip sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka, kol kas negalima visiškai tiksliai apskaičiuoti krepšelio dydžio 2018 metams.

„Reikia naujų duomenų, kurie išvardinti skaičiavimo metodikoje – Engel koeficientas ir suderintas vartotojų kainų indeksas. Tai bus daroma pagal metodikoje nustatytą tvarką, tačiau, jeigu smalsu, neoficialų dydį galite suskaičiuoti skelbtą MVPD padauginę iš infliacijos prognozės. Tikėtina, kad Engel koeficientas reikšmingai per trumpą laikotarpį nepakis“, – sakė jis.

Šiuo metu Lietuvos bankas prognozuoja 3,2 proc. infliaciją 2017 metais, tad MVPD kitąmet galėtų sudaryti maždaug 246 eurus.

Pagal įstatymo projektą, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai – bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė, valstybės remiamos pajamos – ateityje su MVPD būtų susietos procentiniu santykiu.

Šiuo metu galiojantis bazinės socialinės išmokos dydis sudaro 16 proc. MVPD; šalpos pensijų bazės dydis – 47 proc. MVPD; tikslinių kompensacijų bazės dydis – 47 proc. MVPD; valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis – 43 proc. MVPD.

„Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog minėti šiuo metu galiojantys socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai negali būti mažesni už 2017 metų nustatyto MVPD dydžio atitinkamą procentinę dalį, išskyrus valstybės remiamų pajamų dydį, kuris, siūloma, turėtų atitikti ne mažiau kaip 50 proc. MVPD, nors šiuo metu atitinka 43 proc. MVPD“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Jame taip pat paaiškinta, kad tada socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai bus susieti su MVPD ir atitinkamai didės priklausomai nuo didėjančios metinės infliacijos, maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainų.

„Pažymėtina, jog bazinės socialinės išmokos dydis (iki 2009 metų – minimalaus gyvenimo lygis (MGL)) – 38 eurai – nekito nuo 2007 metų, valstybės remiamų pajamų dydis – 102 eurai – nedidėjo nuo 2008 metų“, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės dydžiai pradėti taikyti nuo 2017 metų“, – rašoma dokumente.

Skaičiuojama, kad 2018 metais papildomų valstybės biudžeto lėšų dėl siūlomų pokyčių nereikės.

Preliminariais skaičiavimais, papildomai iš valstybės biudžeto 2019–2020 metais reikės po 9,4 mln. eurų kasmet, iš jų: šalpos pensijų bazės dydžio pagrindu apskaičiuotoms šalpos išmokoms papildomai reikės 0,96 mln. eurų; tikslinių kompensacijų bazės dydžio pagrindu apskaičiuotoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms – 1,67 mln. eurų.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Karolina Pansevič

Neleis nuvertėti

Gali kilti klausimas, kodėl būtent dabartiniai socialinių išmokų rodiklių ir MVPD santykių dydžiai įtvirtinami įstatyme. Ar jie teisingi?

R. Lazutka atsakė taip: „Jų dydžiai susieti su MVPD ne todėl, kad laikomi teisingais, bet pripažįstant neteisingu jų nuvertėjimą net minimalių vartojimo poreikių kitimo atžvilgiu. Ateityje tie dydžiai gali keistis priklausomai nuo to, kokių gyventojų grupių pajamose jie yra reikšmingi“.

Ministro patarėjas dar dėstė, kad įteisinus MVPD, jis bus naudojamas gyventojų pajamų analizei ir socialinei politikai.

Svarbu ne siekti, kad bet kuri išmoka taptų ne mažesne už MVPD, bet kad visos šeimos pajamos, iš visų šaltinių, būtų ne mažesnės nei MVPD.
R. Lazutka

„Naudojant MVPD bus galima identifikuoti gyventojų grupes, kurių pajamos vienam šeimos nariui mažesnės už šį dydį, ir spręsti, kokiomis konkrečiomis išmokomis ir jų dydžių korekcijomis galima tą pajamų atotrūkį sumažinti ir net įveikti, t.y. atitinkamai didinti vienos ar kitos rūšies išmoką.

Svarbu ne siekti, kad bet kuri išmoka taptų ne mažesne už MVPD, bet kad visos šeimos pajamos, iš visų šaltinių, būtų ne mažesnės nei MVPD“, – sakė R. Lazutka.

„Kita vertus, kad visada esant ribotoms valstybės lėšoms, jos būtų naudojamos taupiai, išmokų dydžiai būtų koreguojami ir jos būtų taikliau nukreipiamos pirmiausia toms šeimoms, kurių pajamos labiausiai atsilieka nuo MVPD.

Taigi, MVPD yra kriterijus ne tiek konkrečių išmokų dydžiui, kiek šeimos ar asmens pajamoms įvertinti ir parinkti tinkamą išmokų ir jų dydžių kombinaciją“, – apibendrino jis.

Kol kas didės tik VRP

Įdomu ir tai, kad įstatymo projekte didinti (nuo 43 proc. iki 50 proc.) siūloma VRP ir MVPD santykį.

R. Lazutka sakė, kad padidinus minėtą santykį ir dėl to padidėjus socialinei pašalpai, papildomai valstybės skiriamos lėšos neatiteks šeimoms, kurių pajamos yra didesnės nei MVPD.

„Suprantama, kad tokio padidinimo nepakanka pakelti visų pajamas iki MVPD, tačiau to bus siekiama ateityje. MVPD bus naudojamas tiek pagrindžiant papildomų lėšų poreikį socialinei pagalbai, tiek parenkant konkrečius pagalbos instrumentus (išmokų rūšis)“, – nurodė jis.

Ministro patarėjas taip pat pridūrė, kad ateityje santykių dydžiai keisis priklausomai nuo to, kiek reikės juos keisti sprendžiant konkrečių gyventojų grupių nepakankamų pajamų problemą.

„Suprantama, kaip ir visos valstybės finansuojamos priemonės, jų kitimas turi būti derinamas ir su valstybės biudžeto galimybėmis konkrečiu laikotarpiu“, – sakė R. Lazutka.

Jis taip pat priminė, kad šiuo metu jau paskelbta apie pensijų dydžio augimą (apie 13,5 euro nuo spalio).

„Taip pat planuojamas ir minėtas valstybės remiamų pajamų augimas. Kitos (trumpalaikės) socialinio draudimo išmokos – ligos, nedarbo, motinystės – augs, nes jos priklauso nuo atlyginimų, o pastarieji auga“, – sakė R. Lazutka.

Daugiau skiria socialinėms reikmėms

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas sutiko, kad dabartiniai socialinių išmokų rodiklių ir minimalių poreikių krepšelio santykiai nėra teisingi.

Teisinga būtų, kad tie santykiai keistųsi ir ateityje turėtume numatyti krepšelio ir faktinių išmokų suartėjimą – kad tai nebūtų tik dalis to krepšelio.
T. Tomilinas

„Savo socialinę politiką galime vykdyti tik iš tų sąlygų ir aplinkybių, kurios yra. Neturime kitos šalies ar kito biudžeto. Teisinga būtų, kad tie santykiai keistųsi ir ateityje turėtume numatyti krepšelio ir faktinių išmokų suartėjimą – kad tai nebūtų tik dalis to krepšelio“, – komentavo jis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas teigė, kad šis pasiūlymas atitinka Vyriausybės programos kryptį – kad socialinėms reikmėms biudžeto dalis turi didėti.

„Nuo šiandieninių 12–14 proc. vidurkio, iki Europos – 18 proc. Kurdami pokyčių krepšelį, mokestinę reformą, pamažu nukreipiame lėšas nuo vienų sferų socialinės link“, – aiškino T. Tomilinas.

Rado trūkumų

Tuo metu LLRI paskelbtoje pasiūlymo ekspertizėje teigiama, kad MVPD struktūra neatspindi minimaliųjų poreikių.

„Pavyzdžiui, pagal ją gyventojas per metus turėtų suvartoti 11,31 kg jautienos ir 6,01 kg kiaulienos produktų – brangesnės mėsos (jautienos) vartojimas pagal šią struktūrą yra beveik du kartus didesnis.

Į sąrašą taip pat įtraukiami tokie produktai kaip lašišos filė, upėtakis ir t. t. – t. y. produktai, kurių asmuo, turintis palyginus žemas pajamas, greičiausiai neperka, o naudoja pigesnius pakaitalus.

Tikėtina, kad į minimaliųjų poreikių krepšelį įtraukus išvardintus produktus, o ne pigesnius jų pakaitalus, suma, reikalinga krepšelio įsigijimui – išauga“, – rašoma joje.

LLRI analitikai taip pat pastebi, kad metodikoje į bendrąsias vartojimo išlaidas įtraukiamos tokios išlaidos kaip „Laisvalaikis ir kultūra“.

„Iš piniginių išlaidų išbraukta tokia kategorija kaip „Restoranai ir viešbučiai“, tad kyla abejonių, kodėl išlaidų grupė „Laisvalaikis ir kultūra“ priskiriama prie būtinųjų išlaidų – tai nėra maisto ar būsto kategorija, be kurios žmogus negalėtų išgyventi.

Pavyzdžiui, šiai kategorijai priskiriamos tokios išlaidų paskirtys kaip azartiniai lošimai, atostogų išvykos, fotografijos įrenginiai ir optikos prietaisai, paslaugos, kurias teikia kino teatrai, cirkai, fotografai, jodinėjimo maniežai, golfo aikštelės, teniso kortai, sporto ir poilsio įrangos bei reikmenų nuoma – lėktuvų, valčių, žirgų, slidinėjimo įrangos, taip pat abonementiniai mokesčiai televizijos tinklams, šokių, muzikos pamokos ir t.t.“, – vardijama ekspertizėje.

Be to, LLRI pastebėjo, kad MVPD naudoja vidutines, o ne mažiausias kainas.

„Primename, kad net tos pačios rūšies produktų (pvz., duonos) kainos gali skirtis kelis kartus, priklausomai nuo sudėties ar prekinio ženklo.

Tikėtina, kad žmonės turintys mažiausias pajamas ir siekiantys patenkinti minimalius poreikius per ne vidutinio kainų lygio, o pigiausias prekes“, – aiškina instituto atstovai.

Dar viena LLRI pastaba – MVPD neatspindi regiono, amžiaus, turtinės padėties ir kitų objektyvių priežasčių sąlygotų poreikių skirtumo.

„Neatsižvelgiama į tai, kad prekių ir paslaugų kainos skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi (pvz., būsto nuomos kaina skiriasi kelis kartus). Lygiai taip pat žmogaus poreikiai gali skirtis priklausomai nuo to, ar jis gyvena jam priklausančiame būste, ar jį nuomoja. Ar visus maisto produktus perka parduotuvėje, ar dalį produktų užsiaugina sode / darže. Net amžius, sveikatos būklė, dieta ar net pomėgiai ir priklausomybės lemia skirtingus žmonių minimaliuosius poreikius“, – svarstoma ekspertizėje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sviesto kaina Lietuvoje muša naujus rekordus (251)

Pieno produktai pastaruoju metu itin brangsta, o sviesto kaina muša visus rekordus, rodo...

Būtiniausių mokėjimo paslaugų kainos apribojimas kitąmet išliks nepakitęs

Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų...

Banko akibrokštas: liepia algą pervesti į jo sąskaitą, kitaip pakels palūkanas (240)

Bankų klientai turėtų labai atidžiai skaityti pasirašomų sutarčių sąlygas ir ne visada...

Ruošiamasi čekių loterijos startui: ką galima joje laimėti? (43)

Valstybinės mokesčių inspekcijos ( VMI ) atstovai skelbia, kad lapkričio mėnesį startuos čekių...

Pasiūlymas nepasiturintiems: pajamos priklausys nuo kainų augimo (92)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo...

Top naujienos

I. Makaraitytė. Traumuotiems lietuviams iš „priklausomos Lietuvos“ reikia Holokausto su gėlytėmis (238)

Jos motina meldėsi, kol laukėsi jos, kad ji gimtų žydrom akim ir šviesiais plaukais. Kad jei vėl...

Muziejų Lietuvai dovanojantis V. Butkus: puikuotis prabanga ir mokėti darbuotojams minimumą yra neetiška Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017” (80)

Jis nesipuikuoja savo turtais, nesišvaisto pinigais, nesivaiko visuomenės dėmesio. Tačiau...

Smūgis S. Skverneliui: populiarumu jį lenkia ne tik D. Grybauskaitė (111)

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tapo antru populiariausiu politiku šalyje, aplenkęs premjerą...

Reidas Vilniuje: naktimis didžiuliais greičiais važinėja ir „klevo lapai“, ir merginos (55)

Įprastinis Kelių policijos reidas Vilniuje vėlų penktadienio vakarą prasidėjo vairuotojų...

Lyg namie Londone žaidęs „Žalgiris“ sutriuškino Lenkijos vicečempionus (36)

Itin šiltai Didžiosios Britanijos sostinėje lietuvių sutiktas Kauno „Žalgiris“ gerbėjams...

Orai: prasideda rudeninė pasaka (7)

Savaitgalio orai bus puikūs – pagaliau nelis, vyraus saulėti orai.

G. Landsbergis: vieninteliai, kurie laimi šioje byloje, yra populistai (277)

Penktadienį tiesioginėje LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ Liberalų sąjūdžio...

Nepagydoma liga: kreivų žvilgsnių atsikratė išvykęs į Daniją (37)

Nors žvynelinė laikoma nepagydoma liga, sergantys žmonės gali išvengti daugelio jos keliamų...

Pigių oro linijų spąstai: teko sumokėti dvigubai (80)

Už populiarią paslaugą didžiulę kainą sumokėjusi keleivė jaučiasi apgauta, dėl to nori...

8 dažnos prezervatyvų naudojimo klaidos (23)

Vienintelis garantuotas būdas išvengti lytiniu keliu plintančių ligų (LKPL) yra visiškas...