aA
Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko sąskaitos. Maža to, jis išvis liko atskirtas nuo savo pinigų – jų negali nei išsiimti iš banko kortelės, nei pervesti į kitą sąskaitą.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasiskolino 20 tūkst. eurų

Artūras tikina atsidūręs banko pinklėse. Prieš porą mėnesių pritrūkus pinigų vyras paprašė pažįstamų jų paskolinti.

„Atsitiko keista istorija. Pasiskolinau pinigėlių iš poros žmonių – 20 tūkstančių eurų. Jie man pervedė į mano „Swedbank“ sąskaitą iš pradžių 7 tūkst., po to 8 tūkst., galiausia 5 tūkst. eurų ir parašė, kad tai yra paskola“, – pasakoja Artūras.

Bankas vyro sąskaitą užblokavo. Artūras tikina, kad jis apie tai nė nebuvo įspėtas.

„Aš tik po sąskaitos užblokavimo sužinojau, kad turiu atnešti kažkokias sutartis, kokiu pagrindu buvo gauti pinigai. „Swedbank“ atstovas parašė man apie tai žinutę „Swedbanko“ internetiniame puslapyje, kurį klientai gal skaito, gal ne. Aš asmeniškai neskaitau.

Esu šoke ir kaip pilietis, ir kaip vartotojas. Nuo kada bankai klausia, iš kur tavo pinigai?“, – nesupranta jis.

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Artūras pasakoja, kad pažįstami pinigus skolino pervesdami juos taip pat iš „Swedbank“ sąskaitų.

„Po to perskaičiau taisykles, kuriomis bankas rėmėsi, kad neva taip reikia dėl kovos prieš pinigų plovimą ir terorizmą. Nemanau, kad jie teisūs, jie piktnaudžiauja savo monopoline padėtimi. Kodėl bankai gali kada panorėję uždaryti sąskaitą?“, – kartojo klausimą jis.

Bankui sukėlė įtarimų

DELFI kreipusis į „Swedbank“ atstovą spaudai Saulių Abraškevičių, jis pažymėjo, kad konkrečių klientų situacijų bankas neturi galimybių komentuoti.

„Remiantis aprašyta situacija, galima daryti prielaidą, kad bankui, vykdant kliento dalykinių santykių stebėseną, buvo pastebėta jam netipinė veikla.

Todėl kliento buvo paprašyta suteikti daugiau informacijos apie lėšų judėjimą ir jų kilmę jo sąskaitoje. Paprastai tokiai informacijai suteikti yra nustatomas terminas, ir klientui atsisakius bendradarbiauti, galėjo būti pritaikyta kraštutinė priemonė – sąskaitos blokavimas. Tam, kad sąskaita būtų atblokuota, klientas turėtų bendradarbiauti ir atsakyti į banko klausimus ir pateikti prašomus paaiškinimus“, – paaiškino jis.

S. Abraškevičius pasakojo, kad bankai įgyvendina principą „Pažink savo klientą“ vadovaudamiesi įstatymų nustatyta tvarka ir galiojančiais principais.

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Kaip pavyzdį galima paminėti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos sudarytą galimų pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašą“, – pridūrė.

Konkrečių sumų nėra nustatyta

Pasiteiravus, ar yra apibrėžta, nuo kokios sumos klientai turi pateikti pinigų kilmę įrodančius dokumentus, S. Abraškevičius teigė, kad konkrečių ribinių sumų nėra nustatyta.

„Minėti kriterijai apibrėžia tam tikras sumas, tačiau pagrindinis principas yra toks, kad bankas visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių tyrimą.

Bankas gali paprašyti pagrindžiančių dokumentų ar paaiškinimų, kai lėšų kilmė yra neaiški ar abejotina, kliento veikla neatitinka jo įprasto bendradarbiavimo su banku ir kitais panašiais atvejais“, – sakė jis.

Pačiame FNTT sudarytame pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąraše pateikiama keliasdešimt punktų, susijusių su kliento ar jo atstovo vykdomomis piniginėmis operacijomis ar sandoriais.

Tarp jų – ir pakankamai abstraktūs kriterijai. Pavyzdžiui, vienas kriterijų – kliento atliekamų piniginių operacijų ar sandorių pobūdis kelia įtarimą, kad siekiama išvengti piniginių operacijų ir sandorių įtraukimo į finansų įstaigos ar kito subjekto tvarkomą kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą. Arba klientas atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius be aiškaus ekonominio pagrindo.

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Punktai, kuriose nurodytos konkrečios sumos, neliečia Artūro atvejo.

Pavyzdžiui, kriterijus, kad per 7 kalendorines dienas į kliento sąskaitą vienos ar kelių piniginių operacijų metu įnešama arba išimama iš jos 25 000 eurų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma kita valiuta, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su kredito įstaiga.

Taip pat, įtarimų kelia, kad per 7 kalendorines dienas klientas keičia iš vienos valiutos į kitą 25 000 eurų ar didesnę grynųjų pinigų sumą arba ją atitinkančią sumą kita valiuta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dovanų kortelės: nuo „McDonalds“ pinigų iki universalių elektroninių (6)

Dovanų kortelių pasaulinė rinka siekia šimtus milijardų eurų ir kasmet paauga po beveik 16 proc....

Iš Baltijos šalių Lietuvos gyventojai dėl savo finansinės padėties baiminasi labiausiai (12)

Baltijos šalyse atliktas požiūrio į finansus tyrimas atskleidė, kad vertindami savo finansinę...

Tyrimas: norint oriai gyventi Lietuvos sostinėje reikėtų gauti 700-750 eurų „į rankas“ (59)

Atlygio tyrimus rengianti bendrovė „Baltic Salary Survey“ šiemet atliko pragyvenimo atlygio...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (249)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

5 naudingi patarimai šventinius pirkinius perkantiems svetur (2)

Įkvėpti Kalėdų nuotaikos ir siekdami išvengti pernelyg didelio šventinio šurmulio, daugelis...

Top naujienos

Netikėta: prieš šventes pigiausi maisto produktai šiemet pigesni (59)

Kainų palyginimo portalo „ Pricer.lt “ atliktas kainų tyrimas rodo, kad lapkričio mėnesį...

Į Lietuvą atkeliauja sniegas ir tikra žiema (53)

Sinoptikė Izolda Marcinonienė laidoje „DELFI Diena“ teigė, kad savaitgalį džiaugsimės...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (30)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Baškienė apie nusivylimus politikoje: tokie dalykai Seime mane liūdina (142)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) narė, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja...

Vitas Vasiliauskas: pajamų nelygybės klausimas kitąmet tik aštrės (210)

Vyriausybės vykdoma mokesčių ir viešojo sektoriaus politika neprisideda prie pajamų nelygybės...

Masinė avarija Vilniuje: paralyžiuota Geležinio Vilko gatvė (131)

Penktadienį sostinėje, piko metu, Geležinio Vilko gatvėje, link Gerosios Vilties žiedo, įvyko...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (31)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Atsikirto Mauricui dėl Lietuvos pavadinimo „pigia“ (70)

Ekonomistas Žygimantas Mauricas paskelbė, kad Lietuva negaus pusės milijardo eurų Europos...

Lietuviai nuo Kalėdų karštinės ir gaminimo maratono bėga svetur (9)

„Yra žmonių stipriau įsikibusių į šventines tradicijas, jiems norisi šieno po staltiese ar...