Per pastaruosius dvejus metus mokesčiai už komunalines paslaugas Lietuvoje augo beveik penkis kartus sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 proc., o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 proc. Tokius duomenis parodė bendrovės „Viena sąskaita“ indeksas, kuris apskaičiuojamas analizuojant gyventojų sąskaitas: mokesčius už šildymą, elektrą, vandenį, dujas, internetą, mobilųjį ryšį, kabelinę televiziją, namo administravimą ir šiukšlių išvežimą. „Vienos sąskaitos“ duomenimis, 2010 m. pirmąjį ketvirtį gyventojai komunaliniams mokesčiams išleido daugiau kaip 31 proc. visų savo pajamų, o 2012 m. pirmąjį ketvirtį – daugiau kaip 38 proc. Prognozuojama, kad 2013 m. išlaidos už komunalines paslaugas pareikalaus daugiau negu 42 proc. vidutines pajamas gaunančio gyventojo atlyginimo.
Problema viena – skaičiai skirtingi
Neigiamas išlaidų būstui tendencijas pastebi ir visų didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų ekspertai. Tiesa, jų pateikiami skaičiai nėra visai vienodi. DNB analitiko Mindaugo Jurgelio teigimu, komunalinių paslaugų kainos nuo 2007 m. mūsų šalyje padidėjo apie 80 proc. „Per tą patį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis tepadidėjo vos 28 proc. Dėl to gyventojų išlaidų dalis, tenkanti komunalinėms paslaugoms, gerokai išaugo ir šiemet siekia 11,4 proc. Taigi vidutinis namų ūkis, kurio mėnesinės disponuojamos pajamos sudaro apie 2,2 tūkst. Lt, kas mėnesį komunalinėms paslaugoms išleidžia maždaug 250 Lt. Žinoma, ši suma gerokai mažesnė šiltuoju laikotarpiu, tačiau gali siekti apie 400 Lt žiemos mėnesiais“, – informacija pasidalijo M.Jurgelis.
Ši problema neliko nepastebėta ir „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės. Anot jos, Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikto namų ūkių finansinės situacijos tyrimo duomenimis, komunaliniai mokesčiai, įskaitant mokėjimus už papildomas paslaugas, tokias, kaip internetas, kabelinė televizija ir pan., sudarė vidutiniškai penktadalį (22,4 proc.) visų namų ūkio išlaidų. „Šių išlaidų dydis, o ypač – svoris biudžete – svyruoja priklausomai nuo namų ūkio pajamų. Mažiausias pajamas (iki 1000 Lt/mėn.) gaunančiuose namų ūkiuose mokėjimai už komunalines paslaugas siekia beveik trečdalį (27,7 proc. arba 236,8 Lt/mėn.) visų išlaidų. 2500 Lt/mėn. ir daugiau pajamų per mėnesį gaunančiuose namų ūkiuose jos sudaro apie 18,9 proc. arba 530,5 Lt/mėn.“, – paaiškino O.Bložienė.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, statistikai skaičiuoja, kad per metus būsto išlaikymas (nuoma, vanduo, elektra, dujos, kitas kuras) brango 3,7 proc., o vartojimo krepšelyje būsto išlaikymo išlaidos sudaro 13,9 proc. „Remiantis naujausiais žinomais duomenimis, artimiausiu metu tikimasi dujų atpigimo (~8ct/kub.) ir elektros brangimo (~5–7 ct/kWh). Šiluma turėtų kainuoti vidutiniškai 4–5 proc. brangiau (tačiau skirtingose vietovėse galima tikėtis ir atpigimo arba didesnio brangimo), elektra – nuo sausio maždaug 13 proc. brangesnė, dujos, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, brangesnės apie 19 proc. Galima paskaičiuoti, kad ateinantis šildymo sezonas bus brangesnis negu praėjęs“, – teigė J.Varanauskienė.
Žiemos malonumai – brangūs
Visi „Atgimimo“ kalbinti ekspertai sutarė, kad didžiausi iššūkiai dėl komunalinių paslaugų šeimos biudžetą užgriūva šaltuoju metų periodu. „Žiemos metu dažnas namų ūkis susiduria su sunkumais apmokant komunalines paslaugas, dėl to gyventojai yra priversti gerokai apriboti kitas savo išlaidas, taip pat dažnas sukaupia nemenkus įsiskolinimus, kuriems padengti prireikia kelių mėnesių. Kai kuriais atvejais norėdami padengti įsiskolinimus už komunalines paslaugas gyventojai yra priversti pinigus skolintis, kartais – net iš greitųjų kreditų bendrovių“, – padėtį apibūdino DNB analitikas M.Jurgelis.
Apie didesnes išlaidas komunalinėms paslaugos žiemą užsiminė ir „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje O.Bložienė. Ji taip pat pridūrė, kad mokėjimai už komunalines paslaugas yra mažai lankstūs – brangstant šioms paslaugoms namų ūkis gali ribotai valdyti išlaidas joms, tausojant išteklius ir nekeičiant gyvenimo kokybės. „Vadinasi, didėjant šiai išlaidų eilutei tenka mažinti kažkurias kitas, lankstesnes“, – teigė ji.
Išeičių iš užburto rato beieškant
„Atgimimo“ pakalbinti namų ūkio subjektai tokį ekspertės siūlymą vertina nevienodai. Vieni žada taupyti leidžiant mažiau pinigų artėjančioms žiemos sezono šventėms, kiti – atidėliojant mokėjimus iki vasaros. „Pabrango šiemet viskas kažkaip, o atlyginimo niekas nekėlė. Galvoju, kad reikės leisti mažiau pinigų kalėdinėms dovanoms, vaišėms ir tokiu būdu bandyti apmokėti sąskaitas žiemą“, – sakė dviejų mažamečių tėtis Gabrielius. O daugiavaikė mama Neringa mąstė, kad greičiausiai lukters vasaros ir tik tada bandys padengti sąskaitas: „Žiemą labai sunku, vos užtenka pinigų maistui, tai neįsivaizduoju, kaip dar reikėtų apmokėti ir visas komunalinių paslaugų sąskaitas. Bandysiu kaip nors vasarą sulyginti balansus.“
Tačiau, pasak O.Bložienės, toks mokėjimų nukėlimas vargu ar padės išspręsti problemą: „Komunalinių paslaugų apmokėjimo atidėjimas yra labai laikinas sprendimas, nes besikaupianti suma bei delspinigiai netrunka pavirsti nuo kalno riedančia ir didėjančia gniūžte. Susidūrus su finansiniais sunkumais ir ribotomis galimybėmis padengti išlaidas už būsto paslaugas, pirmiausia reiktų peržiūrėti savo biudžetą – ar įmanoma kitų išlaidų sąskaita padengti šias išlaidas. Galbūt reikiamą efektą išlaidų mažinimui už komunalines paslaugas pavyktų pasiekti ir atsisakant tam tikrų paslaugų (pvz., kabelinės televizijos), keičiant vartojimo planus ar tausojant pačius išteklius. Susidarius kritinei situacijai, kuomet išteklių taupymas ar interneto paslaugos atsisakymas situacijos nebekeičia, namų ūkiui gali tekti apsvarstyti ir būsto keitimą.“
