aA
Gera žinia mokyklinio amžiaus vaikų turintiems tėvams – minimalus mokyklinių prekių krepšelis, palyginti su praėjusiais metais, atpigo apie 20 procentų, skaičiuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertai. Visgi pilnai paruošti vaiką prireiks ne vieno šimto eurų, tačiau ekspertų manymu, didėjant pajamoms, tėvai gali daugiau dėmesio skirti įsigyjamų mokyklinių prekių ir daiktų kokybei.
Paruoškite pinigines: išleisti vaiką į mokyklą atsieis mažiausiai 260 eurų
© DELFI / Andrius Ufartas

Būtiniausių reikmenų krepšelis – už 58 eurus

Šiuo metu būtiniausių reikmenų krepšelis, į kurį įeina nauja kuprinė, rašymo priemonės, sąsiuviniai, piešimo reikmenys ir kitos kanceliarinės prekės, kainuoja 58 eurus. Palyginus su tokios pačios komplektacijos praėjusių metų krepšeliu, į kurį iš viso įtrauktos 39 skirtingos prekės, jo kaina sumažėjo apie 13 eurų. Šįmet parduotuvėse galima rasti pigesnių kuprinių, rašalinių parkerių, kai kurių piešimo reikmenų, rašoma pranešime spaudai.

„Naujiems mokslo metams besiruošiantys tėvai ne tik galės vaikus pigiau aprūpinti būtiniausiais reikmenimis, jie taip pat ras didesnį prekių pasirinkimą parduotuvėse. Pastebėjome, kad šįmet prekybos tinklai gerokai išplėtė mokyklinių prekių asortimentą. Didesnis asortimentas ir išaugusi konkurencija tarp prekybininkų turėjo įtakos ir mažesnėms mokyklinių prekių kainoms šią vasarą“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, norintys sutaupyti tėveliai šįmet turėtų stengtis apsilankyti bent pas 2–3 skirtingus prekybininkus, prekiaujančius mokykliniais reikmenimis.

„Mūsų atlikta palyginamoji kainų analizė rodo, kad reikšmingų kainų skirtumų tarp skirtingų prekybininkų siūlomo mokyklinių prekių asortimento nėra. Vis dėlto jei mokyklai reikia aprūpinti kelias atžalas, tai net ir būtiniausiems pirkiniams bus galima sutaupyti iki keliasdešimties eurų. Be to, nors patraukliausias kainas dažniausiai siekia pasiūlyti didieji prekybos tinklai, pigesnių pasiūlymų galima rasti specializuotose raštinės prekių parduotuvėse“, – sako J. Cvilikienė.

Visas pasiruošimas mokyklai − nuo 260 eurų

Tiesa, jei moksleivį reikia aprūpinti ne tik būtiniausiomis prekėmis mokyklai, kurios kainuoja apie 58 eurus, bet ir nauja uniforma, sportine ar šokių apranga, pratybų sąsiuviniais, tokiu atveju reikės papildomai išleisti apie 200 eurų. Didesnę dalį šių pinigų gali tekti skirti naujai uniformai.

„Pastebime, kad pasisiūdinti naują uniformą šįmet kainuoja 8–10 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Naujas mergaitėms skirtos uniformos komplektas, kurį sudaro švarkas, sijonas, sarafanas ir džemperis, kainuoja 128 eurus. Uniformos berniukams kaina šiek tiek mažesnė – ji siekia 123 eurus“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© DELFI / Domantas Pipas

Apie 40 eurų tėvams teks išleisti sportinei ar šokių aprangai, dar iki 50 eurų reikės skirti ir pratybų sąsiuviniams. Bendra tokio mokinio krepšelio kaina, įskaitant anksčiau minėtas būtinąsias išlaidas, sudarys apie 260 eurų. Tiesa, jei tėvai nuspręs rinktis aukštesnės kokybės prekes, pavyzdžiui, brangesnę kuprinę ar sportinę aprangą, jų išlaidos moksleivio aprūpinimui gali priartėti prie 500 eurų.

J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad būtiniausias mokyklines prekes sunkiau besiverčiančioms šeimoms gali padėti įsigyti savivaldybių skiriama parama. Dėl jos tėvai dar prieš rugsėjo pirmąją turėtų kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių.

Dar vienas patarimas sutaupyti norintiems tėvams – pasinaudoti prekybininkų pasiūlymais internete. Interneto parduotuvėse galima rasti ne tik pigesnių prekių, bet ir kitokio tipo asortimentą. Tik tokiu atveju reikėtų nepamiršti įvertinti pristatymo išlaidų, kurios gali siekti nuo kelių iki keliolikos eurų ir padidinti galutinę įsigyjamų prekių kainą.

Būtina planuoti ir kitas išlaidas

Su mokykla susijusios išlaidos atėjus rugsėjui dažniausiai nesibaigia − papildomų lėšų gali prireikti išvykoms su klase, popamokiniam ugdymui ar būreliams, korepetitorių paslaugoms. Ne visiems šiems dalykams pavyksta skirti tiek pinigų, kiek tėvai norėtų.

Kaip yra parodžiusi „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, 40 proc. tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, norėtų daugiau pinigų skirti popamokiniam ugdymui ir korepetitorių paslaugoms. Tuo metu 53 proc. tėvų nurodo, kad daugiau pinigų skirtų vaikų laisvalaikio pramogoms, jei turėtų tokią galimybę. Todėl prieš mokslo metus tėvams reikėtų įvertinti ir įvairių papildomų išlaidų poreikį bei pagalvoti, kam verta taupyti, o ko galima atsisakyti.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, yra viena sritis, kuriai tėvai turėtų pradėti taupyti dar vaikui esant jaunesnėse klasėse.

„Mūsų tyrimas parodė, kad vaikų ateičiai taupo 52 proc. tėvų, didžioji jų dalis – vaikų studijoms. Tai turbūt vienas reikšmingiausių dalykų, ką tėvai gali padaryti dėl savo vaikų ateities – užtikrinti kuo geresnį jų išsilavinimą. Ši investicija nemaža dalimi gali nulemti vaikų įsidarbinimo ir karjeros galimybes ir pajamų lygį ateityje“, – sako J. Cvilikienė.

Universitetinių studijų kainos Lietuvos aukštosiose mokyklose šiuo metu siekia nuo 1,5 tūkst. iki daugiau kaip 10 tūkst. eurų per metus. Kas mėnesį reguliariai atidedant po 30 eurų, per 12 metų tėvai gali sukaupti 4-5 tūkst. eurų sumą. Tokia suma jau galėtų padengti nemažą dalį pasirinktų studijų kainos ar kompensuoti savarankiško gyvenimo išlaidas išvykus studijuoti į kitą miestą ar šalį.

Kišenpinigiai per mokslo metus – nuo 50 iki 300 eurų

Dar vienas išlaidų tipas, kuriam turi nusiteikti tėvai – tai smulkūs moksleivių kišenpinigiai. „Swedbank“ Finansų instituto duomenimis, ikimokyklinukams ir pirmokams tėvai per mėnesį vidutiniškai duoda 5 eurus, pradinukams – iki 15 eurų, o vyresnių klasių moksleiviams – iki 30 eurų kišenpinigių.

Pasak J. Cvilikienės, moksleiviui skiriami pinigai kasdienėms išlaidoms taip pat gali būti lavinamoji priemonė, kuri moko savarankiškumo. Tačiau skirdami pinigų savo vaikams tėvai turėtų su jais išsamiai pasikalbėti apie atsakingą jų panaudojimą, reguliariai domėtis, kaip vaikas juos išleidžia, patarti jam, kaip galėtų susitaupyti didesnę sumą.

„Tėvų skiriami kišenpinigiai – tai pirmieji savarankiško finansinio gyvenimo žingsniai. Kai kurie tėveliai daro klaidą galvodami, kad užtenka skirti tam tikrą sumą pinigų ir vaikas ilgainiui išmoks su jais elgtis. Nors vaikui skiriamos pinigų sumos gali atrodyti nereikšmingos, jis vis tiek turi būti supažindintas su pagrindinėmis taisyklėmis, kaip reikėtų elgtis su pinigais. Vaikas turėtų suprasti, kad vienoks ar kitoks jo finansinis sprendimas turės tam tikras pasekmes“, – pataria „Swedbank“ atstovė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.3333

Susirgimai COVID-19 muša antirekordus: ar tai koreguoja gyventojų išlaidas?

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti...

Bankai pataria mokėjimus atlikti anksčiau: per šventes pinigus akimirksniu perves dalis klientų (3)

Kasmet gruodį stebimą atsiskaitymų kortelėmis apyvartos bei operacijų skaičiaus augimą šiemet...

Iš užsienio emigrantų siunčiamų pinigų srautas šiemet bliūkšta: suma gali būti triskart mažesnė (186)

Nors kasmet į užsienį gyventi ir dirbti išvykę emigrantai į Lietuvą atsiųsdavo reikšmingą...

100 eurų testas: kaip šią sumą panaudotų lietuviai (7)

Lietuvos gyventojai į atliekamų pinigų leidimą per pandemiją ėmė žiūrėti kur kas atsargiau...

„Swedbank“: lietuviai savo pensijai norėtų sukaupti iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą (10)

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50...

Top naujienos

Vilnietį nubaudė už pilietišką iniciatyvą: tenorėjau įspėti KET pažeidėjus (294)

Pilietiško vilniečio iniciatyva įspėti Kelių eismo taisykles ( KET ) pažeidinėjančius...

Dilema: Vaičiūnas siūlo atsisakyti dviejų SGD laivų – „Ignitis“ įspėja dėl 60 mln. eurų nuostolio (165)

Kad terminalas „ Independence “ galėtų veikti nepertraukiamai, Lietuva dešimtmečiui nupirko...

Sanatorijos sugalvojo išgyvenimo planą: siūlo valstybei už 100 mln. eurų išpirkti jų paslaugas gyventojams (171)

Dešimt susibūrusių turizmo, medicinos ir sanatorijų asociacijų bei draugijų, siūlo valstybei...

Pralaimėjimo įsiutintas Šaras bedė pirštu į žaidėjus: neprisiimu atsakomybės, ne šį kartą (19)

Ispanijos čempionato rungtynėse „Barcelona“ atrodė bejėgė prieš Valensijos „Basket“...

Latvija dar labiau sugriežtino apribojimus: savaitgaliais uždaromos parduotuvės, su kauke – net darbo vietoje griežtinama pasienio kontrolė (94)

Latvijos vyriausybė mėnesiui pratęsė dėl koronaviruso pandemijos įvestą ekstremalią...

Gydytoja pulmonologė pasakė, kada dėl kosulio turėtumėte sunerimti (14)

Daugelis žmonių į kosulį linkę žiūrėti nerimtai – įprasta galvoti, kad po kelių dienų...

Ministerija siūlo pritarti tryliktai pensijai, tačiau ji atitektų ne visiems (102)

Vyriausybė trečiadienį posėdyje teiks išvadą dėl siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų...

Lietuviškų kviečių skandalas Alžyre: oficialaus pranešimo tarnybos negavo

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės...

Klientų milijonus švaistę asmenys siunčiami į teismą: iššvaistė per 2,5 mln., dar 800 tūkst. pasisavino (9)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdyba kartu su Vilniaus...

Žiniasklaida: parlamentarei Sejonienei – teismo nurodymas atlyginti žalą dėl garbės ir orumo įžeidimo (52)

Su konservatorių sąrašu į Seimą išrinktai medikei Jurgitai Sejonienei teismas yra nurodęs...

|Maža didelių žinių kaina