Prekybos tinklų atstovai tikina, kad kainų neapvalina dėl gražesnės sumos, o kainos, besibaigiančios skaičiumi 9, kol kas gali būti tik sutapimas konvertuojant kainas iš litų į eurus.
Po euro įvedimo pasikeitusios kainos pirmosiomis dienomis pirkėjų akis traukė neįprastomis skaitinėmis išraiškomis – 0,68 euro, 1,44 euro, 5,21 euro ir panašiai. Tačiau prekybos tinklų spausdinamuose leidiniuose tarp akcijų vėl galima užmatyti kainas, besibaigiančias skaičiumi 9.
„Kaip jau ne kartą esame sakę, kainų neapvaliname dėl gražesnės skaitinės išraiškos. Žinoma, gali pasitaikyti sutapimų ir viena ar kita prekė, kuriai taikoma akcija, gali kainoje turėti 9 ar 99. Tačiau galime užtikrinti, kad tai daugiau atsitiktinumas nei mūsų sąmoningai taikomas skaičiavimo metodas“, - teigė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
„Prekių kainas po euro įvedimo iš buvusios kainos litais į eurus perskaičiuojame sąžiningai pagal oficialiai patvirtintą euro ir lito kursą, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Šio principo laikomės ir perskaičiuodami prekių kainas akcijų metu“, - antrino „Iki“ atstovas spaudai Andrius Petraitis.
„Pasirašydami memorandumą esame įsipareigoję iki liepos mėnesio nejudinti kainų, o tiesiog jas konvertuoti pagal matematines taisykles. Tad jeigu ir matote mūsų parduotuves kainas su 9 gale, greičiausiai tai yra matematinės konvertacijos pasekmė“, - komentavo ji.
G. Bielskytė paminėjo, kad kartais gali būti pagrįstų priežasčių keisti kainoms, pavyzdžiui, susitarimas su „Rokiškio pienu“ dėl pieno produktų kainų mažinimo.
„Tuomet gali atsitikti taip, kad po kainų perskaičiavimo kainos bus vienodesnės, pavyzdžiui, turės gale 9. Tačiau tai tikrai yra išimtys“, - teigė „Rimi“ atstovė.
Ar devynetai įsigalės parduotuvėse, pamatysime vėliau
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros docentas Algis Gaižutis įsitikinęs, kad ankstesnės prekybininkų rinkodaros priemonės ir toliau bus naudojamos, tiesiog verslininkams reikės laiko, kol jie įsitikins, koks derinys geriausiai veikia.
Dėstytojas pastebėjo, kad pirmosiomis dienomis įvedus eurą gyventojai tapo itin atidūs kainoms.
„Įvedus eurą visos prekės trumpajam laikotarpiui tampa didelio įsitraukimo: žmonės stengiasi perskaičiuoti vienos valiutos reikšmę į kitą. Jei pastebėjote, bet kokioje parduotuvėje žmonės užtrunka daugiau laiko prie prekių. Jie ne tik prekę analizuoja, bet ir kainą. Adaptacijos laikotarpis truks mažiausiai kelis mėnesius“, - apie vartotojų padidėjusį dėmesį kainų dydžiui kalbėjo A. Gaižutis.
Pasak docento, žmonėms daugiau atkreipiant dėmesio į kainą vis svarbesni tampa kriterijai, pagal kuriuos klientas renkasi alternatyvas.
„Nemažai daliai žmonių, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, kaina yra veiksnys, kuris turi didelę reikšmę“, - pridėjo jis.
9 strategija ne visada veikia
A. Gaižučio teigimu, kainodaroje naudojama 9 skaičiaus strategija ne visose šalyje veikia vienodai.
Pasak jo, kainos su 9 paskutiniu skaičiumi strategijos efektyvumas priklauso ir nuo to, kokia yra pačios prekės aplinka: „Tai priklauso ir nuo aplinkinio informacijos triukšmo. Jei aplink visoms prekės naudojama ta pati strategija, tai kaina gali nebeišsiskirti“.
Vis dėlto A. Gaižutis paminėjo, kad ne visada kainas su devynetais pirkėjai įvertina teigiamai.
Įprastai tikima, kad 9,99 eurų kaina yra klientui patrauklesnė nei 10 eurų, nes pirmiausia pirkėjui psichologiškai atrodo, kad jis moka 9, o ne 10. Be to, ir grąžos dar gauna.
Dalį klientų devynetai veikia priešingai
Vis dėlto dalis klientų šią gudrybę supranta ir kainas su 9 kainos pabaigoje vertina kaip verslininkų gudravimą.
„Būna atvejų, kai prekybininkai nustato, pavyzdžiui, kainą 9,42. Dalis vartotojų tokią kainą supranta kaip sąžiningą, kad ji nustatyta tiksliai, negudraujant“, - kalbėjo docentas.
Pasak A. Gaižučio, kai kurie gamintojai ar pardavėjai specialiai nesirenka devynetų kainų etiketėse strategijos.
„Kainos patikslinimas yra daugiau psichologinė priemonė, kuri gali keisti vartotojo suvokiamą prekės vertę. Vis dėlto yra tyrimų, kurie, pavyzdžiui, rodo, kad prekybininkai kai kurioms prekėms jokių nuolaidų netaiko, nes prekė yra tokia vertinga, kad ją vis vien perka ir be nuolaidų“, - tęsė pašnekovas.
Paklaustas, ar vis dėlto prekybos tinklų etiketėse vėl įsigalios prekybininkų pamilti devynetai kaip paskutinis kainų skaičius, A. Gaižauskas nesiryžo spėti: „Bus įdomu pažiūrėti, ar 9 bus svarbesnis nei tuomet, kai turėjome litus. Nes 1 euro centas yra beveik 3,5 karto didesnės vertės nei lito centas. Tai žiūrėsime, ar paveiks racionalumas ar psichologiniai dalykai“.
Tikėjosi, kad euras padės pakilti vienu laipteliu į viršų
Verslo konsultacijų bendrovės „Strategy Labs“ konsultantas Audrius Savickas teigė pats nepastebėjęs, kad prekybos centruose vėl įsigali kainos su devynetais, tačiau jei taip yra, mano, kad tai per skubotas prekybininkų sprendimas.
„Dar yra pakankamai sumaišties dėl dvigubų kainų skelbimo. Pastebiu, kad žmones gal net trikdo tos kainos litais. Dabar žmogus galvoje turi apdoroti ne tik vieną kainą, bet dar ir kainą litais. Jiems dar sunku kartais atsirinkti, kuri yra kuri. Manau, kad šiuo metu yra sunkus pereinamasis laikotarpis. Kaina ir pinigo vertė dar nėra suvokta“, - kalbėjo verslo konsultantas.
„Nors pats nepastebėjau, bet jei prekybininkai vėl pradeda žaisti su 9, manau, tai prisideda prie kliento trikdymo. Tai, kad yra sunkinamas procesas (esant 3,4528 litų už eurą kursui), yra ankstyvi sprendimai”, - kalbėjo A. Savickas.
Verslo konsultantas teigė turėjęs vilčių, kad euro įvedimas padės prekybininkams išsilaisvinti iš akcijų gniaužtų.
„Turėjau viltį, kad euro įvedimas gali būti tas laiptelis, kuris padėtų išlipti iš akcija iki akcijos karuselių, bet taip neįvyko, vėl „akcijuosime“ ir vėl žaisime kainomis“, - komentavo pašnekovas.
Paklausus, kodėl užsuktos akcijų karuselės nėra gerai, verslo konsultantas atsakė: „Kai visi rinkos dalyviai šaukia apie akcijas, nusistato naujas akcijinių kainų fonas ir akcijinės kainos tampa norma, verslas ir prekybininkai uždirba mažiau pinigų. Manau, kad sveikiau būtų konkuruoti pridedamosiomis vertėmis, išskyrus pirmo vartojimo prekių kainose. Kai yra komunikuojama tik apie akcijas, užsisuka ydingas ratas ir žmonės be akcijų nebeperka“.
