Portalas the-village.ru nusprendė išsiaiškinti, ar iš tikrųjų vaisiai ir daržovės, kuriais šiuo metu prekiaujama Maskvos prekyvietėse, išauginti Rusijoje ir ką apie atsakomąsias sankcijas ir kontrabandinių maisto produktų naikinimą mano turgaus prekeiviai. Deja, dauguma jų kalbėti su žiniasklaidos atstovais atsisakė, todėl publikuojame vienos prisistatyti atsisakiusios prekeivės monologą.

Vaisiais ir daržovėmis prekiauju jau septintus metus. Anksčiau dirbau kepykloje, vėliau viena mano draugė, kuri tuo metu jau prekiavo daržovėmis, sako: „Dirbi po 16 valandų per dieną, kam tau tai? Ateik pas mus!”. Dirbau perėjoje nuo septynių iki vienuoliktos. Dabar – nuo aštuonių iki aštuonių. Žinoma, irgi nėra lengva, reikia perrinkinėti viską rankomis, nešioti.

Turguje turime savo laboratoriją, kartą per tris dienas atliekami tyrimai. Jie nėra pigūs – 300-600 rublių (4,16-9,32 eurų), apmokame patys. Jei rezultatai blogi, išmetamas ir tie produktai, ir šalia esantys.

Rusiškų prekių mada

Dabar Rusijoje išaugintų produktų mada. Buvo gerų braškių iš Lenkijos ar Graikijos – neėmė, jei pasakai, kad mūsų – išperka. Iš kur tos rusiškos? Man gi reikia parduoti, reikia atlyginimą gauti, tai ir pradėjau sakyti, kad iš Krasnodaro ar Krymo, - ima, grįžta, sako, kad labai skanios, ima dar. Klausia, iš kur persikai, atsakau, kad iš Krymo. Ar išvis supranta, kaip juos iš Krymo būtų čia atvežę? Juk niekaip neatveši, jie bus sugadinti, aplamdyti, neįmanoma atvežti.

Niekas nežino, iš kur dabar vežamos daržovės ir vaisiai. Ant visų dėžių užrašyta, kad iš Turkijos, bet juk Turkijoje tiek neužauginsi.

Principas štai koks: atvažiuoji į bazę, štai stovi krovininis automobilis, ant kurio, pavyzdžiui, baltarusiški numeriai. Išimamos dėžės iš „uždraustų“ šalių, perberiama viskas į dėžes be ženklų. Galiausiai parašo, kad produkcija išauginta Rusijoje. Labiausiai man patinka, kai rašo, kad išauginta Pamaskvėje. Rimtai? Juk visa Pamaskvė oligarchų sodybomis užstatyta, kur ir kas ten augins produktus? Turėtumėte pavažinėti po artimiausią Pamaskvę ir pažiūrėti, kiek ir kas ten auginama – kažin ar ką rasite. Rasite nebent tik tai, kas keliauja į prabangias parduotuves, arba tai, kas yra auginama dėl „varnelės“.

Svogūnai, bulvės, morkos, burokėliai – visa tai dažniausiai iš Kinijos. Mėginame pirkti kokybiškus produktus, kamantinėjame didmenininkus, iš kur atvežta – niekas nieko nežino. Prieš mūsų akis trešnes perberiamos į kitas dėžes, perdedami persikai. Pomidorus perdeda į rusiškas dėžes ir sako, kad jie iš Krasnodaro, o aš žinau, kad ten – ukrainietiški pomidorai. Nežinau, kaip jie čia pateko.

Tarkime, kad Ukrainoje išaugintus pomidorus pervežė į Baltarusiją, perkrovė juos į vilkiką su Maskvos numeriais ir išvežė toliau. Prekiaujame obuoliais iš Lenkijos, nors jie uždrausti dar kovo mėn. Vėliau imtos gabenti dėžės be ženklų, niekas neįrodys, kad obuoliai lenkiški. Žinoma, tai nelegalu. Parduotuvėse dar blogiau – jie veža nelegaliai tiesiai iš toks pačios Baltarusijos. Visada Maskva valgė produktus iš Ukrainos, o dabar staiga jų kokybė pasidarė prasta.

Apie persikų naikinimą

Mano asmenine nuomone, spalio mėn. mirsime iš bado, nes šiuos pomidorus prieš dvi savaites pirkau po 45 rublius (0,62 euro), nemeluoju. Dabar perkame už 110 rublių (1,52 euro). Anksčiau išmuitinti vilkiką kainavo 10 tūkst. JAV dolerių (8965 eurus). Privažiuoja vilkikas, dešimtinė muitininkams ant sako – varo toliau, užtat mes, vartotojai, valgome normaliai. Dabar – 25 tūkst. JAV dolerių (22 412 eurai). Jie pasakė, kad dabar jau nustatyta 50 tūkst. JAV dolerių (44 823 eurų) kaina vien tam, kad pravažiuotų muitinę, bet atveš tik šviežias, kokybiškas, gražias prekes. Taigi po kiek jas pardavinės? Nerealiomis kainomis, taigi mažai uždirbantys iš karto atkrenta. Jei bus praleidžiami vilkikai iš „uždraustų“ šalių – išgyvensime, jei ne – neaišku, kas bus.

Pas mus Kursko srityje vaikai persikus matė tik paveikslėliuose. Dabar gi kiek vilkikų su persikais sunaikinta? Ar nebūtų buvę paprasčiau juos išdalinti vaikų namams? Viskas palaidota mokesčiuose. Kaip jie sako: „Rusija skyrė tiek ir tiek pinigų“. Žinai, kaip būtų teisingiau pasakyti? „Turime mokesčių mokėtojų pinigų, su kuriais galime elgtis štai taip ir taip.“ Jaučiate skirtumą? Juk tai – mūsų pinigai, juk mes už viską mokame.

Apie turgų

Atlyginimą pardavėjams mokame už paslaugas. Mokesčių inspekcijai rašome 10 tūkst. (140 eurų), nors pagal susitarimą mokame 1500 rublių (21 eurą) per dieną. Dirba pagal sutartį, bet daugelis patys norėtų dirbti be sutarties – pensijomis jau seniai niekas nebetiki. Jie dėkingi už tokį atlyginimą, nes daugiau tokio niekas duoti negali. Visi žmonės žmogiškai vertina. Atostogos, laisvadieniai – pagal poreikį. Niekas nieko už nieką nežudo, viskas pagal susitarimą, dar būna premijų, dovanų Naujųjų metų proga.

Nacionalinės dinastijos turguje vis dar aktualios. Jau seniai viskas padalinta, dar dešimtajame dešimtmetyje. Ten savi įstatymai, bet jie visi – kitoje turgaus salėje, patys tarpusavyje aiškinasi. Žinoma, parduoda dvigubai brangiau. Antrojoje salėje konkurentai, jie bulves už 80 rublių (1,12 euro), o mes po 40 rublių (0,56 euro) parduodame. Ten oligarchai savo vairuotojus, namų šeimininkes siunčia, viską sukrauna, taip ir gyvena. Mes orientuoti į viduriniąją klasę, mūsų kita auditorija. Dabar čia atidarys dar produktų mugę – visai nieko neuždirbsime.

Kartais policija surengia reidus, pusei reikia patikrinimų dėl „varnelės“, kitai pusei – dėl pinigų. Vis dėl to šiame turguje tikrina ne produktus, viskas registruota, su pardavėjų kortelėmis – turgaus administracija viską kontroliuoja. Anksčiau atvirame turguje buvo baisiau.

Apie pabrangimą

Neaišku, kas bus toliau, kainos žvėriškos. Labiau apsimoka uždaryti tašką, nei klausytis, ką sakys žmonės. Kainos tokios, kad žmonės tiesiog neturi pinigų pirkti. Arba tu nori ir pirksi už žvėriškus pinigus – duok Dieve, kad tu turi tiek pinigų – arba ne. Visada pagalvoju apie senelius ir vaikus, kaip gi jie? Neseniai pagimdžiusi motina, dar negrįžusi į darbą, jai reikia dvejus ar trejus metus su vaiku sėdėti. Vienas dirbantis vyras nepaveš. Ką daryti? Vogti? Maskvoje kažkaip dar žmonės išgyvena, baisu pagalvoti, kas darosi periferijoje, tikrai baisu.

Dėžė vidutiniškai brangsta 100 rublių (1,4 euro) per dieną, dėžėje – 5-6 kilogramai produktų. Kol kas daugiau mažiau išsaugome kainas, o kas bus žiemą? Vaikui iki metų reikia cukinijų, brokolių, žiedinių kopūstų. Jaunų šeimų pajamos nedidelės, dirba tik vyras. Kainos nekrenta, o vaiką vis tiek reikia maitinti. Jų man gaila labiausiai. Gaila senukų, kurių pensija tesiekia 15 tūkst. rublių (210 eurų), o į vaistinę jie nuneša 13 tūkst. rublių (182 eurus).

Jei žmonės sako, kad kompotui, imame smulkesnius ir pigesnius vaisius, jei uogienei – vidutinio dydžio, jei sako, kad dukrai ar į ligoninę – duodame brangesnius, bet labai gerus. Papildomus užsakymus darome kiekvieną dieną, dauguma vaisių ilgiau neišbūna. Viską rankomis perrenkame kasdien.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2340)