aA
Įmonių indėliams bankuose pasiekus rekordines aukštumas, tokios pat tendencijos fiksuojamos ir kalbant apie gyventojų bankuose laikomas lėšas. Nuo pirmojo karantino pradžios, kovo mėnesio, gyventojų indėlių suma paaugo 1,4 mlrd. Eur ir šiandien yra didžiausia istorijoje. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad jie ir toliau didės ir gali pasiekti net 20 proc. metinį augimą.
Pandemija lietuvius padarė rekordiškai turtingus: indėlių suma – dar nematyta, augo labiausiai euro zonoje
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasiekė rekordą

Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas kalbėdamas apie gyventojų indėlius sakė, kad pastarieji beveik nepertraukiamai augo nuo pat 1994-ųjų, o naujausiais 2020 m. rugsėjo mėn. duomenimis, Lietuvos gyventojų indėliai sudarė jau apie 16,6 mlrd. Eur, kas yra rekordas.

„Karantinas indėlių gausėjimo tendencijų nesustabdė – bankuose namų ūkių indėlių nuo kovo mėn. padaugėjo apie 1,4 mlrd. Eur, o tai yra beveik 3 kartus daugiau nei vidutiniškai 2017-2019 m. kovo-rugsėjo mėn.“, – teigė jis.

Remiantis LB duomenimis, dar 2020-ųjų pradžioje, sausį, gyventojai bankuose laikė 15 mlrd. Eur.

Vasarį šis skaičius kilo iki 15,1 mlrd. Eur, o kovą, prasidėjus karantinui, iki 15,3 mlrd. Eur. Kiek didesnis atotrūkis buvo matyti stebint balandžio mėnesio duomenis, kai santaupos šoktelėjo iki 15,68 mlrd. Eur, o vėliau toliau didėjo. Gegužę indėliai jau sudarė 15,8 mlrd. Eur, birželį – 15,9 mlrd. Eur, o liepą perkopė ir 16 mlrd. Eur ribą ir buvo 16,1 mlrd. Eur. Vėliau gyventojų indėlių suma ir toliau didėjo. Rugpjūtį kilo iki 16,4 mlrd. Eur, o, naujausiais rugsėjo duomenimis gyventojų indėliai sudarė 16,6 mlrd. Eur.

Per krizes – taupo

Anot ekonomisto, tai, kad gyventojai sparčiau kaupė lėšas, galėjo lemti ne viena priežastis.

„Pirmiausia, gyventojai yra linkę turėti likvidžių lėšų nenumatytiems atvejams.

Pavyzdžiui, 2008-2010 m. laikotarpiui užklupus finansų krizei, gyventojų taupymo norma kilo ir priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau gerėjant ekonominei situacijai, taupymas Lietuvoje ir vėl buvo atidedamas – pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų taupymo norma buvo viena mažiausių ES.

Be šių priežasčių, prie gyventojų finansinės padėties stabilumo palaikymo prisideda ir vidutinio darbo užmokesčio augimas, kuris, remiantis Lietuvos banko rugsėjo mėn. prognoze, 2020 m. turėtų siekti netoli 7 proc., o taip pat ir valstybės pagalbos priemonės, kuriomis yra siekiama padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas.

Be to, šie metai yra unikalūs ir tuo, kad dėl susiklosčiusios situacijos, žmonės mažiau pinigų išleidžia pramogoms: atidedamos tolimesnės kelionės, mažiau lankomasi pasilinksminimo vietose, renginiuose. Neabejotinai dalis tokių pinigų, kurie ne pandemijos atveju virstų išlaidomis, taip pat nugula gyventojų kišenėse ir indėliuose“, – aiškino P. Morkūnas.

Prognozuoja 20 proc. metinį augimą

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėdamas apie Lietuvos gyventojų indėlių augimą teigė, kad šiandien esanti situacija primena 2015-uosius, kuomet po euro įvedimo namų ūkių indėlių suma per metus išaugo apie 15 proc.

„Ir dabar mes jau turime metinį 16 proc. augimą. Tai lėmė trys priežastys.

Pirmoji ta, kad gyventojų išlaidos sumažėjo dėl to, kad buvo apribota dalies įmonių veikla ir netgi tie gyventojai, kurie norėjo išleisti pinigus, jų negalėjo, nes nebuvo kur.

Antras dalykas yra pinigų atsidėjimas juodai dienai. Dažniausiai krizėms artėjant gyventojai kaupia pinigus juodai dienai. Šiuo atveju taip pat niekas nežinojo, kokio ilgio karantinas bus, todėl žmonės išlaidas apribojo savarankiškai, netgi tas, kurias galėjo išleisti internetinėse parduotuvėse.

Trečia priežastis – sumažėjo grynųjų pinigų naudojimas rinkoje. Bankomatuose išgryninama pinigų suma mažėjo daugiau nei 50 proc., o tai yra labai didelis pokytis. Žinoma, tai lėmė paklausos sumažėjimas pinigams, bei buvo aktyviai komunikuojama, kad reikia atsiskaitinėti bekontaktėmis kortelėmis“, – kas lėmė, kad gyventojai daugiau taupė, vardijo ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Dabar, Ž. Maurico teigimu, mums įžengus į antrą karantiną, istorija kartojasi ir visi veiksniai, lėmę gyventojų santaupų augimą, taip pat išlieka.

„Manau, kad namų ūkių indėlių augimas bus dar spartesnis ir pasieksime 2015 m. euro įvedimo lygį. Ten gyventojų indėlių augimas vienu metu buvo šoktelėjęs net iki 18 proc. Manau, kad gyventojų indėliai augs sparčiai ir nenustebčiau, kad šiemet pasiektų ir 20 proc. metinį augimą, jeigu karantinas ir toliau tęsis“, – sakė jis ir pridūrė, kad jų mažėjimą galėtų lemti tik tai, jei žmonėms gaunamų pajamų nebeužtektų padengti savo išlaidoms ir jie pradėtų naudoti turimas santaupas.

Tiesa, ekonomistas pridūrė, kad Lietuvoje šiandien fiksuojamas gyventojų indėlių augimas taip pat yra pats sparčiausias ir visoje euro zonoje.

„Lietuvoje trečią ketvirtį augimas siekė 15 proc., Estija buvo antroje vietoje su 12 proc., trečioje – Airija su 11 proc., ketvirtoje – Latvija su 10 proc.“, – sakė jis.

Paklaustas, ar dėl galimo dar didesnio gyventojų taupymo ateityje mažės vartojimas, Ž. Mauricas aiškino, kad taip būti neturėtų.

„Kol kas, kadangi pajamų augimas metų pradžioje buvo įspūdingas ir mes į krizę įžengėme labai aukšta nata, tai netgi išaugus taupymui, vis tiek vartojimas liko labai panašiame lygyje, kaip buvo praėjusiais metais.

Vartojimo kritimo nėra, bet tuo pačiu didiname savo santaupas ir tampame stabilesne valstybe. Tam padėjo pakelti atlyginimai, pensijos“, – sakė jis.

Dėl pandemijos tapo turtingesni

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat nurodė tris priežastis, kurios lėmė augančius gyventojų indėlius bankuose.

„Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad žmonės turėjo mažiau galimybių išleisti pinigus. Per metus lietuviai atostogaudami užsienyje išleisdavo apie 1 mlrd. Eur, tai tų galimybių šiemet beveik nebuvo, todėl čia buvo sutaupyta nemažai pinigų.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Domantas Pipas

Kita priežastis, pinigus išleisti galimybių buvo mažiau ir Lietuvoje, ypač, pavasarį. Įvairiausios laisvalaikio, pramogų, grožio paslaugos buvo sustabdytos bent dviem mėnesiams, o tai reiškia, kad irgi tie pinigai liko gyventojų sąskaitose.

O trečia priežastis yra, kad Vyriausybės pagalbos priemonės kai kuriais atvejais buvo visiškai nesijusios su COVID-19 pasekmių mažinimu, tai ir vienkartinė papildomos išmokos vaikams, senjorams, studentams, 200 Eur darbo paieškos išmokos. Visi šie milijonai eurų irgi nusėdo gyventojų sąskaitose. Dėl šių priežasčių gyventojai šiemet tapo turtingesni. Jie turi daugiau santaupų nei bet kada Lietuvos istorijoje“, – teigė jis ir pridūrė, kad iš dalies tikrai galima sakyti, jog dėl pandemijos lietuviai tapo turtingesni.

„Iš dalies galime sakyti, kad dėl pandemijos lietuviai tapo turtingesni, nes dėl jos jie negalėjo išleisti savo pinigų. Kita vertus, Vyriausybė dėl pandemijos jiems davė papildomų pinigų“, – apibendrino jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(63 žmonės įvertino)
3.3968

„Swedbank“: lietuviai savo pensijai norėtų sukaupti iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą (8)

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50...

„Sodra“: vidutinis atlyginimas „į rankas“ pasiekė 900 eurų pandemija labiau paveikė moteris (105)

Laikotarpiu tarp dviejų karantinų – trečiąjį šių metų ketvirtį – vėl augo ir darbuotojų...

Idėja apmokestinti dirbančiuosius iš namų sulaukė vieningo pasipriešinimo: viena diena kainuotų apie 3 eurus (357)

Iš namų dirbantys darbuotojai sutaupo pietums, kelionėms ir aprangai, todėl galėtų labiau...

Šventinių dovanų medžioklė: kaip suvaldyti impulsyvųjį pirkimą ir neišleisti visų santaupų?

Šiemet prekyba kalėdinėmis dovanomis prasidėjo neįprastai anksti. Parduotuvių vitrinose...

Kaip kaupti pensijai, kai jums apie 30, 40 ar 50 metų (7)

Daugelis žmonių apie taupymą senatvei susimąsto įvairiuose gyvenimo etapuose. Skirtingo amžiaus...

Top naujienos

Santaros klinikų medikė: net ir reanimacijoje dėl COVID-19 gydytas pacientas viruso egzistavimu netikėjo (178)

Kai kurie pacientai, net ir paguldyti į Santaros klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos...

Dobrovolska papasakojo, apie ką kalbėjo su Nausėda: buvo labai įdomu mato būdą atpiginti notarų ir antstolių paslaugas (261)

Kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska sako turinti aiškią viziją, ką reikėtų...

Eurolygos mūšis su senais pažįstamais: „Žalgiris“ – „Zenit“ (120)

Nesėkmių seriją Eurolygoje išgyvenantis Kauno „Žalgiris“ (5/5) stengsis ją nutraukti...

Sunkus pasirinkimas: kokias galimų viceministrų pavardes Prezidentūroje išgirdo kandidatai (277)

Po Seimo balsavimo, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dekretu paskyrė Ingridą Šimonytę...

Sigutė Limontaitė | D+ nariams

Privatus detektyvas Romualdas: melagiai ir nusikaltėliai jo bijo – demaskuos vos per kelias minutes

Jis pažįsta jus geriau, nei jūs pats save. Vos kelios minutės pokalbio ir jis pasakys, ar...

Specialistė išvardijo tinkamiausius žaislus 0-1 metų vaikams: neapsigaukite su populiariausiais mamų pirkiniais

Artėjant didžiosioms metų šventėms, tėvai, seneliai, dėdės ir tetos šluoja nuo parduotuvių...

Po atleidimų „Eglės sanatorijoje“, kiti sektoriaus žaidėjai kalba nedrąsiai: situacija išlieka ypač sudėtinga (32)

„Eglės sanatorijai“ dėl pandemijos smarkiai sumažėjus klientų srautams ir paskelbus apie...

Lietuvė sudrebino Turkijos lygą: pataikė visus 18 dvitaškių ir surinko 53 naudingumo balus (11)

Fantastišką pasirodymą Turkijos moterų krepšinio lygoje surengė Eglė Šikšniūtė , o jos...

Kava su vadovu. Valdovų rūmų direktorius Dolinskas: sugrąžinti lankytojus bus nemažas iššūkis (11)

Didelės erdvės, moderni oro valymo sistema, ribotas lankytojų skaičius. Valdovų rūmų...

Tyrimas Danijoje parodė, kaip parduotuvės pasiruošė išpardavimams: kainos išaugo

Danijos verslo asociacijos „Dansk Industri“ atliktas tyrimas rodo, kad koronaviruso epidemija...

|Maža didelių žinių kaina