aA
Lietuviai mano, kad save vidurinei visuomenės klasei priskiriantis žmogus turėtų gauti bent 1069 eurų mėnesinį atlyginimą. Į tą patį klausimą atsakantys estai nurodė, kad ši suma turėtų siekti ne mažiau 1450 eurų, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje ir Estijoje atliktos gyventojų apklausos.
Jauna šeima
© Shutterstock

„Įsivaizduojamų lietuvio ir esto vidurinės klasės atstovų atlyginimų skirtumas yra suprantamas – vidutinis atlyginimas mūsų šalyse irgi skiriasi daugiau nei 40 procentų. Tačiau net atmetus atlyginimų skirtumus, estai vidurinę klasę supranta kitaip nei lietuviai. Jiems mažiau rūpi nuosavas būstas, estai linkę dažniau atostogauti užsienyje ir leisti sau pramogauti“, – pranešime žiniasklaidai tyrimą apžvelgia „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje vadovė Jūratė Cvilikienė.

Nuosavas būstas – svarbesnis lietuviams

Nuosavo būsto, nesvarbu, ar įsigyto su paskola, ar savomis lėšomis, turėjimas visose Baltijos šalyse siejamas su vidurine klase, ypač Lietuvoje. Pasak J. Cvilikienės, lietuviai tradiciškai vertina nuosavus namus ir siekia juos turėti, o investavimas į nekilnojamą turtą lietuvių dažnai nurodomos kaip patraukliausias ir labiausiai tinkantis būdas įdarbinti laisvas lėšas.

„Tyrimo duomenimis, net 75 proc. lietuvių mano, kad nuosavo būsto turėjimas geriausiai charakterizuoja vidurinės klasės atstovą. Pagal nuosavo būsto siejimą su vidurine klase lietuvių ir estų nuomonės išsiskiria. Tik 56 proc. estų mano, jog būstas yra pagrindinis šios klasės atributas“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Ar lieka lėšų pramogoms?

Lietuviams vidurinė klasė taip pat siejasi su galimybe patenkinti visus šeimos poreikius. Šią galimybę įvardijo beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų Lietuvoje, kai tuo tarpu estų − tik 11 proc. Estai gerokai dažniau akcentavo galimybes pramogauti, įsigyti apynaujį automobilį, leisti laiką restoranuose ar atsipalaiduoti SPA centruose.

„Lyginant lietuvių ir estų finansinę padėtį, svarstyklės krypsta estų pusėn − jiems jau nebėra taip sudėtinga atsiskaityti už būtinąsias paslaugas ar išsiversti be skolų. Deja, dažnai lietuvių šeimai tai vis dar yra iššūkis, ypač šaltuoju metų sezonu, kai išauga komunalinių paslaugų įmokos. Kita vertus, valstybė labai konkrečiai prisideda prie to, kad estai galėtų labiau atsipalaiduoti: išmokos už vaikus lenkia ir latviškas, ir lietuviškas, šalies sostinėje Taline viešasis transportas yra nemokamas. Galbūt dėl to ir bendras optimizmo lygis Estijos visuomenėje yra aukštesnis, gyventojai drąsiau kuria verslus ir investuoja“, – sako „Swedbank“ ekspertė.

Be atostogų užsienyje estai negali

Atostogos svečioje šalyje yra taip pat yra vienas dažniausių vidurinei klasei priskiriamų atributų. Remiantis tyrimo duomenimis, 28 proc. lietuvių mano, kad vidurinė klasė gali sau leisti atostogauti užsienyje bent kartą metuose, 11 proc. sako, kad išvykti atostogauti ji turėtų du kartus per metus. Tuo tarpu Estijoje vidurinei klasei priskiriami gyventojai užsienyje atostogauti gali dukart metuose – taip mano 36 proc. estų.

Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Pasak J. Cvilikienės, čia vėl atsiremiame į aukštesnį estų pragyvenimo lygį, dėl kurio jiems atostogauti dažniau yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau galime pakalbėti ir apie kitą faktorių – ne tik finansines galimybes, bet ir gebėjimą subalansuoti darbo ir poilsio laiką, dirbant ne daugiau, o išmaniau.

Ko galime pasimokyti?

Nemaža Lietuvos visuomenės dalis turi rūpesčių, susijusių su elementariu būtinųjų išlaidų padengimu, ypač gaunantieji vidutinį ar mažesnį atlyginimą ir turintys išlaikytinių. Tačiau kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, ir ši gyventojų grupė, ir ypač kuriantieji verslus gyventojai ar priimantieji sprendimus valstybės ar savivaldybės lygmenyje iš estų galėtų pasimokyti išmanumo.

Ne paslaptis, kad estai turi gerokai daugiau galimybių pasitelkę įvairias platformas investuoti į startuolius, jie yra gerai išvystę intelektinės nuosavybės sritį, skaitmeninius sprendimus, jų ekonomika laikoma viena labiausiai globalizuotų pasaulyje.

„Ką tai reiškia paprastam žmogui? Kuo daugiau naudotis išmaniais sprendimais, įskaitant taupymo ir investavimo sritis, domėtis ekonomika. Jauniems abiturientams – rinktis technologinius, inžinerinius, matematinius mokslus. Vyresniems – bandyti kurti savo verslus, neapsiribojančius vien Lietuvos rinka. Tereikia daugiau pasidomėti gerai veikiančiais kaimynų sprendimais ir atsiriboti nuo išankstinių nusistatymų“, – vardina J. Cvilikienė.

Reprezentatyvią 1004 18–75 m. gyventojų apklausą Lietuvoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2018 m. sausio mėn. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Reprezentatyvią 1089 15–74 m. gyventojų apklausą Estijoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2018 m. liepos 25-31 mėn. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Kantar Emor“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Briuselis siūlo taikyti PVM lengvatas moterų perkamoms prekėms (10)

Europos Parlamentas (EP) antradienį priėmė rezoliuciją, kuria siūloma taikyti PVM lengvatas...

Skaičiuoklė: palyginkite mokėjimo paslaugų įkainius (16)

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę , kuri vartotojams leidžia palyginti bankų,...

Pamatęs banko reklamą vyras pratrūko: paskolos vestuvėms jau tampa mada (411)

Praeidamas pro vieno banko filialo langą vyras pastebėjo didžiulę reklamą apie vartojimo...

Langas grįžti į „Sodrą“ tuoj užsivers: ar verta tai padaryti (247)

Įsigaliojus pensijų reformai, gyventojai iki birželio 30 dienos gali pensijų fonde sukauptas...

Baigėsi žiemos šventės – laukia juodasis sausis (165)

Kalėdinės dovanos, gausiai maistu ir gėrimais nukrauti stalai, šventinės išvykos – visa tai...

Top naujienos

Karbauskis dėl prezidento rinkimų turi ir abejonių: jei taip, tai turėsime problemą (755)

„Kandidatas, kurį mes patvirtinsime savo suvažiavime, taps Lietuvos Respublikos prezidentu“, -...

Linkevičius apie krizę Britanijoje: vyksta iškilmingas viešas šalies niokojimas (198)

„Kad ir kaip baigtųsi Brexitas , Europa jau bus kitokia – ji sukrėsta“, – taip dabartinės...

Orai: permainos nesibaigia

Šiandien, ketvirtadienį, Lietuvos orus lems aktyvus Atlanto ciklonas. Naktį praslinkęs šiltasis...

Theresa May atlaikė nepasitikėjimo balsavimą, tačiau parlamentas toliau aklavietėje atnaujinta 21.18 (133)

Didžiosios Britanijos parlamentas trečiadienio vakarą po ilgų debatų balsavo dėl pasitikėjimo...

Giedraitį nustebino ir sirgaliai, ir naujas treneris: buvo keista, kad ant manęs nerėkia (8)

Rokui Giedraičiui buvo sunku įsivažiuoti, bet kai įkrito keistas tritaškis „nuo lentos“,...

Nuo tuberkuliozės niekas neapsaugotas: lėtai progresuojančia ir labai pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur simptomai (40)

„Niekas nepasaugotas nuo tuberkuliozės. Kiekvienas kvėpuojantis gali ja užsikrėsti, – sako...

Vėl gedimą patyręs Juknevičius: šiandien dirbome mechanikais – apmaudu (12)

Antanui Juknevičiui ir Dariui Vaičiuliui, „Craft bearings“ ekipažui, 9-asis Dakaro greičio...

Devintame Dakaro greičio ruože lietuvių viltys nesudužo – išsaugotos rekordinės pozicijos atnaujinta 00.57 val. (439)

Tokios dienos, koks buvo devintasis Dakaro ralio etapas, nesitikėjo, matyt, niekas. Jeigu...

Per pratęsimą palūžęs „Rytas“ nusileido ALBA komandai su puikiu Giedraičiu (161)

Vilniaus „Ryto“ (1/2) komanda Europos taurės „Top-16“ etape patyrė antrąjį pralaimėjimą...

Trečiojoje „Eurovizijos“ atrankoje – netikėtas „120“ sprendimas ir nauji komisijos favoritai (35)

Trečiadienio vakarą LRT Didžiojoje studijoje buvo filmuojama nauja nacionalinės...