aA
Kiekvieną kartą skolinantis ar naudojantis kitomis finansinėmis paslaugomis, tenka susimokėti ir palūkanas. Nors dažnam norėtųsi grąžinti lygiai tiek, kiek pasiskolino, nemokamų paslaugų nebūna – svarbiausia suprasti, už ką ir kiek sumokate.
© DELFI / Karolina Pansevič

Palūkanos – mokestis už naudojimąsi ne savo pinigais

Ekonomikos terminų žodynas palūkanas apibūdina kaip „pinigų sumą, mokamą už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, įsigytus skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą“. Kitaip tariant, tai mokestis, mokamas už suteiktą finansinę paslaugą.

„Palūkanos – tai kaina, kuri mokama už naudojimąsi ne savo pinigais. Palūkanas galime mokėti ir skolindamiesi iš draugų. Jūs gaunate paslaugą, ir, kaip už bet kurią kitą paslaugą, reikia susimokėti“, – sako kompanijos „Mokilizingas“ komercijos vadovas Vaidotas Rimeikis.
Tačiau palūkanos neturėtų būti suvokiamos kaip paprastas finansinių įstaigų uždarbis.
Pirmiausia, reikia turėti omenyje, kad pinigai kasmet nuvertėja: „Infliacija – normalus reiškinys, kuomet ji egzistuoja 1-3 proc. ribose. Tad dar reikia suprasti, kad bendrovė, skolindama jums pinigus, turi paskaičiuoti ir infliaciją. Jei šiandien ji jums paskolintų 100 eurų, o po metų jūs ir grąžintumėte tuos pačius 100 eurų, ši suma jau nebebūtų tokia pat vertinga kaip prieš metus“, – aiškina „Mokilizingas“ komercijos vadovas.

Į palūkanas taip pat galima žiūrėti ir kaip į mokestį už pinigų įšaldymą. Sakykime, jūs turite 10 000 eurų, kuriuos galite paskolinti kaimynui arba juos investuoti į naują automobilį savo šeimai. Jūs žinote, kad naujas automobilis jums tarnaus bent 5 metus bei pagerins jūsų gyvenimo kokybę. Tuo tarpu skolindami draugui 5 metų laikotarpiui, jūs savo pinigais naudotis negalėsite. Už tai, kad nepirkote naujo automobilio, o pinigus paskolinote kaimynui, jūs tikitės naudos. Tai visiškai natūralu, nes jūs kelis metus negalite naudotis savo turtu – nei leisti pinigus asmeninėms reikmėms, nei skolinti kitiems už galbūt dar didesnes palūkanas. Ta pačia logika vadovaujasi ir finansinės įstaigos

Kiek sumokėsite?

Palūkanų dydis – ganėtinai individualus klausimas. Jis priklauso nuo konkrečios bendrovės taikomos palūkanų normos, paskolos sumos bei paskolos termino.

Prieš imant paskolą ar įsigyjant prekes lizingu, patariama atidžiai išnagrinėti visas sutarties sąlygas.

Pavyzdžiui, nedaugelis atkreipia dėmesį į paskolos amortizaciją. Yra ir kitokių rūšių paskolų, tačiau Lietuvoje paskolos dažniausiai yra amortizacinės, t.y. visu grąžinimo laikotarpiu jūsų įmokos bus vienodos. Kadangi sumokamos palūkanos dažniausiai yra įskaičiuojamos į mėnesinę įmoką, jūs nematote, kokia šios įmokos dalis yra skolos grąžinimas, o kokia – palūkanos. Pačioje grąžinimo pradžioje palūkanų dalis yra didžiausia, vėliau ji palaipsniui mažėja.

Pirkėjai ar klientai dažniausiai atkreipia dėmesį į tai, kuri bendrovė pasiūlo jiems priimtiniausią mėnesinę įmoką. Tačiau prieš pasirašant sutartį, visuomet paprašykite pateikti detalią jūsų būsimų mokėjimų ataskaitą – taip matysite, kiek kas mėnesį sumokėsite palūkanų.

„Mažesnės mėnesinės įmokos reiškia didesnes palūkanas, nes skolą grąžinate per ilgesnį laikotarpį. Trumpai tariant, kuo ilgesniam laikotarpiui skolinatės, tuo daugiau palūkanų teks sumokėti“, – apibendrina „Mokilizingas“ komercijos vadovas.

Įtaką palūkanoms daro ir jūsų asmeninis kredito reitingas. Jeigu praeityje visas savo skolas grąžinote laiku, tvarkingai mokėjote lizingo įmokas ir neturite pradelstų mokėjimų, jūsų kredito istorija, tikėtina, yra gera. Tokiu atveju skolinimosi bendrovių akyse esate nerizikingas klientas ir jos jums galės pasiūlyti geresnes sąlygas (t.y. mažesnes palūkanas) nei prastesnę kredito istoriją turinčiam asmeniui.

Kredito kortelių palūkanos skaičiuojamos kitaip

Kredito kortelių palūkanos skaičiuojamos šiek tiek kitaip – jos nėra amortizacinės. Taip yra dėl kitokio skolinimosi proceso ir principo.

Naudodami kredito kortelėje esančius pinigus, jūs be jokios papildomos sutarties nusprendžiate, kiek jums reikia pasiskolinti. Pavyzdžiui, jei mėnesio pradžioje jums prireikia pasiskolinti 100 eurų, mėnesio viduryje jūs galėsite vėl pasiskolinti 100 eurų, negrąžinus anksčiau pasiskolintų pinigų. Vienintelis ribojantis veiksnys yra kredito kortelės limitas.

Lygiai taip pat savo įsiskolinimą jūs padengti galite taip, kaip jums patogiausia. Sakykime, jūsų kredito kortelės skola – 500 eurų. Taigi, vieną mėnesį jūs galite padengti 200 eurų, kitus 300 eurų – padengti vėliau.

Tiesa, lygiai kaip ir vartojimo paskolų ar lizingo atveju, už naudojimąsi kredito kortele (t.y. finansinės įstaigos pinigais) jums yra skaičiuojamos palūkanos. Prieš pradėdami naudotis kredito kortele, atidžiai išsinagrinėkite visas sąlygas – ar palūkanos pradedamos skaičiuoti iškart, ar, pavyzdžiui, tik po mėnesio, koks yra administravimo mokestis, kokia mėnesinė ar metinė palūkanų norma.
„Jeigu iš kredito kortelės pasiskolintą sumą padenginėsite dalimis, kiekvieną mėnesį palūkanos mažės, nes mažės nepadengta suma, nuo kurios skaičiuojamos minėtos palūkanos. Tad iš kredito kortelės pasiskolintus pinigus geriausia grąžinti kaip įmanoma greičiau“, – atkreipia dėmesį V. Rimeikis.

Įvertinti reikėtų ne tik palūkanas

V. Rimeikis primena, kad palūkanos – ne vieninteliai mokesčiai, kuriuos sumokėsite skolindamiesi pinigus. Finansinės bendrovės taiko ir sutarties sudarymo bei administravimo mokesčius. Atkreipkite dėmesį į bendrą vartojimo kredito kainos metinę grąžinimo normą (BVKKMN) – šis skaičius parodo visą ilgalaikės paskolos metinę kainą, įskaičiuojant ne tik palūkanas, bet ir administracinius mokesčius, įmokų mokėjimo mokesčius.

Mažos palūkanos nebūtinai reiškia geresnę kainodarą – visuomet susipažinkite su visais sutartyje taikomais mokesčiais. Mažesnės palūkanos kartais gali signalizuoti ir apie didesnius administravimo, sutarties sudarymo ar kitus mokesčius.

„Bet kokia paskola ar lizingas – tai sandoris, iš kurio naudą gauna abi pusės. Nors jūs ir susimokate už paslaugą, kartu ir gaunate daug galimybių: įsigyti stambesnius pirkinius ar už juos mokėti dalimis. Svarbiausi patarimai – kaip ir bet kuriame sandoryje ieškoti geriausių pasiūlymų, mažiausių palūkanų ir nepamiršti realiai ir protingai įvertinti savo finansines galimybes“, – sako „Mokilizingas“ komercijos vadovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(5 žmonės įvertino)
2.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaupimą pensijai sustabdė tūkstančiai: ką planuoja likusieji? (506)

Maždaug kas dešimtas apklaustasis nurodė toliau planuojantis nebekaupti II-oje pensijų pakopoje,...

Lietuvių startuolis metė pirštinę brangiai skolinantiems: siūlo naują būdą taupyti (63)

Vartojimo paskolų kreditorių sąlygų palyginimo portalas – tokį startuolį Lietuvoje drauge su...

VMI skelbs pajamų ir turto deklaravimo startą (47)

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) netrukus paskelbs apie gyventojų pajamų ir turto...

Tyrimas: apsipirkti pigiausiai galima „Lidl“, brangiausiai – „Rimi“ (62)

Atlikus tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose prekybos tinkluose „ Maxima “,...

„Earthport“ išduota Europos mokėjimo įstaigos veiklos licencija Lietuvoje (1)

Londone įsikūrusios tarptautinių mokėjimų bendrovės „ Earthport “ kontroliuojamai bendrovei...

Top naujienos

Karbauskio prieš Seimo rinkimus laukia galvosūkis: koją pakišti gali paprasčiausi dalykai (49)

Pagal valdančiųjų partijų rezultatus savivaldos rinkimuose galima prognozuoti jų galimą...

Vilniaus rajonas, kur kainos vis dar mažos: anksčiau priminė kaimą, dabar sparčiai auga (3)

Šalia Naujosios Vilnios įsikūręs Pavilnys nemažą savo gyvavimo dalį buvo miesto pamirštas...

ES sopa galvą ne tik dėl „Brexit“: 6 kiti klausimai, statantys Europą ant adatų (4)

Vykstant chaotiškam „Brexit“ , sunku įsivaizduoti, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų...

Šalis, kur prostitucija – tiesiog verslas: kaip tai atrodo iš arti (217)

Na, va jums ir prašome, dar viena spalvinga spalvingos šalies pusė. Aš su prostitucija...

Po viešo 20-metės Erdvilės prisipažinimo meilėje, Šedžius papasakojo savo versiją: neturiu kada žaisti (17)

Šiuo metu besiskiriantis verslininkas Andrius Šedžius , panašu, negali ramiai atsikvėpti. Su...

Paaiškino, kodėl „klevai“ laikiną vairuotojo pažymėjimą turės 3 metus (39)

Keičiasi tvarka, nurodanti, kiek laiko galioja pradedantiesiems vairuotojams išduodamas laikinasis...

Europos čempionato atrankos starte Rusijos rinktinė gavo skambų antausį Briuselyje (58)

2020 metų Europos futbolo čempionato atranką Rusijos rinktinė pradėjo pralaimėjimu. Briuselyje...

Tobulą atostogų vietą atradę lietuviai įspėja tautiečius: higienos sąskaita taupyti nevalia, todėl nekartokite mūsų klaidos (55)

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika – nedidukė Pietryčių Azijos valstybėlė, gyventojų...

„Olympiakos“ įteikė dovaną „Žalgiriui“, suomis išplėšė pergalę rungtynėse su „Barcelona“ (17)

Pirėjo „Olympiakos“ (14-14) įteikė netikėtą dovaną dėl likusių trijų laisvų kelialapių...

Įtampa ir nerimas Briuselyje didėja: ES siūlys Britanijai dvi galimybes atnaujinta 01.10 val. (227)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė pasiūlyti Didžiosios Britanijos premjerei...