aA
Kiekvieną kartą skolinantis ar naudojantis kitomis finansinėmis paslaugomis, tenka susimokėti ir palūkanas. Nors dažnam norėtųsi grąžinti lygiai tiek, kiek pasiskolino, nemokamų paslaugų nebūna – svarbiausia suprasti, už ką ir kiek sumokate.
Palūkanų labirintai: už ką, kiek ir kodėl?
© DELFI / Karolina Pansevič

Palūkanos – mokestis už naudojimąsi ne savo pinigais

Ekonomikos terminų žodynas palūkanas apibūdina kaip „pinigų sumą, mokamą už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, įsigytus skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą“. Kitaip tariant, tai mokestis, mokamas už suteiktą finansinę paslaugą.

„Palūkanos – tai kaina, kuri mokama už naudojimąsi ne savo pinigais. Palūkanas galime mokėti ir skolindamiesi iš draugų. Jūs gaunate paslaugą, ir, kaip už bet kurią kitą paslaugą, reikia susimokėti“, – sako kompanijos „Mokilizingas“ komercijos vadovas Vaidotas Rimeikis.
Tačiau palūkanos neturėtų būti suvokiamos kaip paprastas finansinių įstaigų uždarbis.
Pirmiausia, reikia turėti omenyje, kad pinigai kasmet nuvertėja: „Infliacija – normalus reiškinys, kuomet ji egzistuoja 1-3 proc. ribose. Tad dar reikia suprasti, kad bendrovė, skolindama jums pinigus, turi paskaičiuoti ir infliaciją. Jei šiandien ji jums paskolintų 100 eurų, o po metų jūs ir grąžintumėte tuos pačius 100 eurų, ši suma jau nebebūtų tokia pat vertinga kaip prieš metus“, – aiškina „Mokilizingas“ komercijos vadovas.

Į palūkanas taip pat galima žiūrėti ir kaip į mokestį už pinigų įšaldymą. Sakykime, jūs turite 10 000 eurų, kuriuos galite paskolinti kaimynui arba juos investuoti į naują automobilį savo šeimai. Jūs žinote, kad naujas automobilis jums tarnaus bent 5 metus bei pagerins jūsų gyvenimo kokybę. Tuo tarpu skolindami draugui 5 metų laikotarpiui, jūs savo pinigais naudotis negalėsite. Už tai, kad nepirkote naujo automobilio, o pinigus paskolinote kaimynui, jūs tikitės naudos. Tai visiškai natūralu, nes jūs kelis metus negalite naudotis savo turtu – nei leisti pinigus asmeninėms reikmėms, nei skolinti kitiems už galbūt dar didesnes palūkanas. Ta pačia logika vadovaujasi ir finansinės įstaigos

Kiek sumokėsite?

Palūkanų dydis – ganėtinai individualus klausimas. Jis priklauso nuo konkrečios bendrovės taikomos palūkanų normos, paskolos sumos bei paskolos termino.

Prieš imant paskolą ar įsigyjant prekes lizingu, patariama atidžiai išnagrinėti visas sutarties sąlygas.

Pavyzdžiui, nedaugelis atkreipia dėmesį į paskolos amortizaciją. Yra ir kitokių rūšių paskolų, tačiau Lietuvoje paskolos dažniausiai yra amortizacinės, t.y. visu grąžinimo laikotarpiu jūsų įmokos bus vienodos. Kadangi sumokamos palūkanos dažniausiai yra įskaičiuojamos į mėnesinę įmoką, jūs nematote, kokia šios įmokos dalis yra skolos grąžinimas, o kokia – palūkanos. Pačioje grąžinimo pradžioje palūkanų dalis yra didžiausia, vėliau ji palaipsniui mažėja.

Pirkėjai ar klientai dažniausiai atkreipia dėmesį į tai, kuri bendrovė pasiūlo jiems priimtiniausią mėnesinę įmoką. Tačiau prieš pasirašant sutartį, visuomet paprašykite pateikti detalią jūsų būsimų mokėjimų ataskaitą – taip matysite, kiek kas mėnesį sumokėsite palūkanų.

„Mažesnės mėnesinės įmokos reiškia didesnes palūkanas, nes skolą grąžinate per ilgesnį laikotarpį. Trumpai tariant, kuo ilgesniam laikotarpiui skolinatės, tuo daugiau palūkanų teks sumokėti“, – apibendrina „Mokilizingas“ komercijos vadovas.

Įtaką palūkanoms daro ir jūsų asmeninis kredito reitingas. Jeigu praeityje visas savo skolas grąžinote laiku, tvarkingai mokėjote lizingo įmokas ir neturite pradelstų mokėjimų, jūsų kredito istorija, tikėtina, yra gera. Tokiu atveju skolinimosi bendrovių akyse esate nerizikingas klientas ir jos jums galės pasiūlyti geresnes sąlygas (t.y. mažesnes palūkanas) nei prastesnę kredito istoriją turinčiam asmeniui.

Kredito kortelių palūkanos skaičiuojamos kitaip

Kredito kortelių palūkanos skaičiuojamos šiek tiek kitaip – jos nėra amortizacinės. Taip yra dėl kitokio skolinimosi proceso ir principo.

Naudodami kredito kortelėje esančius pinigus, jūs be jokios papildomos sutarties nusprendžiate, kiek jums reikia pasiskolinti. Pavyzdžiui, jei mėnesio pradžioje jums prireikia pasiskolinti 100 eurų, mėnesio viduryje jūs galėsite vėl pasiskolinti 100 eurų, negrąžinus anksčiau pasiskolintų pinigų. Vienintelis ribojantis veiksnys yra kredito kortelės limitas.

Lygiai taip pat savo įsiskolinimą jūs padengti galite taip, kaip jums patogiausia. Sakykime, jūsų kredito kortelės skola – 500 eurų. Taigi, vieną mėnesį jūs galite padengti 200 eurų, kitus 300 eurų – padengti vėliau.

Tiesa, lygiai kaip ir vartojimo paskolų ar lizingo atveju, už naudojimąsi kredito kortele (t.y. finansinės įstaigos pinigais) jums yra skaičiuojamos palūkanos. Prieš pradėdami naudotis kredito kortele, atidžiai išsinagrinėkite visas sąlygas – ar palūkanos pradedamos skaičiuoti iškart, ar, pavyzdžiui, tik po mėnesio, koks yra administravimo mokestis, kokia mėnesinė ar metinė palūkanų norma.
„Jeigu iš kredito kortelės pasiskolintą sumą padenginėsite dalimis, kiekvieną mėnesį palūkanos mažės, nes mažės nepadengta suma, nuo kurios skaičiuojamos minėtos palūkanos. Tad iš kredito kortelės pasiskolintus pinigus geriausia grąžinti kaip įmanoma greičiau“, – atkreipia dėmesį V. Rimeikis.

Įvertinti reikėtų ne tik palūkanas

V. Rimeikis primena, kad palūkanos – ne vieninteliai mokesčiai, kuriuos sumokėsite skolindamiesi pinigus. Finansinės bendrovės taiko ir sutarties sudarymo bei administravimo mokesčius. Atkreipkite dėmesį į bendrą vartojimo kredito kainos metinę grąžinimo normą (BVKKMN) – šis skaičius parodo visą ilgalaikės paskolos metinę kainą, įskaičiuojant ne tik palūkanas, bet ir administracinius mokesčius, įmokų mokėjimo mokesčius.

Mažos palūkanos nebūtinai reiškia geresnę kainodarą – visuomet susipažinkite su visais sutartyje taikomais mokesčiais. Mažesnės palūkanos kartais gali signalizuoti ir apie didesnius administravimo, sutarties sudarymo ar kitus mokesčius.

„Bet kokia paskola ar lizingas – tai sandoris, iš kurio naudą gauna abi pusės. Nors jūs ir susimokate už paslaugą, kartu ir gaunate daug galimybių: įsigyti stambesnius pirkinius ar už juos mokėti dalimis. Svarbiausi patarimai – kaip ir bet kuriame sandoryje ieškoti geriausių pasiūlymų, mažiausių palūkanų ir nepamiršti realiai ir protingai įvertinti savo finansines galimybes“, – sako „Mokilizingas“ komercijos vadovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.0000

Naujas automobilių mokestis – netrukus: kovojant su krize planų neatsisakoma (119)

Dėl koronaviruso sukeltų sunkumų gyventojų atlyginimai mažėja, nedarbas didėja, tačiau...

Preliminarios ESO pajamos – 11,2 proc. didesnės nei prieš metus (3)

Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės ESO pajamos per 4 šių metų mėnesius sudarė...

Keturių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 703 mln. eurų (1)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-balandžio mėnesių centrinės...

„Vilniaus energija“ taikiai susitarė su VMI dėl pelno mokesčio (2)

Prancūzijos koncerno „ Veolia “ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ taikiai išsprendė...

INVEGA ruošiasi teikti tiesiogines paskolas nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems turizmo paslaugų teikėjams

Nacionalinės plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teiks tiesiogines...

Top naujienos

Nuo šio scenarijaus Lietuvą išgelbėjo ir charakterio ypatumai: tikrą pragarą išgyvenusios šalys pasekmes jaus dar ilgai (121)

Koronaviruso pandemija Europoje skausmingai smogė Ispanijai, Italijai, Prancūzijai, kur galiausiai...

Naujas automobilių mokestis – netrukus: kovojant su krize planų neatsisakoma (119)

Dėl koronaviruso sukeltų sunkumų gyventojų atlyginimai mažėja, nedarbas didėja, tačiau...

Didžiausių finansų įmonių vadovai nerimauja: optimizmas prasilenkia su tikrove (13)

Didžiausių finansinių bendrovių vadovai vis optimistiškiau vertina ekonominį atsigavimą,...

Kauniečiui kelionė į darbą baigėsi labai liūdnai: už nugaros išgirdęs grandinės žvangėjimą sustingo iš baimės (19)

Apie tam tikras netikėtas išlaidas susimąstome tik tada, kai tenka susimokėti. Viena iš jų –...

Policija dar tiria savo veiksmus, bet ir be tyrimo matyti daugybė pažeidimų (246)

Mažeikių rajone, Viekšnių kapinėse, palaidotas 35-asis nepriklausomos Lietuvos istorijoje...

The Economist

Vėl iškilo senas klausimas: kokia ES prasmė? (1)

Prasmės beieškant Covid‑19 pandemija daro spaudimą Europai.

Situacija JAV kaista: Trumpas grasina į gatves pasiųsti tūkstančius karių suimta mažiausiai 5 600 žmonių (148)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pažadėjo įsakyti kariuomenei imtis malšinti šalį...

„TikTok” atradęs Mantas Stonkus sparčiai renka peržiūras: komiškuose video sužibo ir jo mylimoji Gelminė Glemžaitė (68)

Dėl koronaviruso grėsmės kovo mėnesį šalyje įsigaliojo karantinas. Užsidarius tarp keturių...

Legendinis NBA treneris griežtai sukritikavo Trumpą ir pavadino jį griovėju (2)

Legendinis NBA treneris Greggas Popovichius griežtai kritikuoja JAV prezidentą Donaldą Trumpą...

Ką daryti, jei karantino metu pajutau peršalimo simptomus? (13)

Lietuvoje vis dar tęsiasi karantinas . O pajutus peršalimo simptomus, pirmiausia šmėsteli...

|Maža didelių žinių kaina