Šiuo metu yra beveik 100 tūkstančių asmenų, kuriems jau suėjo pensinis amžius ar liko keli metai, o jų pensijų fonduose sukaupta suma siekia vidutiniškai po 4000-4500 eurų.
Jau skamba nusivylimai tų, kurie išeidami į pensiją pamato, kad sukaupta suma viršija 5000 eurų – tai reiškia, kad visų pinigų iškart pasiimti negalės, o vietoje bus mokamos mėnesinės išmokos.
Mat sukaupus nuo 5 tūkst. eurų iki 10 tūkstančių eurų, mokama periodinė išmoka iš pensijų fondų. Pagal esamas tvarkas, fonde esančios lėšos kas mėnesį padalijamos iki tol, kol sueis 85 metai, bet kas mėnesį išmokos gali skirtis – fonde liekančios lėšos toliau investuojamos.
Sukaupus 10 tūkst. eurų ir daugiau – atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą, kuris užtikrina kasmėnesinį priedą prie pensijos iki gyvos galvos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškina, kad pensijų fondai ir buvo sutverti, kad kas mėnesį papildytų žmonių pajamas. Ir ilgainiui tokios problemos neliks, kadangi didžioji dauguma sukaups daugiau nei po 5000 eurų. Tačiau ne visus tai tenkina.
Tūkstančiai žmonių prieš pensiją – prie svarbios ribos
Šiuo metu veikiantys pensijų fondai yra pritaikyti „senti“ kartu su jo dalyviais. Dėl to fondų pavadinimuose nurodomi metai, kada gimusiems šie fondai turėtų būti aktualūs. Kai sueina senatvės pensijos amžius, visos sukauptos lėšos perkeliamos saugoti į nerizikingą turto išsaugojimo fondą.
13 567 asmenys šiuo metu lėšas jau laiko turto išsaugojimo fonduose, o jų vidutinė sukaupta suma – 4071 euras, rodo II ketv. Lietuvos banko duomenys. Skirtingose bendrovėse vidurkiai skiriasi ir svyruoja tarp 2384 Eur „Avivos“ ir 5788 eurų – „Swedbank“ valdomuose fonduose.
Daugiausiai pensijų fonduose yra sukaupę nuo 1961 iki 1981 metų gimę asmenys – vidurkiai svyruoja 3900-6650 eurų ribose, priklausomai nuo įmonės.
Sukaupusiems nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, fonde sukaupti investiciniai vienetai dalijami į lygias dalis ir lėšos mokamos periodiškai, kol dalyviui sukanka 85 metai. Periodinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Banko nustatytą periodinių išmokų mokėjimo tvarką, o išmokų periodiškumą dalyvis gali pasirinkti pats – kas mėnesį, kas antrą mėnesį, kas ketvirtį.
Pavyzdžiui, išėjęs į pensiją 65 metų ir fonde sukaupęs 5000 eurų, per mėnesį galėtų tikėtis 21 euro, jei sukaupė 7000 – 29 eurų.
Kol mokamos periodinės išmokos, dalyvis turi teisę keisti fondą ar bendrovę. Jei fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams.
Pagyvenusių žmonių atstovė: paprašius atsiimti, niekas neturi trukdyti
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė vertina griežtai.
„Ne tik man, bet ir visai mūsų asociacijai, kuri vienija 59612 narių šiai dienai, nesvarbu, kokiuose fonduose žmogus pinigus sukaupė – jam paprašius ar pareikalavus atsiimti, niekas neturi teisės kliudyti. Čia turi valstybė reaguoti į šituos dalykus, kad tai daugiau nesikartotų“, – sako G. Makaravičienė.
„Mes labai protestavome prieš fondus, kad anksčiau iš „Sodros“ į II pakopos fondus buvo pervedami milžiniški pinigai – pagaliau mes priėjome prie to, kad iš „Sodros“ išvarėme. Bet dabar gi dar valstybė juos finansuoja. Kodėl galima privačius fondus finansuoti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai yra diskriminacija. Mes ne prieš fondus, nesvarbu kokius, tegul jie būna. Bet tik ne iš mokesčių mokėtojų pinigų ir ne iš „Sodros“ pinigų“, – vertino G. Makaravičienė.
Ministerija: ir „Sodros“ pensijos visos iškart negalima atsiimti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškina, kad kaupimas antroje pakopoje yra pensijų sistemos dalis, ir išmokos yra numatytos tokios, kad atitiktų pensijų sistemos keliamus tikslus – kad įmokos pavirstų kas mėnesį gaunama išmoka senatvėje.
„Kaip „Sodroje“ sukauptų teisių neįmanoma pasiimti per kartą, taip ir pensijų kaupimo sistema yra socialinio draudimo išmokas papildanti sistema“, – sako ministrės Monikos Navickienės patarėjas Tomas Kavaliauskas.
Jis primena, kad dabar į pensiją išeinantys pensijų fondų dalyviai gaus mažesnes „Sodros“ senatvės pensijas dėl to, kad anksčiau dalis įmokų į fondus buvo nukreipiama iš „Sodros“ – 2004-2017 metais II pakopos pensijų fondai buvo finansuojami socialinio draudimo įmokų dalimi.
„Antroji pakopa iš dalies finansuojama ir valstybės biudžeto lėšomis. Viešieji finansai į privačias sąskaitas nukreipiami būtent tam, kad užtikrintų būsimas papildomas periodiškai iki gyvos galvos mokamas išmokas senatvėje“, – sako T. Kavaliauskas.
„Skirdama viešuosius finansus privačiam pensijų kaupimui kofinansuoti, reguliuodama pensijų fondų valdytojų įkainius, numatydama eilę valstybės garantijų pensijų išmokėjimo laikotarpiu (centralizuotas pensijų anuitetų mokėtojas, valstybės garantijos pensijų anuitetų fondui) valstybė nustato ir disponavimo sukauptu turtu sąlygas“, – dėsto T. Kavaliauskas.
Jis siūlo pagalvoti, kas būtų priešingai – jei pensijų fonde sukauptus pinigus žmonės išleistu iškart su pensijomis nesusijusioms reikmėms, o po to gyventų iš gaunamos sumažintos pensijos, jiems tektų kreiptis paramos ir pašalpų.
„Šiuo atveju susidarytų paradoksali situacija, kai valstybė jau skyrė lėšų asmens būsimai pensijai finansuoti, tačiau vėl turėtų skirti lėšų paramai. Suprantamas žmonių noras gauti visus sukauptus pinigus vienu ypu, vis dėlto tiesiog lėšų taupymui su galimybe laisvai disponuoti pinigais reikėtų rinktis kitokius instrumentus“, – siūlo T. Kavaliauskas.
Peržiūrėti tvarkos neketina
Ministerijos atstovas pabrėžė, kad naujoji pensijų anuitetų mokėjimo tvarka galioja tik metus.
„ Bet kokie greiti ir nepamatuoti pokyčiai, nėra naudingi, tad artimiausiu metu jos keisti neketinama“, – patikina T. Kavaliauskas.
Besidairantieji į kitas valstybes gali rasti pavyzdžių, kur pensijų fonduose kaupiamas lėšas galima naudoti būsto pirkimui ar kitoms reikmėms. Tačiau Lietuvai tai nėra pavyzdys.
„Kiekviena valstybė pensijų sistemas organizuoja skirtingai, o jų dizainas priklauso nuo valstybės siekiamų tikslų. Lietuvoje antroji pakopa įdiegta kaip tikslinis taupymo senatvės pensijai instrumentas. Tenka konstatuoti, kad kiekviena pensijų sistema, kurios tikslas – gyventojų garantijos senatvėje, turi privalomumo elementų ir apribojimų“, – siūlo susitaikyti T. Kavaliauskas
Liks ir valstybės indėlis prie privačiai kaupiamų lėšų.
„Šiuo metu pakeitimų, įskaitant lengvatas bei skatinamąją įmoką, susijusių su antrąja pakopa, nenumatoma“, – patikina T. Kavaliauskas.
Ilgainiui 5000 eurų riba nieko nebereikš
Ministerija vertina, kad ilgainiui beveik nebeliks tokių pensijų fondų dalyvių senatvėje, kurie sukauptų mažiau nei 5000 eurų. Dėl to ir teisinis reguliavimas, leidžiantis iškart atsiimti visą sumą, yra laikina priemonė, kuri ilgainiui taps nebeaktuali.
„Dalyviai, kurie šiuo metu išeina į pensiją, dalyvavo kaupime tik 17 metų arba net mažiau. Per šiuos 17 metų žmonės galėjo ilgesnį laiką dalyvauti kaupime neprisidėdami savo pinigais (mokėdami tik 2 proc. dydžio įmoką iš „Sodros“ dalies), galėjo būti sustabdę pensijų kaupimą, kurį laiką būti bedarbiais ir pan. – visos individualios istorijos yra skirtingos“, – paaiškina T. Kavaliauskas.
Valdytojai: kiekviena dešimtinė pensijoje yra svarbi
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pirmininkas Tadas Gudaitis patikina, kad ne valdytojai sprendžia, kaip lėšos turėtų būti išmokamos pensijų fondų dalyviams – tai valdžios sprendimai. Tačiau jis pritaria ministerijos vertinimui.
„Ir „Sodros“ pensijos mes negalime atgauti iš karto – sumokame labai daug mokesčių „Sodrai, tai gal galėtų atiduoti visą sumą iškart ir galėtume išleisti tuos pinigus? Bet kas bus po to? Politikai, formuojantys šią sritį, atsakingai žiūri į kaupiamąją pensijos dalį“, – vertina T. Gudaitis.
Jei piktina kelios dešimtys papildomų eurų per mėnesį, jis siūlo pagalvoti, kaip būtų be šių pinigų.
„Nesutikčiau ir su tuo, kad keletas dešimčių eurų prie pensijos yra nereikšminga suma, nes toks pensijos padidinimas iš valstybės biudžeto paprastai sutinkama džiugiai, o tai, kad lėšos ateina ne iš biudžeto, o iš individualus sutaupymo, pinigų vertės niekaip nekeičia“, – sako T. Gudaitis.
„Neabejoju dėl vieno: visuomenei sparčiai senstant, o valstybės skolai didėjant dėl tokio visiškai neprognozuoto dalyko kaip COVID-19 pandemija, finansiniai iššūkiai taps tik dar sudėtingesni. Nereikėtų užmiršti, kad kaupimą pensijai finansiškai skatina valstybė, todėl ji turi teisę įsikišti į tikėtiną santaupų „pravalgymą“, nes yra suinteresuota, kad lėšos iš papildomo rezervo senjorų kišenes pildytų kuo ilgiau“, – vertina LIPFA vadovas.
Jis neatmeta tikimybės, kad ateityje gali būti peržiūrimos sukauptų lėšų išmokėjimo ribos, taisyklės, sąlygos ir kita, tačiau mano, kad didesnės pajamos pensijoje turėtų išlikti pagrindiniu pokyčių tikslu
„Būdami finansų ekspertai matome, kokios makroekonominės ir socialinės aplinkybės dominuoja ir palaikome atsakingo bei ilgalaikio taupymo tikslingumą. Vakarų šalių visuomenėms sparčiai senstant, o valstybių finansams patiriant iššūkių, pilietinis pasiryžimas asmeninėmis lėšomis prisidėti prie kaupimo pensijai, yra be galo svarbus“, – vertina T. Gudaitis.
