Kaip pirmadienį Vilniuje surengtoje konferencijoje „Ar galime padaryti daugiau vardan Lietuvos konkurencingumo?“ sakė Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, tokį augimą galima vadinti sparčiu.
„Lietuva daro ženklią pažangą ir darbo užmokesčio augimas yra 9 proc., o tai iš tiesų yra labai daug. Tačiau, kai pažiūrime, nuo kokio darbo užmokesčio yra tas augimas, tai mes jo nematome“, – sakė ji.
Nuo 2017 metų vidurio įsigaliojusio Darbo kodekso poveikį Lietuvos konkurencingumui pristačiusi pranešėja teigė, kad atlyginimų augimas yra vienas iš jo nuopelnų.
Kitos E. Radišauskienės įvardintos teigiamos naujojo kodekso pasekmės: mažėjantis minimalią mėnesinę algą gaunančių darbuotojų skaičius ir tai, kad pritraukiama daugiau užsienio investicijų.
Buvo pasenęs
Viceministrė priminė, kad Darbo kodeksą keisti reikėjo, nes ankstesnis buvo pasenęs. „Daugelio nuostatų nebebuvo galima naudoti, nes jos nebetiko darbo rinkai“, – sakė ji.
Be to, rengiant kodekso projektą, Lietuvoje buvo fiksuojamas didelis nedarbo lygis.
„Jaunimo nedarbo lygis 2010 metais pasiekė 26,2 proc., kai 2007 metais buvo tik 7,6 proc. Turėjome ženklų šuolį ir turėjome įvertinti situaciją, ką daryti su tais jaunais žmonėmis, kurie nedirba. Nebuvo naujų kokybiškų darbo vietų, matėme darbą šešėlyje, o su tuo irgi turėjome kovoti.
Kalbant apie konkurencingumą, dažnu atveju pralaimėdavome netgi savo kaimynams su savo griežtu reguliavimu. Tai parodė 2009–2010 metų krizė, kai paprastai per metus atleidimų būna apie 300 tūkst., tada visi žmonės staiga panoro iš darbo išeiti „savo noru“, – sakė E. Radišauskienė.
Jos manymu, tai parodė, kad Darbo kodeksas tuo metu nesuveikė, nes tik nedidelė dalis atleidimų buvo bendru sutarimu arba darbdavio iniciatyva.
„Tikrosios priežastys buvo susijusios su darbo optimizavimu. Darbo santykiai iš reguliacinės pusės nepasižymėjo lankstumu, tačiau realybėje buvo labai lankstūs“, – sakė ji.
Viceministrė sakė, kad Darbo kodeksas sprendė ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą.
„Naujame kodekse yra daug nuostatų dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, tai naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui“, – paaiškino ji.
E. Radišauskienė taip pat nurodė, kad dar viena priežastis, kodėl reikėjo keisti Darbo kodeksą – didelė administracinė našta darbdaviams.
„Reikia pripažinti, kad po diskusijų Trišalėje taryboje mes tiek daug tos administracinės naštos ir nepamažinome. Tačiau turime išimtis mažoms įmonėms, iki 10 darbuotojų, kurios gali lengviau reguliuoti savo veiklą darbo santykių prasme“, – sakė ji.
