Per metus vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje padidėjo beveik 56 eurais. Pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo 700,2 euro, kai tuo pačiu metu 2017 metais – 644,5 euro.
Eglė Radišauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip pirmadienį Vilniuje surengtoje konferencijoje „Ar galime padaryti daugiau vardan Lietuvos konkurencingumo?“ sakė Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, tokį augimą galima vadinti sparčiu.

„Lietuva daro ženklią pažangą ir darbo užmokesčio augimas yra 9 proc., o tai iš tiesų yra labai daug. Tačiau, kai pažiūrime, nuo kokio darbo užmokesčio yra tas augimas, tai mes jo nematome“, – sakė ji.

Kai pažiūrime, nuo kokio darbo užmokesčio yra tas augimas, tai mes jo nematome.
E. Radišauskienė

Nuo 2017 metų vidurio įsigaliojusio Darbo kodekso poveikį Lietuvos konkurencingumui pristačiusi pranešėja teigė, kad atlyginimų augimas yra vienas iš jo nuopelnų.

Kitos E. Radišauskienės įvardintos teigiamos naujojo kodekso pasekmės: mažėjantis minimalią mėnesinę algą gaunančių darbuotojų skaičius ir tai, kad pritraukiama daugiau užsienio investicijų.

Buvo pasenęs

Viceministrė priminė, kad Darbo kodeksą keisti reikėjo, nes ankstesnis buvo pasenęs. „Daugelio nuostatų nebebuvo galima naudoti, nes jos nebetiko darbo rinkai“, – sakė ji.

Be to, rengiant kodekso projektą, Lietuvoje buvo fiksuojamas didelis nedarbo lygis.

„Jaunimo nedarbo lygis 2010 metais pasiekė 26,2 proc., kai 2007 metais buvo tik 7,6 proc. Turėjome ženklų šuolį ir turėjome įvertinti situaciją, ką daryti su tais jaunais žmonėmis, kurie nedirba. Nebuvo naujų kokybiškų darbo vietų, matėme darbą šešėlyje, o su tuo irgi turėjome kovoti.

Kalbant apie konkurencingumą, dažnu atveju pralaimėdavome netgi savo kaimynams su savo griežtu reguliavimu. Tai parodė 2009–2010 metų krizė, kai paprastai per metus atleidimų būna apie 300 tūkst., tada visi žmonės staiga panoro iš darbo išeiti „savo noru“, – sakė E. Radišauskienė.

Jos manymu, tai parodė, kad Darbo kodeksas tuo metu nesuveikė, nes tik nedidelė dalis atleidimų buvo bendru sutarimu arba darbdavio iniciatyva.

„Tikrosios priežastys buvo susijusios su darbo optimizavimu. Darbo santykiai iš reguliacinės pusės nepasižymėjo lankstumu, tačiau realybėje buvo labai lankstūs“, – sakė ji.

Eglė Radišauskienė
Eglė Radišauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Viceministrė sakė, kad Darbo kodeksas sprendė ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą.

„Naujame kodekse yra daug nuostatų dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, tai naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui“, – paaiškino ji.

E. Radišauskienė taip pat nurodė, kad dar viena priežastis, kodėl reikėjo keisti Darbo kodeksą – didelė administracinė našta darbdaviams.

„Reikia pripažinti, kad po diskusijų Trišalėje taryboje mes tiek daug tos administracinės naštos ir nepamažinome. Tačiau turime išimtis mažoms įmonėms, iki 10 darbuotojų, kurios gali lengviau reguliuoti savo veiklą darbo santykių prasme“, – sakė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ekspertai neturi vieno recepto, ką po 2019-ųjų daryti kaupiantiems pensiją

Seimo patvirtinta pensijų kaupimo reforma suteikia dar vieną galimybę antros pakopos pensijų...

Savo finansinę padėtį teigiamai vertina du trečdaliai gyventojų (2)

Per dvejus metus uždirbančiųjų daugiau kaip 900 eurų dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu,...

Z karta žengia į darbo rinką: nelinkusi vadovauti, bet norinti iškart daug uždirbti (202)

Šiuolaikiniai jaunuoliai, kitaip vadinami Z karta , apibūdinami kaip drąsūs individualistai,...

Penkios priežastys, kodėl piniginėje nebereikia grynųjų (156)

Pasaulyje įsigalint inovacijoms, vis daugiau kasdienio gyvenimo reikalų tampa lengvai...

Prabanga ir konfidencialumas Palangoje: už tai žmonės moka didžiules sumas (120)

Prabanga, ramybė ir konfidencialumas – už visa tai pasiturintys poilsiautojai atseikėja ne...

Top naujienos

Ar Lietuvai pavojingas Trumpo susitikimas su Putinu? (49)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį Helsinkyje susitinka su Rusijos vadovu...

Ar Kauno algos kada nors bus didesnės už Vilniaus? TOP30 daugiausiai uždirbančių profesijų (88)

Šių metų pradžioje vidutinis atlyginimas Kaune buvo maždaug šimtu eurų mažesnis nei Vilniuje....

Pavojingi vaistai iš prekybos išimti: ką darys kasdien juos vartoję pacientai? pridedamas vaistų sąrašas (323)

Per paskutinius tris mėnesius parduota daugiau nei 80 tūkst. nekokybiškų vaistų su valsartanu....

Meistrai išgyvena aukso amžių: prisikviesti neįmanoma, prašo nerealių sumų (600)

Sugedęs šaldytuvas, skalbimo mašina, nuolat tekantis vanduo iš klozeto bakelio – tikras galvos...

Tėvai perspėja: suvalgę populiaraus mišinio vaikai suserga (16)

Prancūzijos maisto produktų milžinė „ Danone “ tiria pranešimus, esą nuo jos gaminamo pieno...

Viktorija Jakučinskaitė: bateliai nuotakai – didesnis iššūkis, nei atrodo

Kas pasakė, kad nuotakos aukštakulniai būtinai turi būti balti, kaklą turėtų puošti...

Pasitikrinkite, ką apie jūsų asmenybę pasako vietos, kuriose laikote nereikalingus daiktus

Veikiausiai jums atrodo, kad namų vietos, užgriozdintos įvairiais daiktais ir rakandais, priklauso...

Ekspertai: ką po 2019-ųjų daryti su pensija (63)

Seimo patvirtinta pensijų kaupimo reforma suteikia dar vieną galimybę antros pakopos pensijų...

Su šeima į JAV išvykstantis Songaila – apie Jasikevičiaus pamokas ir norą įsitvirtinti NBA lygoje (1)

Darius Songaila grįžo iš NBA Vasaros lygos su mintimi, kad naują sezoną pradės stipriausioje...

Maskvos oligarchas įsitikinęs: finale turėjo žaisti ne Kroatija, o Rusija (94)

Vienas iš turtingiausių Rusijos asmenų, Maskvos „Spartak“ futbolo klubo savininkas Leonidas...