aA
Per metus vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje padidėjo beveik 56 eurais. Pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo 700,2 euro, kai tuo pačiu metu 2017 metais – 644,5 euro.
Eglė Radišauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip pirmadienį Vilniuje surengtoje konferencijoje „Ar galime padaryti daugiau vardan Lietuvos konkurencingumo?“ sakė Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, tokį augimą galima vadinti sparčiu.

„Lietuva daro ženklią pažangą ir darbo užmokesčio augimas yra 9 proc., o tai iš tiesų yra labai daug. Tačiau, kai pažiūrime, nuo kokio darbo užmokesčio yra tas augimas, tai mes jo nematome“, – sakė ji.

Kai pažiūrime, nuo kokio darbo užmokesčio yra tas augimas, tai mes jo nematome.
E. Radišauskienė

Nuo 2017 metų vidurio įsigaliojusio Darbo kodekso poveikį Lietuvos konkurencingumui pristačiusi pranešėja teigė, kad atlyginimų augimas yra vienas iš jo nuopelnų.

Kitos E. Radišauskienės įvardintos teigiamos naujojo kodekso pasekmės: mažėjantis minimalią mėnesinę algą gaunančių darbuotojų skaičius ir tai, kad pritraukiama daugiau užsienio investicijų.

Buvo pasenęs

Viceministrė priminė, kad Darbo kodeksą keisti reikėjo, nes ankstesnis buvo pasenęs. „Daugelio nuostatų nebebuvo galima naudoti, nes jos nebetiko darbo rinkai“, – sakė ji.

Be to, rengiant kodekso projektą, Lietuvoje buvo fiksuojamas didelis nedarbo lygis.

„Jaunimo nedarbo lygis 2010 metais pasiekė 26,2 proc., kai 2007 metais buvo tik 7,6 proc. Turėjome ženklų šuolį ir turėjome įvertinti situaciją, ką daryti su tais jaunais žmonėmis, kurie nedirba. Nebuvo naujų kokybiškų darbo vietų, matėme darbą šešėlyje, o su tuo irgi turėjome kovoti.

Kalbant apie konkurencingumą, dažnu atveju pralaimėdavome netgi savo kaimynams su savo griežtu reguliavimu. Tai parodė 2009–2010 metų krizė, kai paprastai per metus atleidimų būna apie 300 tūkst., tada visi žmonės staiga panoro iš darbo išeiti „savo noru“, – sakė E. Radišauskienė.

Jos manymu, tai parodė, kad Darbo kodeksas tuo metu nesuveikė, nes tik nedidelė dalis atleidimų buvo bendru sutarimu arba darbdavio iniciatyva.

„Tikrosios priežastys buvo susijusios su darbo optimizavimu. Darbo santykiai iš reguliacinės pusės nepasižymėjo lankstumu, tačiau realybėje buvo labai lankstūs“, – sakė ji.

Eglė Radišauskienė
Eglė Radišauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Viceministrė sakė, kad Darbo kodeksas sprendė ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą.

„Naujame kodekse yra daug nuostatų dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, tai naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui“, – paaiškino ji.

E. Radišauskienė taip pat nurodė, kad dar viena priežastis, kodėl reikėjo keisti Darbo kodeksą – didelė administracinė našta darbdaviams.

„Reikia pripažinti, kad po diskusijų Trišalėje taryboje mes tiek daug tos administracinės naštos ir nepamažinome. Tačiau turime išimtis mažoms įmonėms, iki 10 darbuotojų, kurios gali lengviau reguliuoti savo veiklą darbo santykių prasme“, – sakė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (251)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (94)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Tyrimas: kas gyventojams padėtų sukaupti didesnes sumas pensijai? (69)

Didesnę sumą būsimai pensijai sukaupti padėtų gyventojo pajamų mokesčio lengvata, skatinamoji...

Sklaido nežinią dėl pensijų: kokie pokyčiai laukia kitąmet (123)

Nuo kitų metų sausio 1 visi 40-ties nesulaukę Lietuvos gyventojai bus įtraukti į atsitiktine...

Nepralenkiamieji estai: atlyginimai Lietuvoje kilo kukliau, išsiskyrė viena specialybė (66)

Atlygio tyrimus organizuojančios įmonės „Baltic Salary Survey“ šiemet atlikto Baltijos šalių...

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių (14)

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau...

Starkevičius: į Lietuvą grįžta baudžiava – žemė atimama, bet savininkas paliekamas ją dirbti (4)

Kazimieras Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas, dabar Seimo narys ir...

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (191)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (72)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (2)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (86)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (9)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (48)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (111)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (82)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...