aA
Per metus vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje padidėjo beveik 56 eurais. Pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo 700,2 euro, kai tuo pačiu metu 2017 metais – 644,5 euro.
Eglė Radišauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip pirmadienį Vilniuje surengtoje konferencijoje „Ar galime padaryti daugiau vardan Lietuvos konkurencingumo?“ sakė Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, tokį augimą galima vadinti sparčiu.

„Lietuva daro ženklią pažangą ir darbo užmokesčio augimas yra 9 proc., o tai iš tiesų yra labai daug. Tačiau, kai pažiūrime, nuo kokio darbo užmokesčio yra tas augimas, tai mes jo nematome“, – sakė ji.

Kai pažiūrime, nuo kokio darbo užmokesčio yra tas augimas, tai mes jo nematome.
E. Radišauskienė

Nuo 2017 metų vidurio įsigaliojusio Darbo kodekso poveikį Lietuvos konkurencingumui pristačiusi pranešėja teigė, kad atlyginimų augimas yra vienas iš jo nuopelnų.

Kitos E. Radišauskienės įvardintos teigiamos naujojo kodekso pasekmės: mažėjantis minimalią mėnesinę algą gaunančių darbuotojų skaičius ir tai, kad pritraukiama daugiau užsienio investicijų.

Buvo pasenęs

Viceministrė priminė, kad Darbo kodeksą keisti reikėjo, nes ankstesnis buvo pasenęs. „Daugelio nuostatų nebebuvo galima naudoti, nes jos nebetiko darbo rinkai“, – sakė ji.

Be to, rengiant kodekso projektą, Lietuvoje buvo fiksuojamas didelis nedarbo lygis.

„Jaunimo nedarbo lygis 2010 metais pasiekė 26,2 proc., kai 2007 metais buvo tik 7,6 proc. Turėjome ženklų šuolį ir turėjome įvertinti situaciją, ką daryti su tais jaunais žmonėmis, kurie nedirba. Nebuvo naujų kokybiškų darbo vietų, matėme darbą šešėlyje, o su tuo irgi turėjome kovoti.

Kalbant apie konkurencingumą, dažnu atveju pralaimėdavome netgi savo kaimynams su savo griežtu reguliavimu. Tai parodė 2009–2010 metų krizė, kai paprastai per metus atleidimų būna apie 300 tūkst., tada visi žmonės staiga panoro iš darbo išeiti „savo noru“, – sakė E. Radišauskienė.

Jos manymu, tai parodė, kad Darbo kodeksas tuo metu nesuveikė, nes tik nedidelė dalis atleidimų buvo bendru sutarimu arba darbdavio iniciatyva.

„Tikrosios priežastys buvo susijusios su darbo optimizavimu. Darbo santykiai iš reguliacinės pusės nepasižymėjo lankstumu, tačiau realybėje buvo labai lankstūs“, – sakė ji.

Eglė Radišauskienė
Eglė Radišauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Viceministrė sakė, kad Darbo kodeksas sprendė ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą.

„Naujame kodekse yra daug nuostatų dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, tai naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui“, – paaiškino ji.

E. Radišauskienė taip pat nurodė, kad dar viena priežastis, kodėl reikėjo keisti Darbo kodeksą – didelė administracinė našta darbdaviams.

„Reikia pripažinti, kad po diskusijų Trišalėje taryboje mes tiek daug tos administracinės naštos ir nepamažinome. Tačiau turime išimtis mažoms įmonėms, iki 10 darbuotojų, kurios gali lengviau reguliuoti savo veiklą darbo santykių prasme“, – sakė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujas atsiskaitymo būdas Lietuvoje: apsiperkant pakaks tik telefono (63)

„Swedbank“ antradienį pristatė bekontakčius atsiskaitymus telefonu ir bandomąją išmanios...

Pristatyti nauji 100 ir 200 eurų banknotai (34)

Pirmadienį Lietuvos bankas drauge su Europos Centriniu Banku pristatė naujuosius 100 bei 200 eurų...

ECB: nauji 100 ir 200 eurų nominalo banknotai į apyvartą bus paleisti 2019 m. gegužę (1)

Nauji 100 ir 200 eurų nominalo banknotai į apyvartą bus paleisti nuo 2019 metų gegužės 28...

Mokestinė lengvata į Lietuvą pritraukė beveik 25 mln. eurų investicijų (5)

Per ketverius metus dėl mokesčio lengvatos į Lietuvą pritraukta 24,4 mln. eurų užsienio filmų...

Emigrantė papasakojo, kaip Norvegijoje apsipirkti pigiau nei Lietuvoje (171)

Norvegija yra užsitarnavusi vienos iš brangiausių Europos valstybių reputaciją. Vis dėlto ir...

Top naujienos

Rusijos žurnalistas įspėja: dviejų generolų pastangos jau davė vaisių (47)

Didelio masto karui su Vakarais Rusija pasirengusi ne prasčiau nei 1981 metais, įsitikinęs...

Skvernelis nepatenkintas: prekybos centrų laukia nelengvi laikai (317)

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis susikvietė didžiųjų prekybos centrų atstovus. Po...

Tragiškai žuvusio modelio artimieji Ričardo Piniko atsiprašymo nebelaukia: atskleidė jo melą ir ėmėsi nepatogaus ginklo (2)

Lapkričio 23-iąją tragiškai žuvusio modelio Dovilės Didžiūnaitytės artimieji tikina iki šiol...

Užkalnis. Kalbininkai, iš jūsų šaiposi visi (194)

Žinot, kaip būna: parašai straipsnį, pasvajoji šio bei to, pasvaigsti, o tada „bum“ –...

Krizės tyrime – priekaištai Nausėdos štabo vadovei (118)

Trečiadienį finansų krizę tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nuskambėjo ir...

Žiaurūs virtuvės šefo pokštai liko nesuprasti: tai vadina pasityčiojimu iš gyvūnų (18)

Virtuvės šefas nusprendė pajuokauti, tačiau jo pokštas liko nesuprastas. Instagrame paviešintos...

Agnė Kuzmickaitė pristatė naujausią „Pavasaris-vasara 2019“ kolekciją (4)

Garsiai Lietuvos dizainerei, drugelių karalienei Agnei Kuzmickaitei vien Lietuvos jau kuris laikas...

Viešųjų ryšių specialistai įvertino kandidatų į prezidentus pasirodymus ir komandas (49)

Kitų metų gegužę vyksiantys Lietuvos prezidento rinkimai sulaukia vis daugiau dėmesio. Vienas po...

Lietuvių sukurti išmanieji pelėkautai apie sugautą laimikį informuos žinute (4)

Lietuvoje ir visoje Europoje užvirus diskusijoms dėl ribojimų žiurknuodžiams, lietuvių...

Labanoro girioje stabdomi miško kirtimai (286)

„Kilus visuomenės susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, šioje saugomoje teritorijoje...