Mat tiek „Sodroje“, tiek pensijų kaupimo bendrovėje kartą per metus „Sodros” įmokas mokančiam vyrui niekas tiksliai negalėjo pasakyti, ar valstybė prie jo kaupimo prisidės 1 proc. ar 12 proc. per metus.
Jam „Sodroje“ buvo tvirtinama, kad į šį klausimą sunku atsakyti, nes dar nėra poįstatyminių teisės aktų. Tuo metu pensijų kaupimo bendrovėje, pasak Mykolo, iš pradžių sakė, kad valstybės prisidės 12 proc., bet vėliau pasitikslinus, kuo remiantis taip sakoma, pripažinta, kad ir jie tiksliai negali atsakyti.
Tuo metu tiek „Sodra“, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) DELFI tvirtina, kad nors kai kurie techniniai poįstatyminiai teisės aktai nėra priimti, įstatymas aiškiai numato skatinimą už tiek mėnesių, už kiek bus sumokėta deklaruojant mokesčius.
„Norėdamas priimti sprendimą, kuris turės įtakos mano finansams keliasdešimt metų iki pat pensijos, aš turiu tai daryti neturėdamas visos informacijos apie tai, kokia sprendimo įtaka bus mano pajamoms. Valstybė duodama man tikslų terminą pati nepadarė namų darbų“, - paskutinę dieną, kai reikėjo apsispręsti dėl kaupimo pensijai, DELFI piktinosi Mykolas.
Lietuvos pensijų įstatyme numatyta, kad jeigu kaupiantys pensijai nuo savo atlyginimo perves 1 proc., tada ir valstybė suteiks 1 proc. nuo vidutinio atlyginimo (šiuo metu tai yra apie 22 Lt) paskatą. Individualia veikla besiverčiantis gyventojas mokesčius už visus praėjusius metus moka vienu kartu kitų metų pradžioje, todėl vyrui ir iškilo klausimas, kaip bus su jo kaupimu.
Tačiau jis tvirtina, kad kai pensijų kaupimo sutartį sudaręs ir individualią veiklą vykdantis asmuo deklaruos pajamas už praėjusius metus ir sumokės atitinkamo dydžio socialinio draudimo įmokas, tuomet į jo sąskaitą pensijų fonde už atitinkamą laikotarpį bus pervestos ir visos įstatyme numatytos pensijų kaupimo įmokos. Jos bus sumokėtos vienu mokėjimu už visą laikotarpį, už kurį buvo deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Tą patį atsakyme DELFI tvirtino ir SADM.
„Įstatymas savarankiškai dirbantiems asmenims nenumato jokios išskirtinės tvarkos, juolab kad pensijų kaupimo finansavimo tvarką nustato ne poįstatyminiai teisės aktai, o įstatymas, nustatyti tarifai patvirtinti visiems vienodi, neišskiriant jokios veiklos rūšies“, - tvirtinama ministerijos atsakyme.
Taip pat SADM atkreipia dėmesį, kad „Sodros“ įmokos už 2014 metus, kai įsigalios naujoji pensijų kaupimo finansavimo schema, bus apskaičiuojamos ir mokamos tik 2015 metais.
„Lygiai tas pats vyksta ir su asmenimis, dirbančiais pagal darbo sutartį, tik su vieninteliu skirtumu, kad informaciją apie šių asmenų pajamas „Sodrai“ pateikia darbdavys kas mėnesį. Kiek mėnesių per metus asmuo turi draudžiamųjų pajamų, už tiek mėnesių ir dabar yra pervedama nustatyto tarifo pensijų įmoka. Tokios pat tvarkos bus laikomasi ir toliau.“, - rašoma atsakyme.
Be to, esą jau deklaruodami pajamas už 2012 ir už 2013 metus savarankiškai dirbantys asmenys privalėjo nurodyti kiekvieną mėnesį gautas pajamas.
Būtų neproporcinga
„Jeigu individualiai dirbantis žmogus, taip pat ir advokatai, notarai pajamas deklaruoja kartą per metus, tai jis turi sumokėti 1 proc. nuo deklaruotų pajamų. Pavyzdžiui, jie deklaruoja per metus gavę 50 tūkst. Lt pajamų, tai į pensijų fondą jie sumokės 500 Lt, o valstybė duoda taip pat procentą nuo metinės vidutinės algos. Taigi 22 Lt reikėtų padauginti iš 12 mėnesių. Dėl to abejonių nekyla, tikrai nebus taip, kad aš pervedu 500 Lt, o man 22 Lt. Juk individualiai dirbantys gali mokėti mokesčius ir kas mėnesį“, - komentavo jis.
Pasiteiravus, kodėl tuomet „Sodroje“ žmogui negalėjo tvirtai pasakyti dėl kaupimo, pašnekovas svarstė: „Gal specialistai žiūri į poįstatyminį aktą, kurio dar nėra, bet jis galbūt bus. Tačiau iš įstatymo logikos aiškiai matyti, nes kitaip būtų neproporcingumas ir nesąžiningumas. Aš manau, kad turėtų būti poįstatyminiai teisės aktai, kurie nustatytų techninius dalykus: kaip pervedami pinigai, kaip daromos išskaitos, jeigu žmogus deklaruoja už visus metus, kaip jis perveda pinigus. Jų tikrai reikėtų dėl žmonių aiškumo, tikimės, kad tai bus sausį“.
DELFI primena, kad gyventojai, jau kaupiantys pensijai privačiuose pensijų fonduose iki gruodžio 2 d. turėjo apsispręsti, ar nori papildomai prisidėti kaupdami senatvei. Visi nauji dalyviai pasirinkimo neturės ir turės rinktis naująją sistemą.
Pagal Lietuvos pensijų kaupimo įstatymą nuo 2014 m. gyventojai gali kaupti prisidėdami 1 proc. nuo savo algos ir gauti iš valstybės 1 proc. vidutinės algos subsidiją. Nuo 2016 m. tiek gyventojo, tiek valstybės įmoka turėtų padidėti iki 2 proc.
SADM duomenimis, iš daugiau nei 1,1 mln. kaupiančiųjų privačiuose pensijų fonduose, 337,9 tūkst. panoro prisidėti 1 proc. nuo savo algos ir nuo 2014 m. gauti iš valstybės 1 proc. vidutinės algos subsidiją.
Tuo metu 16,6 tūkst. žmonių panoro grįžti į „Sodrą“, o 755,5 tūkst. nusprendė nieko nekeisti ir likti prie tvarkos, kai 2 proc. nuo jų sumokamų mokesčių į pasirinktą privatų fondą perveda „Sodra“.
