Nuolaidos, nuolaidos, nuolaidos – mirga visuose prekybos centruose. Kai kur pirkėjai viliojami tikrai dar nematytomis akcijomis – kainos mažinamos net iki 70 procentų. Apsižvalgius paaiškėjo, kad nuolaidos domina ne tik pensininkus ar nepasiturinčius kauniečius.
Vilioja „karštomis kainomis“
Užsukusi į prekybos centrą „Maximą“ buvau nustebinta nuolaidų dydžio ir gausos. Jos taikomos beveik pusei ar net daugiau prekių. Dauguma nuolaidų – nuo 25 iki 50 ar net 70 procentų. Tokio margumyno dar neteko matyti, bent jau Lietuvoje.
Dienos metas, todėl viename iš prekybos centrų „Maxima“ sukiojasi nedaug pirkėjų. Kasose taip pat dar nematyti apgulties pėdsakų. Pagrindiniame parduotuvės take aiškiai matyti nuolaidų vėliavos, kviečiančios pigiau pirkti patalynę, namų apyvokos reikmenis, indus, žaislus, drabužius.
Prie lentynos su nuolaidomis pažymėtais rankšluosčiais, sukiojasi ponia Irena, jau kažką įsidėjusi į pirkinių krepšelį.
Klausiu jos apie nuolaidas.
„Žinoma, jomis naudojuosi, o kaip gi kitaip? Visada apžiūriu“, – sako moteris ir priduria, kad ji jau šešti metai kaip pensininkė, vyras miręs, todėl jai nuolaidos – kasdienybė.
Iš pirkinių krepšio Irena ištraukia ryškiaspalvę virdulio dėžutę. „Šiandien pirksiu elektrinį virdulį, labai apsimoka. Anksčiau kainavo 19,90 Eur, o dabar atpigintas iki 7 eurų. Labai gera nuolaida. Virdulys pagamintas Kinijoje, bet taikoma dvejų metų garantija, todėl tikrai verta pirkti“, – įsitikinusi moteris.
Einu ir aš apžiūrėti taip pigiai kainuojančio virdulio. Tarp buitinės technikos prikrautų lentynų susidomėjusių daugiau nematyti. Lentynose 7 eurus kainuojančio virdulio nerandu, tačiau pasiūlymas pirkti keptuvę už 3 eurus tikrai vilioja.
Daugiau žmonių – centriniame parduotuvės take, kuriuo galima patekti į maisto skyrių. Čia ant tako sudėta nuolaidomis pažymėta patalynė, buities reikmenys, labiau dominantys namų šeimininkes. Pagalvę iš visų pusių apžiūrinti moteris iš pradžių lyg ir nori ją dėti į pirkinių vežimą, bet stipriau paspaudusi padeda atgal į lentyną.
„Per kieta, bus nepatogu miegoti“, – sako man, taip pat bandančiai apžiūrėti vieną iš panašių prekių. „Nuolaidas daro, bet kainos visur kyla“, – burbteli nueidama.
Prie nukainoto maisto lentynos nedidelis sujudimas – keletas darbingo amžiaus moteriškių ir vyriškis renkasi čia išdėliotą trumpai galiojantį maistą: mišraines, sūrius, kulinarijos ir konditerijos gaminius, šviežią ir rūkytą žuvį, mėsos pusgaminius.
Daugelio jų galiojimas baigiasi tą pačią dieną.
Priėjusi jauna moteris, pro kurios atsagstytą ryškų paltą blyksi masyvūs papuošalai, greit susimeta į krepšį 5 salotų pakelius ir nuskuba toliau. Matyt, perka jau ne pirmą kartą. Šalia manęs stoviniuojanti pusamžė moteris dvejoja – apžiūri paėmusi rūkytą dešros pakuotę ir padeda atgal. Pagaliau susigundo kitu panašiu gaminiu.
„Nebūtina visko šiandien sunaudoti – aiškina man. – Galima ir kitą dieną valgyti, nieko tokio. Geras čia maistas. Einu iš gydytojų, tai ir apsipirksiu tuo pačiu.“
Randu akcijų įvairioms maisto grupėms: su pirkėjo kortele 25 proc. pigiau kainuoja majonezo gaminiai, kai kurie konservai ir virtos dešros. Kai ko galima nusipirkti ir populiariu metodu – antra prekė nemokamai, pavyzdžiui, „Mažylių“ virtos dešros ar zefyrų. Čia aptinku Lenkijoje atrasto ir savo pamėgto jogurto „Jogobella“, kurio greičiausiai jau neapsimoka kaimyninėje šalyje pirkti, nes 400 gramų kaina – tik 0,59 Eur.
Dieną – jei labai reikia
Per pietus užsuku į vieną iš „Norfos“ parduotuvių. Nors miesto centras, pirkėjų čia – vienas kitas.
Dviejose kasose dirbančios merginos taip pat nuobodžiauja. Parduotuvėje nuolaidos ne taip ryškiai krinta į akis kaip „Maximoje“. Jauna moteris, prisistačiusi Dalia, žiūrinėja prieskonius.
Pirkinių krepšelis dar tuščias.
„Ateinu čia dažniausiai po darbo, nes gyvenu netoli. Dabar užbėgau tik prieskonių. Nuolaidomis visada naudojuosi, jei jų yra, o jei ko reikia, perku ir be nuolaidos“, – sako įsidėdama prieskonių pakelį, kuriam šiandien nuolaidos nėra. Einu pro šviežios mėsos skyrių – nė vieno pirkėjo. Klausiu pardavėjo, kada būna nuolaidų mėsai.
„Ateikite praktiškomis valandomis, tada mėsą reikia pirkti“, – sako mėsininkas.
Lentelė ant mėsos skyriaus prekystalio skelbia, kad šviežiai kiaulienai praktiškomis valandomis gaučiau 20 proc. nuolaidą. Tai verčia susimastyti, ar verta pirkti mėsos dabar. Praktiškos valandos – kasdien ryte nuo 7 iki 10 val. ir vakare nuo 20 iki 22 valandos. Tuo metu didžiąją dalį parduotuvės prekių galima įsigyti su 20 proc. nuolaida. Kiekviename skyriuje apie tai skelbia išdėliotos informacinės akcijų lentelės. Belieka susiplanuoti.
Parduotuvė dieną ilsisi – dirbančio personalo mažai. Apie 15 min. laukiu žuvies skyriuje, kol mane išgelbėja pagyvenusi moteris, irgi užsimaniusi silkės.
„Reikia mygtuką spausti, kitaip nieks neateis“, – paaiškina tvarką ir parodo mygtuką.
Atskubėjęs mėsos skyriaus pardavėjas pasveria silkę ir greit dingsta už durų. Kasose – vienas kitas pirkėjas ir prekių perkama po vieną ar kelias. Klientai įvairaus amžiaus – jaunimas, vyresni. Kelios poniutės tik su piniginėmis – regis, ką tik automobiliu užsuko nusipirkti ko nors pietums.
Vidurdienį kaip savaitgalį
Nors pats vidurdienis, automobilių aikštelė pilna transporto priemonių, o parduotuvė – šurmuliuojančių pirkėjų, lyg būtų ne darbo diena, o, pavyzdžiui, sekmadienis.
„Ketvirtadienis visada būna sunki diena“, – sako mus pasitinkanti darbuotoja Kristina. Ir iš tikrųjų visos kasos pilnos žmonių – jaunų, pagyvenusių ir vidutinio amžiaus.
„Šiandien prasidėjo naujos akcijos, todėl visi skuba pirkti, nors papildome prekių kasdien ir jų turėsime visą savaitę“, – priduria ji.
Vos įėjus į prekybos centrą pasitinka nuorodos į pigiau kainuojančias citrinas. Prie jų dėžių – bent dešimtis pirkėjų, personalas skuba vienas dėžes keisti kitomis. Į maišelius keliauja citrinos, kurių kilogramas – tik 99 euro centai. Darbingo amžiaus tvarkingai apsirengęs vyriškis rankose spaudžia pilną maišelį geltonų kvapnių vaisių.
„Geros citrinos, imkite. Pasakysiu receptą, kuris labai stiprina organizmą, kasdien jį naudoju: išspaudžiu vieną citriną į stiklinę vandens, įdedu šaukštelį medaus ir įberiu truputį tarkuoto imbiero – labai sveika“, – sako jis ir palinki nesusirgti.
Jauna moteris apžiūrinėja drabužius, kurių čia – kelios eilės.
Daug išpakuotų, todėl galima apžiūrėti iš visų pusių. Jei pakuotė neatidaryta, pradarai, ištrauki – lyg ir nieks nesibara. Įdomu, kuo čia ypatingi drabužiai?
„Būna gerų, tik reikia atidžiai žiūrėti. Kaip ir visur: tai siūlė blogai nusiūta, tai dar kas. Stebuklo nėra, bet aš randu sau tinkamų. Daugiausia žmonės čia ateina mėsos, pavyzdžiui, kalakutienos“, – pirkimo ypatumais dalijasi Evelina prisistačiusi ponia.
„Esu labai patenkinta. Čia visada galiu nusipirkti šviežios mėsos ir apskritai visko. Gyvenu su šeima šalia parduotuvės, todėl čia nuolat apsiperku“, – atvirauja šalia manęs kilimėlį apžiūrinti sportiškai apsirengusi kita moteris.
Jauna pora vežimėlyje stumia bent kelias dešimtis pieno pakuočių. „Kavos aparatams perkame. Visur kitur mieste kainuoja apie 0,60 euro, o čia – 0,44 euro. Apsimoka, nes žymiai pigiau.“
Apsidžiaugiu ir aš. Pienas – man tikrai reikalingas dalykas, net ir per šalčius. Drauge su laukiančiais eilėje dar pasiimu kelias pakuotes šalia kasų padėtos arbatos – šaltuoju metų laiku ji labai greitai baigiasi.
