aA
Kalafioro kainos skandalas išjudino dėl kainų pokyčių Lietuvoje sunerimusius gyventojus. Vieni niekaip nesupranta, kodėl oficiali statistika rodo defliaciją arba minimalų kainų augimą, o piniginės byloja kai ką kitą. Portalas DELFI bandė išsiaiškinti, kaip skaičiuojamas prekių kainų pasikeitimas šalyje. Deja, nesėkmingai.
Norite žinoti, kodėl oficialiai kainos nedidėjo? Atsakymas nustebins
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai gruodį, palyginus su 2014 m. gruodžiu, šalyje vartojimo prekės ir paslaugos pigo 0,1 proc., tačiau lyginant šių metų kovą su 2015 m. gruodžiu šioje kategorijoje jau skaičiuojamas 0,4 proc. kainų augimas.

Tiesa, bendroji statistika tikriausiai mažai ką pasako apie tai, kaip gyventojai iš tiesų jaučia kainų pokyčius. Juk neturintiems automobilio tikriausiai nė motais kurį laiką pigę degalai, o daržoves užsiauginantiems soduose mažai skauda, kad brangsta daržovės ar vaisiai.

Vis dėlto portalas DELFI nusprendė pasidomėti, kaip skaičiuojamas vartotojų kainų indeksas.

Lietuvos statistikos departamentas kas mėnesį skaičiuoja vartotojų kainų indeksą, kuris naudojamas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Metodologija naudojama suderinus su kitomis Europos Sąjungos narėmis.

Šiam indeksui skaičiuoti atrinktos tam tikros prekės ir paslaugos, iš kurių yra sudaromas „statistinis krepšelis“. Jame – ir maisto produktai, gėrimai, tabako gaminiai, drabužiai, avalynė ir įvairios ne maisto prekės bei paslaugos.

Šiuo metu tokį krepšelį sudaro 920 prekių ir paslaugų, kurios skirstomos į šias kategorijas: maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (252), alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai (69), drabužiai ir avalynė (104), būstas, vanduo, elektra dujos ir kitas kuras (37), būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdieninė būsto priežiūra (100), sveikatos priežiūra (89), transportas (47), ryšiai (8), poilsis ir kultūra (97), švietimas (9), viešbučiai, kavinės ir restoranai (39) bei įvairios prekės ir paslaugos (69).

Tiesa, jei norėtumėte išsiaiškinti, kokios konkrečiai prekės ir paslaugos patenka į šį krepšelį ir pasižiūrėti, ar oficialiai skelbiama kainų pasikeitimo statistika yra aktuali jums, atsitrenksite į sieną.

Vis dėlto Statistikos departamentas skelbia, kad „statistinio krepšelio“ kainų indeksams skaičiuoti sudėtis yra kasmet atnaujinama: išbraukiamos nepaklausios, neimportuojamos, nebegaminamos, įtraukiamos išpopuliarėjusios bei naujos namų ūkiams svarbios prekės ir paslaugos.

Kaip portalą DELFI informavo Statistikos departamentas, konkrečios prekės iš krepšelio yra konfidenciali informacija, nes kitaip būtų galima manipuliuoti ir daryti įtaką infliacijai.

Vis dėlto, kai buvo stebimas 100 prekių ir paslaugų kainų pasikeitimas euro įvedimo metu, prekės ir paslaugos, patekusios į sąrašą, buvo skelbiamos viešai.

Statistiką vadina politiniu įrankiu

Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas, paklaustas, kodėl gyventojų išsakomos nuomonės apie kainas ir oficialioji statistika kertasi, priminė garsiąją Marko Tveno citatą, jog „yra trys melo rūšys: melas, bjaurus melas ir statistika“.

„Arba galima sakyti, kad vidutiniškai Nemuno gylis yra 36 cm, bet jei bandysi perbristi, tai kartais gali ir prigerti”, – kalbėjo politikas.

Norite žinoti, kodėl oficialiai kainos nedidėjo? Atsakymas nustebins
© DELFI / Valdas Kopūstas

Liberalų sąjūdžio atstovas teigė, kad skaičiuojant bendrą kainų pokytį yra įtraukiama dalis prekių, kurių kainos mažėjo (šildymas, degalai, energetiniai ištekliai), tačiau kita prekių kainų dalis akivaizdžiai paaugo.

„Ir tam nereikia oficialios statistikos. Nežiūrėjau paskutinių duomenų, bet, manau, kad paslaugos nuo 2015 m., įskaitant restoranus, valgyklas ir pan., jis išaugo ne mažiau nei 20 proc. Maisto produktų kainos kai kurių paaugo, bet čia visada buvo tendencija augti dėl daugelio priežasčių. Tai galima aiškinti vien tuo, kad visoje Europoje, pasaulyje auga“, – savo pastebėjimais dalijosi K. Glaveckas.

Pasak ekonominį išsilavinimą turinčio politiko, prie to prisideda ir centrinių bankų vykdoma kiekybinio skatinimo politika: „Padidėjus pinigų kiekiui visada ateina laikas, kai kainos pradeda augti“.

Pasiteiravus K. Glavecko, kodėl negalima sužinoti, kokios konkrečiai prekės ir paslaugos yra įtraukiamos į „statistinį krepšelį“, parlamentaras atsakė, kad tai – „politinė informacija“.

„Valdžia nesuinteresuota parodyti, kad kainos kyla daugiau nei jos iš tiesų kyla. Antras dalykas, kainų kilimas nėra naudingas paprastiems žmonėms, bet labiau naudingas valstybei. Tai – pats geriausias mokesčių mokėtojas: nereikia administruoti. Jei kaina pakyla, tai tos dalys, kurios yra susijusios su tiesioginiais ar netiesioginiais mokesčiai, persimeta į biudžetą. Dėl to taip gerai renkamas biudžetas ir kiti dalykais“, – komentavo Liberalų sąjudžio atstovas.

K. Glaveckas teigė, kad statistiniais skaičiavimais labai lengva manipuliuoti, priklausomai nuo to, kokia metodologija pasirenkama.

„Atsimenu savo laiku, prieš daugelį metų, pavyzdžiui, bendrą vidaus produktą buvo galima apskaičiuoti keliasdešimčia metodikų, priklausomai nuo to, koks buvo galutinis tikslas: jei nori parodyti didesnį augimą, taikoma viena metodologija, jei nori mažesnį, taikai kitą“, – kalbėjo politikas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas teigė, kad statistine informacija galima manipuliuoti gyventojų lūkesčiais: „Jei pasako, kad kainos auga ar augs, tai jos ir pradeda augti, nors sąlygos nesikeičia. Nenoriu peikti statistikos, bet tai yra įrankis, naudojamas ir valdyme, ir politikoje“.

Atpigo degalai, bet ar galime sau leisti daugiau?

Prieš daugiau nei metus pradėjus drastiškai kristi pasaulinėms naftos kainoms, ekonomistai džiaugėsi, kad tai sukels gerąją infliaciją, kai dėl atsilaisvinusių pinigų gyventojai galės išleisti juos kitoms prekėms ar paslaugoms. Tačiau ar degalus perkančių gyventojų sutaupyti pinigai tikrai leido pagerinti gyvenimą, ar tiesiog perėjų į kitas rankas dėl kilusių kai kurių paslaugų ar prekių kainų?

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Šarūnas Mažeika

SEB banko patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad visada tikimės geriausio varianto, vis dėlto dėl kritusių degalų kainų šiek tiek sutaupyti pavyko.

„Ypač tie, kurie pilasi daugiau, sutaupo nemenkas sumas – apie 50 iki 100 eurų per mėnesį, tai dabar šitą sumą galima skirti kitoms prekėms pirkti. Galbūt iš dalies kitų prekių kainų kilimas susidarė todėl, kad mes turime stiprų paklausos augimą tame pačiame maisto produktų segmente, kuris vis labiau kursto ne sąnaudų infliaciją, kai kainos keliamos dėl sąnaudų didėjimo, o paklausos infliaciją – kai kainos keliamos, žinant, kad pirkėjas vis vien atsiras“.

Piktintis tokiu kainų didėjimu G. Nausėda nemato pagrindo, nes tai yra natūrali pardavėjų reakciją į paklausos augimą.

Atsiriboja nuo politikos

Statistikos departamentas nesutinka su kaltinimais, kad ekonominių rodiklių skaičiavimas gali vykti su politikų įsikišimu.

Pasak jo, oficialiosios statistikos organizavimas grindžiamas šiais principais: objektyvumo ir profesinio nepriklausomumo nuo politinių bei kitų interesų grupių; statistinių rodiklių reikalingumo ir tinkamumo ekonominei, socialinei padėčiai bei dinamikai vertinti; statistinių duomenų naudojimo tik statistikos reikmėms; statistinių duomenų konfidencialumo; statistiniuose stebėjimuose taikomų metodų ir metodikų skaidrumo; statistinių duomenų palyginamumo; tarptautinių klasifikacijų ir standartų, pagal kuriuos tvarkomi statistiniai duomenys, laikymosi; statistikos metodikų tarpusavio suderinamumo.

„Tai įtvirtinta LR statistikos įstatyme ir tai yra visos mūsų veiklos pagrindas. Jokios politinės jėgos ar interesų grupės įtakos oficialiosios statistikos rengimui neturi ir negali turėti“, - teigia Statistikos departamentas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kainų manipuliacija internete: kodėl vienas pirkėjas už tą pačią prekę gali mokėti gerokai daugiau nei kitas? (46)

Danijoje startuolį įkūręs lietuvis Paulius Vėgėlė tikina, kad daugelis el. parduotuvių...

Psichologė: pasiekus tam tikrą ribą pinigai laimės nebeatneša (6)

Kiek jums reikėtų turėti pinigų, kad būtumėte patenkinti savo finansine padėtimi? Daugelis į...

101 tūkst. gyventojų sulauks laiškų iš VMI: primins apie neatliktą pareigą (49)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) informuoja, kad apie 101 tūkst. gyventojų vis dar...

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai (8)

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019...

ES imasi minimalaus atlyginimo klausimo: kaip keistųsi alga Lietuvoje? (572)

Europos Komisija jau netrukus turėtų pristatyti savo pasiūlymus dėl minimalaus mėnesinio...

Top naujienos

Į Nausėdų Valdovų rūmuose Macronui ir jo žmonai surengtą iškilmingą vakarienę skubėjo ne tik pasipuošę svečiai, bet ir greitoji atnaujinta 22:05 (383)

Pirmadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas . Kartu...

Ekspertai apie rinkimus: partijos ne tik nebepasiūlo naujovių, bet ir nebegeba parašyti programų (156)

„Naudojant vyriausybės ir valstybės resursus yra bandoma išvažiuoti, kaip su partijos programa,...

Ekspertė įvertino Brigitte Macron ir Dianos Nausėdienės įvaizdžius: netikėtas sutapimas  paviešintos vakarinės aprangos nuotraukos (529)

Pirmadienio vakarą Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono lėktuvas, kartu su...

Siaubinga netektis: Radviliškio rajone iš virstančio automobilio iškrito ir žuvo 17-metė (133)

Pirmadienį, apie 12 val., Radviliškio r., kelyje Šeduva-Krekenava, nuo kelio nuvažiavo ir apvirto...

Macronas norėjo paaiškinti Nausėdai, kodėl ėmėsi rusiškos iniciatyvos: norime turėti skaidrų, nenaivų dialogą su Rusija papildyta 21:18 val. (364)

Į Lietuvą atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė norėjęs paaiškinti, kodėl...

Nebe vasara, bet šilumos dar sulauksime (2)

Antradienį Lietuvoje vyraus puikūs orai , nes juos vis dar lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus...

Naujas Rusijos ir NATO šalies mūšio laukas: tai jau nebėra tik dar vienas įšaldytas konfliktas (357)

Pavieniai apsišaudymai, tada – rimtesni susirėmimai, mobilizacija, kalbos apie karą, o vėliau...

Epidemiologas perspėja: pagal šiuos požymius, Lietuva antrai bangai pasiruošusi blogai (135)

Nerimstant pranešimams apie naujus COVID-19 atvejus, kas visų pirma bado akis, tai Sveikatos...

Kęstutis Grubliauskas | D+ nariams

Ir aš tarnavau. Kaip merginos sakydavo: vyras be kariuomenės, tai ne vyras (4)

Pamačius rašinius apie Tarybinę armiją , tuoj užplūdo prisiminimai. Praėjus daugeliui metų,...

5 mitai apie G tašką, kuriuos turite tuojau pat išmesti iš galvos (22)

Vis dar mitais apipintas paslaptingas G taškas kelia diskusijų ne tik tarp vyrų, bet ir tarp...

|Maža didelių žinių kaina