Tokias įžvalgas pateikia įmonių rizikingumu užsiimančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai rašoma bendrovės pranešime spaudai.
„Šių metų pradžioje Sodros pradėti viešinti vidutiniai atlyginimai, kuriuos moka daugiau nei tris darbuotojus turinčios įmonės, atskleidžia ne tik, kurių iš jų vidutinės algos didžiausios, tačiau ir tai, kiek darbuotojams dosnūs prieš dvejus, dešimt ar dvidešimt metų susikūrę darbdaviai, – teigia UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – be to, analizuojant pateiktus duomenis, akivaizdu, kad jaunam verslui veiklos pradžioje sunkiai sekasi subalansuoti dar menkas pajamas ir jau nemažus mokesčius.
Analizei naudojome vasario mėnesio duomenis. Šie skaičiai artimesni tikrovei, nes sausio statistiką paprastai iškraipo įmonės mokamos metinės premijos ir „tryliktieji“ atlyginimai. Taipogi rėmėmės įmonių registravimo, o ne įkūrimo data.“
Dosniausios – ne pačios seniausios
Vos pažvelgus į lentelę su vidutinėmis algomis, išdėstytomis pagal įmonės registravimo metus, matyti, kad kuo jaunesnės įmonės, tuo šis rodiklis mažesnis. Tačiau tai nereiškia, kad vyriausios amžiumi bendrovės moka didžiausius atlyginimus.
Pasak pranešimo, seniausiai, 1990-1995 m., veiklą pradėjusios įmonės pagal atlyginimų vidurkį yra tik ketvirtoje vietoje. Tikėtina, kad tarp vyriausių amžiumi įmonių daugiau užsiimančių gamyba, kur atlyginimai nėra aukšti, be to, pas tokius darbdavius dirba ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kurie taikstosi su nedidele alga, nes sunkiai rastų darbą kitoje vietoje.
Pirmi – 2001-2005 metais įkurti verslai, vidutiniškai darbuotojams mokantys 575 eurus atlyginimo „ant popieriaus“. Šių įmonių tarpe daugiausia ir tų, kas vasarį mokėjo didesnį nei 1000 EUR vidutinį atlyginimą.
Beje, į didžiausias vidutines algas mokančiųjų trejetuką dar įeina 1996-2000 m. atsiradę verslo subjektai (536,59 EUR) ir įmonės, startavusios 2006-2010 m. (532,50 EUR). Mažiausiai dosnios buvo kompanijos, įkurtos 2016-2017 metais – jų vidutinė alga – 405,67 EUR. Tik 44 eurais jas aplenkė įmonės, kurių pradžia -2011-2015 metai.
Tiesa, jei imsime didžiausias vidutines algas mokėjusias pavienes įmones, dosniausią darbdavį rasime tarp gimusių 2011-2015 m. Jis savo darbuotojams vasarį nepagailėjo vidutiniškai po 12 076,71 eurų. Tai Vilniuje nuo 2013 m. veikiantis Provident Polska S.A. filialas „Provident Finansai“. Silpniausia įmonė-rekordininkė yra gimusi 1996-2000 m. Vidutinė alga joje siekė 8331,49 eurų.
Stengiasi sumažinti išlaidas
Dar įdomiau žvilgtelėjus, kaip įvairaus amžiaus įmonės išsidėsto pagal tai, kokia jų dalis moka savo darbuotojams vidutinį atlyginimą, mažesnį nei valstybės nustatyta minimali mėnesio alga (MMA). Pačios seniausios įmonės, regis, tvirtai stovi ant kojų, tad mažiau nei mažai vasarį čia mokėjo tik kas trečia įmonė.
Verslams jaunėjant, mažiau nei 380 eurų mokančių darbdavių po truputį daugėja. Štai tarp gimusių 2001-2005 m. tokių jau 37,9 proc., o tarp atsiradusių šiais ir pernai metais – net 63,6 proc., t.y. vos ne dvi kompanijos iš trijų. Regis, jaunos įmonės žūtbūt stengiasi subalansuoti kol kas nedideles pajamas ir jau nemažas fiksuotas išlaidas. Ypač personalui – formina darbuotojus ne pilnu etatu, o tik jo daliai. Beje, tik dabar Vyriausybė yra pradėjusi šnekas apie verslo naujokių atleidimą nuo mokesčių metams – kitiems, kas tikrai paskatintų jas darbinti žmones pilnu etatu.
Jei įvertinsime samdomo personalo apimtis, didžiausia tikimybė yra patekti dirbti į įmonę, kuri įsikūrė 1990-1995 metais.
Tokie darbdaviai vasarį samdė per 416 tūkst. darbuotojų. Beje, ir vidutinis vienos įmonės samdomų darbuotojų skaičius čia buvo didžiausias – 46 asmenys. Per 329 tūkst. personalo turėjo verslai, veiklą pradėję 1996-2000 m. Vėliau samdomų darbuotojų skaičiai ir vidutinis vienoje kompanijoje dirbančių asmenų skaičius tik mažėja. Štai pačios jauniausios įmonės (2016-2017 m.) darbo suteikia mažiau nei 15 tūkst. Lietuvos gyventojų, o vienoje vidutiniškai darbuojasi jau tik 10,3 darbuotojų.
„Seniai veikiančios kompanijos ne tik samdo daugiausiai darbuotojų, tačiau yra ir stabilesnės. Štai didesniu ilgalaikiu stabilumu, kurį skaičiuojame pagal Crefocert STABILUS metodiką, sukurtą Vokietijoje, labiausiai pasižymi 1990-2005 m. gimusios kompanijos. Jaunesnių tarpe itin stabiliai veikiančių mažiau, o įkurtoms prieš metus ar du ilgalaikį veiklos stabilumą dar reikės pasiekti“, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius.
