Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, bendrovėje „Fresh Market“ per mėnesį darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 680 iki 529, o prekybos tinklo interneto svetainėje skelbiama, kad bendrovė turi 23 parduotuves visoje Lietuvoje.

Per mažiau nei mėnesį, nuo liepos 19-os iki rugpjūčio 5 d., darbuotojų „Fresh market internetinė prekyba“ sumažėjo nuo 307 iki 69.

Jei nėra pranešimo apie grupinį darbuotojų atleidimą, kuris turėtų būti siunčiamas į Darbo biržą, žmonės iš darbo eina savo noru be išeitinių kompensacijų arba šalių susitarimu.

Advokatas: nesileiskite apgaunami

Darbo teisės ekspertas, advokatas Nerijus Kasiliauskas pataria prekybos centro darbuotojams prašymų atleisti iš darbo savo noru nerašyti.

„Nieko naujo, ne pirmas kartas Lietuvoje, siekiant išvengti grupinių atleidimų taip ir daroma: žmonės įtikinėjami savo noru išeiti iš darbo. Dabar viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Jiems patarčiau nerašyti prašymų išeiti savo noru, o jei yra deramasi dėl šalių sutarimo, žiūrėti, kad būtų išmokėtos priklausančios išeitinės išmokos, įvertinus ir tai, kad yra įspėjimo terminai. Dažniausiai yra apgaudinėjama taip, sakoma: jei darbdavio iniciatyva išeisi, gausi išmoką dėl stažo už 2-3 mėnesius, bet ją duodame ir šalių sutarimų, o kad yra dar įspėjimo terminas – nutylima“, - kalbėjo jis.

Advokatas primena, kad darbuotojai turėtų įvertinti, kad juos turėjo įspėti prieš 2-4 mėnesius ir tai taip pat naudoti kaip argumentą papildomai kompensacijai gauti, jei įspėjimo nebuvo.

Nerijus Kasiliauskas
„Dažnai darbdaviai ir darbuotojai susitaria, ypatingai, jei įmonė yra bent šiek tiek socialiai atsakinga ir siekia išvengti grupinių atleidimų. Paprastai ji šalių susitarimu sumoka už tai, koks būtų ir įspėjimo terminas, priklausomai nuo to, ar darbuotojas turi vaikų, ar ne. Tada bent jau darbuotojas finansiškai nenukenčia“, - kalbėjo N. Kasiliauskas.

Pasak jo, jei darbuotojai nerašo prašymų atleisti iš darbo savo noru, darbdavys turi dvi išeitis: arba pradėti grupinio atleidimo procedūrą, arba siekti šalių sutarimo.

„Darbuotojo argumentai yra paprasti: yra įspėjimo terminas, jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, yra išeitinė išmoka. Dažnai naudojamas argumentas, kad įmonėje pinigų nėra ir vis tiek liksite be nieko, tai – netiesa. Jei bus bankrotas, yra Garantinio fondo išmokos, bus bent jau atlyginimai už du mėnesius. Darbuotojai bankroto atveju yra pirmoje eilėje, po įkeitimo turėtojų, kitaip tariant, pirmiausia turtą atsiima bankai, kuriems turtas įkeistas, tada paskaičiuojama dalis darbuotojams. Bet jei po to turto ir nelieka, yra garantinė institucija Garantinis fondas, iš kur darbuotojams yra išmokami pinigai“, - aiškino jis.

Tačiau advokatas primena, kad joks verslo vadovas nenori patirti bankroto procedūros, nes bankroto administratorius tikrina sandorius už pastaruosius trejus metus, gali rasti įvairių nusikalstamų veikų, vadovui gresia asmeninė atsakomybė ir t.t.

„Argumentas, kad bankroto atveju nieko negausite yra nelogiškas – išeidami savo noru iškart nieko negausite ir užkertate sau kelią pinigų gauti. Be pinigų darbuotojams nereikia išeiti jokiu būdu“, - vardijo jis.

Vardija, kur kreiptis

Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas taip pat pataria darbuotojams nepasiduoti ir dėl jiems priklausančių pinigų kovoti.

Artūras Černiauskas
„Prekybos centras „Fresh market“ dirba neseniai, todėl didelio stažo pas darbuotojus negali būti, veikiausiai jiems priklauso 1-2 mėnesių išeitinės kompensacijos, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kiek priklauso darbo užmokesčio. Be to, turi būti ir įspėjimo terminas dėl atleidimo iš darbo, jis 2-4 mėnesiai, tai priklauso nuo darbuotojo socialinės padėties“, - dar kartą darbuotojų teises į atlyginimą ir kompensacijas išvardijo jis.

Tačiau jis priminė, kad tie, kas buvo priimti bandomajam laikotarpiui, negali tikėtis išankstinio įspėjimo apie atleidimą ar kompensacijų.

„Darbdaviai sako, kad darbo vietoje nenaudoja spaudimo prieš darbuotojus, norėdami, kad jie išeitų savo noru, bet mes su tuo susidūrėme ne kartą. Darbuotojai, jei su jais neatsiskaitoma, turi kreiptis į Teritorinę darbo ginčų komisiją ir skųstis ten, nes didelių darbo ginčų nagrinėjimas yra supaprastintas: jie per mėnesį priima sprendimą, jeigu jis neskundžiamas, prilygsta teismo sprendimui ir su juo galima kreiptis pas antstolius, kad būtų pinigai išieškoti“, - vardijo A. Černiauskas.

Pasak jo, per metus darbuotojai į Teritorines darbo ginčų komisijas parašė daugiau kaip 5 tūkst. skundų ir jiems buvo išmokėta apie 15 mln. Lt.

Įdomu tai, kad nors liepos 16 d. duomenimis, prekybos tinklas per kelias savaitės neteko beveik 150 žmonių iš įmonių „Internetinė Prekyba Fresh Market“ ir „Fresh Market”, jokių pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus Lietuvos darbo birža šiemet iš bendrovės negavo.

Dabar galiojantis Darbo kodekso numato, kad apie grupės darbuotojų atleidimą, įmonės, kuriose dirba 300 ir daugiau darbuotojų, turi pranešti, jei atleidžia 30 ar daugiau darbuotojų.

Darbo santykių specialistas, advokatas Vilius Mačiulaitis, anksčiau vadovavęs Valstybinei darbo inspekcijai, yra sakęs, kad 2010-2011 m., kai buvo ekonomikos nuosmukio pikas, o nedarbas buvo keliolika procentų, daugiau nei 350 tūkst. darbuotojų tais metais iš darbo išėjo savo noru.

Kas imasi grupinių atleidimų

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė DELFI informavo, kad šiemet liepą gauti 3 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, įspėti 129 darbuotojai.

Apie 63 darbuotojų atleidimus pranešė Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl vykdomos reorganizacijos, Kauno statybos bendovė ,,Gitana“ dėl bankroto įspėjo 41 darbuotoją, taip pat dėl bankroto įspėti 25 žmonės Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyve.

Nedaug žmonių apie grupinius atleidimus įspėti ir pernai liepą: tada buvo gauti taip pat 3 pranešimai apie atleidimus, įspėti 159 darbuotojai.

Šių metų sausio – liepos mėnesiais gauti 24 pranešimai apie numatomą 813 darbuotojų atleidimą. Dauguma pranešimų yra iš bankrutuojančių, reorganizuojamų įmonių arba valstybinių įstaigų.

„Siekiant švelninti grupės darbuotojų atleidimų socialinius padarinius ir suteikti konkrečią pagalbą atleidžiamų darbuotojų greitesniam sugrįžimui į darbo rinką, teritorinių darbo biržų specialistai organizavo susitikimus su įmonių, pranešusių apie darbuotojų atleidimus, atstovais ir atleidžiamais darbuotojais, suteikė informaciją apie teritorinių darbo biržų teikiamas paslaugas, aptarė užimtumo rėmimo priemonių taikymą“, - komentavo M. Jankauskienė.

Per 2014 metų tą patį laikotarpį buvo gauti 27 pranešimai apie atleidimus ir įspėti 1239 darbuotojai.

Šiemet apie grupinius atleidimus dėl bankroto pranešė šios įmonės: Klaipėdos „Biofuture“, Tauragės „Meliovesta“, Utenos „Melinga“, Kauno ,,Lantana“, „Šiaulių tauro televizoriai“, Šiaulių „Aitra“, Šiaulių „Žėrutis“, Marijampolės ,,Nibac", Kauno ,,Gitana“, Marijampolės Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvas.

Dėl reorganizacijos apie darbuotojų atleidimus paskelbė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o dėl restruktūrizacijos Kauno „Energijos sistemų servisas“.

Dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojų grupę nusprendė atleisti Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Vilnius „Vintex“, „Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Panevėžio „SIWood“.

Dėl likvidacijos apie grupinius atleidimus pranešė Šiaulių „Agrostatyba“ ir Telšių Pavandenės pagrindinė mokykla.

Dėl ekonominių priežasčių darbuotojų atsisakė Telšių ,,Renavo durpynas“ ir Vilniaus „Shani“ dėl ekonominių priežasčių, o dėl veiklos perkėlimo – Vilniaus „Europe eggs“ ir „Baltic egg production“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (466)