aA
Lietuvoje gyventojai deimantais daugiausia domisi kaip juvelyrika, o ne investicine priemone. Deimantų ekspertas, Dubajaus deimantų biržos ambasadorius Edvardas Sadovskis mano, kad Lietuvoje dar nėra galimybių saugiai investuoti į deimantus ir vėliau juos realizuoti, tačiau situacija esą pamažu keičiasi. Ekspertas Delfi papasakojo, kas yra investicinis deimantas ir kodėl tai galėtų būti ilgalaikė saugi investicija.
Deimantai
Deimantai
© Shutterstock

Tokios investicijos kaip nekilnojamas turtas (NT) daugiau nei 20 metų buvo esminė investicinių portfelių dalis. Tačiau dėl besikeičiančios ekonominės padėties naujų galimybių paieška nuolat tęsiasi. Pasak E. Sadovskio, vienas iš pastaruoju metu populiariais tapusių alternatyvių klasių aktyvų yra žaliavų prekės, tokios kaip auksas ir briliantai.

E. Sadovskio teigimu, deimantai neturėtų būti pagrindinė investicija, anot jo, į juos rekomenduojama investuoti 5–10 proc. savo investicinio portfelio. „Tai – saugi investicija, bet yra kitų investicinių būdų, kai galima daugiau uždirbti, tačiau gali būti ne taip saugu. Kuo didesnė grąža, tuo mažiau saugumo. Todėl nesakau, kad vietoje aukso ar kitų aktyvų verta investuoti į briliantus, tai turi būti daroma kartu“, – kodėl deimantai neturėtų sudaryti viso investicinio portfelio, paaiškina jis.

Visi neramumai ir krizės – tik į naudą

Brilianto kainos, kaip tikina, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos lėtai, bet stabiliai auga. Kas įdomiausia, kad jų kainos labiau pradeda augti per įvairias krizes, kai pasaulyje – kuo daugiau nestabilumo. Pavyzdys esą galėtų būti ir koronaviruso krizė.

„Pandemijos pradžioje, kai visiems buvo šokas, deimantų rinkoje nebuvo ryškių pasikeitimų. Dabar visų briliantų – ir investicinių, ir juvelyrinių – kainos vėl pradėjo didėti, nes dėl COVID-19 uždaryta Afrika, problemų kilo su tiekimo grandinėmis, visiškai sustojo deimantų kasyklos, pristatymas tarp šalių ir gamyklų apdirbimas. Tai reiškia, kad nors tuo laikotarpiu buvo mažesnė paklausa, visai nebuvo naujų briliantų.

Dabar paklausa atsigauna, o sandėliai – beveik tušti. Todėl kiekvieną savaitę kainos kyla. Prisideda ir tai, kad artėja šventės, – gamyklos, įmonės, juvelyrai tam pradeda ruoštis, t. y. daugiau gaminti ir pirkti“, – pasakoja E. Sadovskis ir užsimena, kad tam tikrų pozicijų deimantų kainos šiuo metu per savaitę auga po kelis procentus.

Pašnekovas tikina, kad dar nebuvo taip, kad deimantų kainos būtų staigiai nukritusios: „Dar nepasitaikė tokių istorijų, kad vieną rytą atsikėlei ir supratai, jog perpus praradai savo investicijas, nes deimantų kaina labai nukrito. Kaina gali vieną mėnesį svyruoti – sumažėti vienu ar pusantro procento, tačiau kitą mėnesį gali 3–4 proc. pabrangti.“

Neramumai pasaulyje deimantams – tik į naudą: laiko tai saugiausia investicija, bet Lietuvoje mato problemų
© DELFI / Andrius Ufartas

Deimantus laiko saugiausia investicija

Investicija į deimantus – ilgalaikė. Į juos, kaip pastebi pašnekovas, rekomenduojama investuoti ne trumpiau kaip 5-erius metus. „Siūlyčiau briliantą laikyti ne prekybai. Nusipirkęs ir po penkerių metų pardavęs brangiau parduosi, bet brangiau ir pirksi. Sakyčiau, kad tai turėtų būti nuolatinė investicija – visada ją turi ir kaupi dalį procentų nuo savo investicinio portfelio. Tuomet žinai, kad jeigu prireiks, pinigai – apsaugoti, jiems nieko nenutiks, nenuvertės. Briliantas aplenkia infliaciją, jis brangsta daugiau“, – paklaustas, kaip infliacija veikia deimantų kainas, aiškina ekspertas.

Pašnekovas priduria, kad deimantai – lengvai valdomas turtas, jiems nereikia turto mokesčių ir sudėtingų nuosavybės dokumentų. Briliantai esą nėra mokesčių deklaracijų objektas, o briliantų pirkimo ir pardavimo sandoriai neregistruojami ir valstybės nereguliuojami.

Be to, deimantai gali būti laikomi bei transportuojami be sudėtingų laikymo ir pervežimo sąlygų, mat jie – didžiausia turto koncentracija į svorio vienetą. Pavyzdžiui, 1 ct (karato) deimantas sveria 0,2 g, analogiškai 5 ct deimantas sveria – 1 g. Toks 5 ct apvalus aukščiausių charakteristikų deimantas, sveriantis 1 g, yra vertas apie pusę milijono dolerių. Palyginkime: 1 g grynojo aukso yra vertas apytiksliai 60 dolerių. Norint investuoti tą pačią pinigų sumą į auksą, prireiktų 8750 gramų 999 prabos aukso.

Deimantai, kaip sako, – saugi investicija ir iš kitos pusės, mat juos rasti ir pavogti daug sunkiau nei antikvariatą, auksą, pinigus ar kitus brangius daiktus. „1 g sveriančio akmenuko visiškai nematyti vandenyje, jo praktiškai neįmanoma rasti, nes nereaguoja į jokius prietaisus“, – tikina E. Sadovskis.

Sintetiniai deimantai
Sintetiniai deimantai
© Bali Moore

Kokią grąžą atneša deimantai?

Naujai randamos deimantų žaliavos kasmet mažėja. Vadinasi, deimantai ateityje bus daug retesni, todėl jų vertė auga. Nebent deimantai pradėtų kristi iš dangaus. Tiesa, tokių atvejų tikrai pasitaiko. Mokslininkai meteorituose aptiko deimantų, mat kosmose esant tam tikroms sąlygoms anglis virsta deimantu. Įdomus faktas, kad didžiausias deimantas visatoje sveria 2,27 tūkst. trilijonų tonų ir turi iki 10 mlrd. karatų svorio. Vis dėlto E. Sadovskis tokį scenarijų vadina fantastika.

Pašnekovas pažymi, kad pastaruoju metu labiausiai brangsta 3–5 ct investiciniai deimantai, mat jų rinkoje – itin mažai: „Tokie deimantai – aukščiausių charakteristikų, jų yra mažai. Pastaruoju metu žmonės daugiausia perka nuo 1,5 ct kriaušės formos ir apvalius deimantus, todėl jie ir turėtų itin brangti šiuo laikotarpiu.“

Anot deimantų eksperto, daugiausia procentaliai brangs 3–5 ct deimantai, tačiau jie prieinami jau ne kiekvienam. Remiantis deimantų biržos kainomis, aukščiausių charakteristikų (DIF) 3 ct apvalus deimantas šiuo metu kainuoja 144 tūkst. Eur, o 5 ct – 447 tūkst. Eur.

E. Sadovskis pateikia pavyzdį, kad per praeitą ekonominę krizę iki 2011 m. užfiksuotas didžiausias deimantų kainų augimas, vėliau, kaip tikina, stabiliai po keletą procentų mažėjo ir kainos liko panašaus lygio. Pavyzdžiui, aukščiausios pozicijos DIF 1 ct deimantas pabrango apie 83 proc., 3 ct pabrango 275 proc. 5 ct – beveik 300 proc.

Per metus pats pigiausias investicinis deimantas (nuo 6 tūkst. Eur), pasak eksperto, galėtų pabrangti apie 5 proc. Tačiau viskas, kaip pažymi, priklauso nuo situacijos rinkoje, jei ji stabili – kainos nekis, jei bus neramumų – pabrangs.

„Dabar rinka labai suaktyvėjo, paklausos daugiau nei pasiūlos, todėl briliantų kainos šiuo metu itin auga. Tuštėja sandėliai, prekių nėra tiek daug, todėl pardavėjai didina kainas, be to, artėja šventės – visa tai suaktyvina rinką“, – sako deimantų ekspertas.

Abejoja, ar Lietuvoje saugu pirkti deimantus

Kaip sako deimantų ekspertas, Lietuvoje investuoti į deimantus – visai nepopuliaru, nes čia nėra itin didelės pasiūlos. Tokia pati situacija esą buvo ir per NT krizę 2007 m., kai pats pašnekovas pradėjo domėtis deimantais kaip investicija. Iki tol jis dirbo NT srityje.

„Kai sprogo NT burbulas, pradėjo mažėti kainos, buvo įdomu, kaip dar galiu paskirstyti savo investicinį portfelį, kad kuri nors suma būtų apsaugota. Kaip saugiausią prekę radau briliantą. Pradėjau ieškoti daugiau informacijos, kas Lietuvoje ją man galėtų suteikti, galbūt yra galimybių, kur investuoti į briliantus, bet niekur neradau“, – pasakoja jis ir priduria, kad Baltijos šalyse nežinantis nė vieno profesionalaus gemologo, kuris galėtų pakonsultuoti šiais klausimais.

E. Sadovskis tikina, kad Lietuvoje gyventojai neturi galimybių deimantų įsigyti už geresnę kainą, mat mūsų šalis – ilgos grandinės pabaiga: deimantai keliavo per daug šalių ir tarpininkų, kol galiausiai atsidūrė lietuvių pardavėjų lentynose. Lietuvoje, anot jo, nėra nė vieno pardavėjo, kuris parduotų savo arba iš pirmųjų rankų prekę.

„Parduotuvėse atsidūręs deimantas nuo pirmųjų rankų galėjo pereiti per 8 tarpininkus. Jose galima nusipirkti gerą briliantą, bet kaina bus itin didelė, to nepavadinčiau investicija, nes niekada už tokią kainą jo nerealizuosi.

Kokybiškų ir patikimų deimantų gali būti ir Lietuvoje, tik klausimas, ar kas nors galėtų pasiūlyti jų už gerą kainą, nes esame per toli nuo pirmųjų rankų – grandinės gale. Tikiu, kad yra sąžiningų pardavėjų, bet jie patys gali nežinoti, ką įsigijo: gali nežinoti, kad gavo sintetinį akmenuką, blogos apdirbimo kokybės ar ne tokių charakteristikų“, – pažymi deimantų ekspertas.

Neramumai pasaulyje deimantams – tik į naudą: laiko tai saugiausia investicija, bet Lietuvoje mato problemų
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kartais deimantų pardavėjai parduoda tokius akmenukus, kurie jau buvo panaudoti juvelyrikoje, pavyzdžiui, į jų rankas patenka briliantai iš lombardų ar mirusiųjų palikimo – juvelyrikos, todėl jų tikroji vertė – visai kitokia.

„Būna, kad akmenukus išima iš juvelyrikos ir su sertifikatu parduoda kaip briliantą, taip niekas negali žinoti, kad jis jau buvo nešiotas. Taigi žmonės turi galvoti, kur ir iš ko perka deimantus, kad netyčia neatsirastų antrinės rinkos prekė. Labai svarbu turėti patikimą pardavėją ir kuo arčiau pirmojo taško. Jeigu jis pats perka žaliavą, šlifuoja ir pats parduoda, nebus sintetikos, akmenuko, kuris jau buvo panaudotas juvelyrikoje, nebus nekokybiškai apdirbtas“, – akcentuoja E. Sadovskis.

Anot jo, tas pats deimantas Izraelyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar Belgijoje gali kainuoti žymiai pigiau nei Lietuvoje, mat čia jie patenka iš šių šalių. Jų deimantų rinkoje – daugiau žaidėjų, kurie arčiau grandinės pradžios, todėl briliantų esą galima įsigyti už geresnę kainą. „Įsigijęs deimantą iš tokios įmonės, kuri yra arčiau pirmųjų rankų, laimėjai, nes jei norėsi jį realizuoti, visada tą galima padaryti už tą pačią kainą arba ir brangiau“, – tikina pašnekovas.

Problema – nėra kur realizuoti

Deimantų ekspertas atvirai sako, kad bent jau šiuo metu saugiai, patikimai ir už tinkamą kainą realizuoti investicinį deimantą Lietuvoje nelabai yra galimybių: „Dabar žmogui kyla klausimų – jeigu reikės realizuoti briliantą, kur jam eiti? Tai – didžiausias klausimas. To šiandien labiausiai ir trūksta.“

Pašnekovas pažymi, kad šiuo metu kuriama Baltijos šalių investuotojų į deimantus sistema, tačiau dar pats tiksliai atsakyti, kada ji bus sukurta, negali. „Tai bus galimybė saugiai investuoti, pirkti deimantus už geras kainas – ne tokias kaip parduotuvėse, o arčiau pirmųjų rankų kainų. Tai bus ir galimybė realizuoti turimus briliantus. Tą patį briliantą bus galima grąžinti atgal – parduoti“, – pasakoja E. Sadovskis.

Paklaustas, kur šiuo metu investicinį deimantą įsigijęs asmuo gali jį parduoti, jei Lietuvoje nėra tokios galimybės, pašnekovas aiškina, kad užsienyje veikia uždari investuotojų į briliantus, deimantų klubai, į kuriuos bet kas nėra įleidžiamas, mat jiems priklauso tik patikimi investuotojai. Jis užsimena, kad ir Lietuvoje ateityje atsiras uždaresnis deimantų klubas.

„Kalbant apie tikrą investavimą – briliantų pirkimą didesniais kiekiais, užsienyje veikia specialios sistemos, klubai. Tik tie, kurie turi priėjimą prie tokių sistemų, gali tai daryti (realizuoti – Delfi). Tačiau bet koks žmogus to padaryti negali. Net dabar iš Lietuvos atvykęs į užsienį gali parduoti deimantą, bet niekas negarantuoja, ar tai bus jo tikroji vertė“, – pažymi jis.

Ekspertas priduria, kad daugelis nežino dar vienos šalies, kurioje – itin gilios deimantų tradicijos: „Armėnijoje dirba aukščiausios kokybės specialistai, daug fabrikų, darbo kaina – pigesnė nei Europoje, perkant briliantą netaikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM), todėl žmogui, kaip turistui, ten tikrai gera vieta įsigyti investicinį deimantą. Armėnijoje galima gauti tikrai kokybišką deimantą už gerą kainą.“

Deimantas – asociatyvi nuotr.
Deimantas – asociatyvi nuotr.
© AFP / Scanpix

Koks deimantas laikomas investiciniu?

E. Sadovskis atkreipia dėmesį, kad ne visi deimantai gali būti investiciniai. Juo laikomas toks briliantas, kurio vertė prasideda nuo 6 tūkst. Eur. Brilianto vertė nustatoma pagal 4C kriterijus, geriau žinomus kaip briaunavimas, spalva, švarumas, karatai (angl. Cut, Color, Clarity, Carat). Šis standartas naudojamas viso pasaulio deimantų pramonėje. Pašnekovas pažymi, kad charakteristikų yra ir daugiau, tačiau pagrindinės keturios.

Briaunavimas – pati svarbiausia deimanto charakteristika, nes ji lemia visą deimanto spindesį ir grožį. Net idealaus švarumo ir spalvos deimantas atrodys blankiai, jeigu jis bus prastai briaunuotas, o tikras spalvų žaismas atsiskleidžia tik tuomet, kai būna išlaikytos taisyklingos akmens proporcijos.

Briaunavimas skirstomas į 5 tipus, tačiau investiciniais deimantais, kaip pastebi ekspertas, galima laikyti tik du iš jų – idealaus briaunavimo (angl. excellent cut) ir labai gero briaunavimo (angl. very good cut). Taip nušlifuoti deimantai atspindi visą arba beveik visą į juos patenkančią šviesą, todėl jie atrodo idealiai. Atitinkamai jų rinkoje yra 3 proc. ir 15 proc. visų parduodamų deimantų.

Investiciniu laikomas tik nuo 1 ct deimantas – kuo jis didesnis, tuo labiau tinkamas investicijai. Tokių rinkoje yra mažiau ir jie procentaliai greičiau brangsta, aiškina E. Sadovskis.

Brilianto spalva gali kisti nuo visiškai baltos iki geltonos arba rudos. Nepatyrusi akis esą gali nepamatyti nežymių skirtumų, tačiau šis rodiklis atspindi deimanto retumą ir vertę. Investiciniu laikomas deimantas, kurios spalvos – nuo F iki D. Kaip pavyzdį ekspertas pateikia DIF deimantą – jų pasaulyje yra mažiausiai, todėl jie daugiausia brangs.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.3077
Edgaras Savickas | D+

Kam algos per pastaruosius 5 metus augo daugiausiai, o kam mažiausiai: TOP-30 profesijų (5)

Lietuvoje nuo 2015 metų minimalioji mėnesinė alga padidėjo 114 proc., vidutinis darbo užmokestis...

Edgaras Savickas | D+

Kas Lietuvoje per 10 metų pabrango labiausiai: paaiškino, kaip meistriukai sugeba nuolat kelti kainas (9)

Rugsėjį kainų augimas pakilo į aukščiausią lygį nuo 2008 metų ir tai dar gali būti ne...

Vyriausybės siūlymai dalį gyventojų paliks be didesnių sumų: ekspertai vadina blogovės valstybe (166)

Uždirbantiems minimalią algą ir kiek daugiau, kitąmet žadama daugiau pinigų, tačiau numatyta,...

Ekspertai įvertino, ar lietuviai dirbs iki 72-ejų: tai – kraštutinė priemonė (304)

Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) iškėlė diskusiją apie pensinio amžiaus vėlinimą...

Lietuvoje rugsėjį užfiksuota didžiausia mėnesio infliacija Baltijos valstybėse (4)

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje rugsėjį brango sparčiausiai Baltijos valstybėse .

Top naujienos

Teisme – medikų fiasko dėl priedų: paaiškino, kam pagal įstatymą iš tikrųjų jie priklausė (1)

Per pirmąjį karantiną dėl neišmokėtų priedų prie algos su Panevėžio ligoninės...

Ar tinkamas metas pirkti bei parduoti automobilį: pastebėta, kur didžiausias kainų šuolis (43)

Pasaulyje stojant automobilių pramonei , krizės pasekmės atsivijo ir į Lietuvą. Nespėjama...

Per visą Lietuvą jau slenka galinga audra: kai kur žaibuoja, dalyje rajonų – kruša  įspėja dėl nakties (22)

Penktadienio naktį Lietuvoje numatomas stiprus vėjas, įspėja tarnybos. Jau kai kuriose Lietuvos...

Po Nausėdos kritikos dėl vakcinacijos – Dulkio atsakas

Žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje, teigia...

ES žinia Lukašenkai: atsakas bus labai stiprus (361)

Europos Sąjungos lyderiai duos stiprų atsaką į Minsko veiksmus, blokui kaltinant Baltarusiją...

Visuomenė Dulkio fotosesijos nuotraukų nepamatys – ministerija prisidengė Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (159)

Visuomenė skandalingai nuskambėjusios Sveikatos apsaugos ministerijos be konkurso nupirktos...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Apsaugokime medikus, apsauginius ir kasininkes nuo nusikaltėlių (35)

Nors aš ir ne Vanga – ir visais šurumburum, pradedant horoskopais, baigiant būrimais iš delno,...

Transliacija / Iš esmės. Kaip Latvija, Izraelis ir Australija kovoja su COVID-19?

Laidoje dalyvauja: Jolanta Nagle, Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė Rima Gedvilaitė...

Dohoje – sidabrinis Rapšio finišas pasaulio taurės etape

Spalio 21-23 dienomis Kataro sostinėje Dohoje vyksta jau trečiasis šių metų Tarptautinės...

Šimašius siūlo Vyriausybei taikyti nepasiskiepijusiems judėjimo ribojimus per Kalėdas: dabar yra du keliai

Vilniaus meras Remigijus Šimašius nusprendė nebetylėti ir pateikė savo pasiūlymus, kaip kovoti...