aA
Atlygio tyrimus organizuojančios įmonės „Baltic Salary Survey“ šiemet atlikto Baltijos šalių tyrimo duomenimis, darbo užmokestis daugiausiai augo Estijoje. Lietuva ir Latvija nuo savo kaimynės atsiliko nedaug, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
© Vida Press

„Apklausę 850 įmonių ir ištyrę atlygio pokyčius Baltijos šalyse, matome, jog mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius šiais metais Lietuvoje augo 81,8 proc. darbuotojų ir vidutiniškai didėjo 7,7 proc., o metinis darbo užmokestis su priedais – 10,5 procento. Latvija mus nežymiai aplenkė – čia kiek daugiau kilo metinis atlygis, tačiau kaip ir Estijoje, mažesniam kiekiui darbuotojų, lyginant su mūsų valstybe“, – teigia atlygio tyrimus organizuojančios „Baltic Salary Survey“ įmonės atstovas Povilas Blusius ir priduria, jog turint tokias darbo užmokesčio augimo tendencijas, reikėtų atsižvelgti ir į bendruosius šalies ekonominius rodiklius, kurie jas diktuoja.

Estijoje darbo užmokestis augo sparčiausiai

Nors Latvijoje ir Estijoje atlyginimai kilo mažesnei darbuotojų daliai negu Lietuvoje, tačiau prieaugis buvo didesnis. Latvijoje metinis darbo užmokestis augo 71 proc. apklaustų įmonių darbuotojų ir siekė kiek daugiau nei mūsų valstybėje – 11 procentų. Estijoje atlygis šiemet kilo 73 proc. darbuotojų ir vidutiniškai padidėjo 13 procentų.

Atlyginimų augimo tendencijoms didelę įtaką daro ir darbuotojų kaita, nes keičiantieji darbo vietą gali gauti daug didesnį atlygį nei ankstesnėje darbovietėje. Tiems, kurie Lietuvoje pastaraisiais metais nekeitė darbo vietos ir nekilo pareigose, metinis atlygis išaugo 8,8 proc. – čia dažniau nei kitose Baltijos šalyse mokėti ir priedai. Kaimyninėje Latvijoje atitinkamai tokiems darbuotojams metinis atlygio augimas tesiekė 3,6 procento.

Estija išlieka lydere Baltijos šalyse ne tik kaip vidutiniškai daugiausiai darbo užmokestį kėlusia naujiems, bet ir ilgamečiams darbuotojams. Nekeitusiems nei darbo vietos, nei pareigų, atlygis čia kilo sparčiausiai: mėnesinis – 6 proc., metinis, įskaičiuojant priedus – net 9 procentais.

Anot atlygio tyrimų specialisto, tokios tendencijos dažnai priklauso nuo, arba eina išvien su bendraisiais šalies ekonominiais rodikliais: infliacija ar BVP prieaugiu, jų prognozėmis, valstybės monetarine politika, vyraujančiomis rinkos nuotaikomis. Pavyzdžiui, prognozės apie artėjantį ekonominį sunkmetį, verslą skatina elgtis atsargiau, mažiau investuoti. Dominuojantys bei sparčiausiai augantys šalies sektoriai, tokie kaip informacinių technologijų, statybų, farmacijos, taip pat gali kilstelėti bendrąją statistiką ir užgožti mažesnius pokyčius.

Didžiausia mokestinė našta tenka latviams

Lyginant atlygio augimą, svarbu atsižvelgti ir į šiose šalyse esančias skirtingas mokestines sistemas. Latvijoje darbuotojai priklausomai nuo atlyginimo sumoka didžiausią dalį mokesčių – net 31 ar 34 proc., kuri daugiau uždirbantiems gali padidėti iki 42,4 procentų. Štai Lietuvoje galioja pastovus 24 proc. tarifas, tad esant didesniam atlyginimų augimui Latvijoje, darbuotojai gali sulaukti tokio pat ar net mažesnio juntamo prieaugio nei Lietuvoje.

Estijoje taikomas panašus mokesčių tarifas kaip Lietuvoje – 23,6 procento, tad šioje valstybėje randame palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse.

IT srityje – konkurencingiausi atlyginimai

Atlikto tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse beveik nepriklausomai nuo pareigų lygio, IT srities specialistų pozicijos išlieka tarp geriausiai apmokamų. Priešinga situacija mažmeninėje prekyboje – šios srities pozicijų rinkos indeksai vieni mažiausių, tad darbuotojai uždirba mažesnes nei rinkos vidurkis pajamas.

Lyginant su praėjusiais metais, sparčiausiai darbo užmokestis augo inžinerijos specialistams, užimantiems aukštesnes pozicijas, taip pat rizikų valdymo profesionalams. Toks atlygio augimas šiemet neaplenkė ir kai kurių IT srities pozicijų – nemaža dalis organizacijų informacijos saugumo specialistams mėnesinius atlyginimus didino net iki 14 procentų. Tuo tarpu mažmeninėje prekyboje darbo užmokestis beveik nesikeitė. Tačiau kai kurios įmonės sėkmingai įvykdė atlygio sistemų pertvarkymus, tad jose metinė alga dėl premijų pakilo apie 2 procentus.

Anot atlygio specialistų, pastebima tendencija, jog darbo užmokesčio augimas diktuoja ir paklausiausių specialistų poreikį – Baltijos valstybėse toliau auga sistemų analitikų paklausa.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip sutaupyti apsiperkant internete? (26)

Vis populiarėjant internetinei prekybai, dažnas tokių parduotuvių klientas ieško įvairiausių...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (151)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Pusei gyventojų trūks lėšų pensijoje – kas penktas jomis nepasirūpina (109)

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (219)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (265)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1433)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (36)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (481)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (25)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (31)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (26)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (204)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (27)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...