aA
Šiemet vidurinioji klasė Lietuvoje šiek tiek padidėjo, o dėl pandemijos labiausiai nukentėjo mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos viduriniajai klasei būtų galima priskirti apie 57 proc. šalies gyventojų.
Nepaisant pandemijos, lietuviai gyvena geriau: per metus vidurinioji klasė didėjo
© DELFI / Andrius Ufartas

Gyventojų pajamos augo

Antradienį organizuotoje nuotolinėje spaudos konferencijoje ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad naudojant EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų, o Lietuvoje į šią grupę patenka gyventojai, prieš mokesčius uždirbantys nuo 819 iki 2184 eurų.

„Pagal šį apibrėžimą, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 57 proc. šalies gyventojų − tai yra beveik tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria viduriniajai klasei.

Tiesa, per metus vidurinioji klasė maždaug vienu procentiniu punktu sumažėjo, tačiau tai įvyko ne dėl blogos priežasties“, − pastebėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, didesnė dalis šalies viduriniosios klasės atstovų „perėjo“ į aukštas pajamas gaunančiųjų kategoriją. Tuo tarpu žemą, 75 proc. vidurkio nesiekiantį atlyginimą gaunančių gyventojų dalis
sumažėjo.

Swedbank inf.
Swedbank inf.

„Vertinant „Swedbank“ klientų duomenis, gaunamų atlyginimų skirstinys rodo, kad šiemet vidurinioji klasė netgi šiek tiek padidėjo, o dėl pandemijos labiausiai nukentėjo mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai – būtent jie dažniau įsiliejo į bedarbių gretas“, − sakė N. Mačiulis.

Situaciją parodo ir turimas turtas

Vis tik ekonomistas atkreipė dėmesį, kad viduriniąją klasę apibrėžia ne tik gaunamos pajamos, bet ir gyventojų turimas turtas, finansiniai įsipareigojimai bei jų gyvenimo būdas.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak N. Mačiulio, Lietuvoje vidurinioji klasė stipri ir pagal tokius rodiklius, kaip lankymasis kultūros renginiuose – pagal šį rodiklį lietuviai yra trečioje vietoje Europos Sąjungoje. Tačiau pagal fizinį aktyvumą, kuris yra būdingesnis viduriniajai klasei, lietuviai išsiskiria blogąja prasme. 39 proc. viduriniosios klasės atstovų Lietuvoje visai nesportuoja, kai, palyginimui, Švedijoje nesportuojančių dalis siekia tik 15 procentų.

„Šiemet nuo 29 proc. iki 34 proc. išaugo gyventojų dalis, kurie turi sukaupę daugiau nei 2000 Eur finansinio turto. Taip pat matome, kad pernai rekordiškai daug, net 47 proc. lietuvių atostogavo užsienyje.

Tai yra daugiau nei dvigubai nei prieš dešimtmetį, kai tokią galimybę turėjo tik kas penktas lietuvis. Pandemijos metu kelionių statistika, žinoma, bus daug liūdnesnė, tačiau tikrai ne dėl nepakankamų finansinių galimybių keliauti“, − sakė N. Mačiulis.

Didžioji dalis save priskiria vidurinei klasei

„Swedbank“ atlik gyventojų apklausą, kuri parodė, kad palyginus su praėjusiais metais, gyventojų pasiskirstymas pagal visuomenės klases išlieka kone identiškas.

Kaip buvo teigiama, elitui save jau kelerius metus iš eilės priskiria 1 proc. respondentų, aukštesniajai vidurinei klasei – beveik dešimtadalis (+1 proc. nuo 2019-ųjų), viduriniajai klasei – 59 proc. (+1 proc.), žemesniajai vidurinei klasei – ketvirtadalis (-2 proc.), o skurstantiems – 6 proc. (-1 proc.).

Swedbank inf.
Swedbank inf.


Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė teigė, kad nepaisant pandemijos ir jos padarinių gyventojų finansams, žmonių vertinimas išliko stabilus.

„Galime sakyti, kad gyvename taip pat, kaip 2019-aisiais. Tiesa, jei lygintume su 2018 metų duomenims, pokytis būtų labiau žymus.

Prieš dvejus metus vidurinioji klasė buvo net 24 procentiniais punktais mažesnė, ir daugiau gyventojų save laikė žemesniosios vidurinės klasės atstovais“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak finansų instituto vadovės, viduriniosios klasės apibrėžimų yra įvairių, tačiau dažniausiai jai priskiriami žmonės, kurie uždirba pakankamai, kad nebereikėtų galvoti apie kasdienių poreikių patenkinimą. Ši grupė, anot jos, gali sau leisti atostogauti užsienyje kartą per metus ar dažnesnę vakarienę restorane, tačiau norėdami įsigyti brangesnį daiktą, turi papildomai taupyti.

„Remiantis tyrimo rezultatais, 6 iš 10 apklaustųjų teigia, kad pinigų svarbiausiems poreikiams jiems pakanka, tačiau norėdami įsigyti brangesnį daiktą jie turi taupyti“, – teigė J. Cvilikienė.

Pajamomis – nepatenkinti

Tiesa, buvo akcentuota, kad nors didžioji dalis gyventojų priskiria save viduriniajai klasei, gaunamomis pajamomis gyventojai nėra patenkinti – vidutiniškai jas vertina 5,5 balo iš 10 galimų.

Šis rodiklis, kaip buvo teigiama, net žemesnis nei pernai, kai respondentai savo finansinę situaciją vertino 5,7 balo.

„Galima daryti prielaidą, kad pesimistiškesniam vertinimui įtakos turėjo pandemija, dėl kurios dalies gyventojų pajamos mažėjo ir jie galėjo susidurti su finansiniais iššūkiais. Pesimizmas atsiskleidžia ir ateities perspektyvų vertinime – 62 proc. gyventojų mano, kad per artimiausius metus jų namų ūkio pajamos nesikeis, o 11 proc. teigia, kad sumažės.

Pajamų augimo netolimoje ateityje tikisi vos penktadalis gyventojų“, – sakė J. Cvilikienė.

Optimizmu, kaip aiškino, respondentai netrykšta ir vertindami šalies ekonominės situacijos perspektyvas per artimiausius metus: 4 iš 10 apklaustųjų teigia, kad ekonominė situacija šiek tiek ar net labai pablogės, dar panaši dalis gyventojų galvoja, kad ji nesikeis, ir tik apie 20 proc. tikisi pagerėjimo.

„Tyrimas taip pat parodė, jog tam, kad jaustųsi gyveną oriai, gyventojams reikėtų vidutiniškai 61 proc. didesnių pajamų. Įdomu, kad nors savęs priskyrimas visuomenės klasei išlieka beveik toks pat, lūkesčiai – jau mažesni nei pernai, kai gyventojai pageidavo 72 proc. didesnių pajamų“, − sakė „Swedbank“ atstovė.

Anot J. Cvilikienės, sumažėjusius lūkesčius galėjo lemti ir iki šiol sparčiai augę atlyginimai, ir kilusi pandemija, dėl kurios gyventojai atsisakė nereikalingų išlaidų ir pakoregavo savo būtinuosius poreikius.

Remiantis tyrimo rezultatais, savo finansinę situaciją 9 ir 10 balų vertina 6 proc. respondentų – jie savo pajamomis yra labai arba visiškai patenkinti. Dažniausiai tai aukščiausio išsilavinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovai.

Vietoje kelionių – investicijos į namus

Netikėtai gavę 10 tūkst. eurų neplanuotų pajamų, perpus mažiau gyventojų nei pernai juos skirtų kelionėms, taip pat parodė apklausa. Dėl pandemijos suvaržymų žmonės perskirsto savo prioritetus ir šiuo metu daugiau lėšų skirtų būsto atnaujinimui – tai darytų beveik trečdalis respondentų.

Pandemija neturėjo poveikio gyventojų nusiteikimui taupyti vaikams. Kaip ir praėjusiais metais, 83 proc. šalies gyventojų šiuo metu taupo arba planuoja taupyti vaikų ateičiai.

„Dažniausiai gyventojai renkasi taupyti atžalų studijoms, jų savarankiško gyvenimo pradžiai ar pradiniam būsto įnašui. Džiugu, kad šalia būtinųjų poreikių ir įprastų taupymo priemonių žmonės aktyviai galvoja ir apie savo vaikų ateitį“, – sakė J. Cvilikienė.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie jų finansinę situaciją „Swedbank“ užsakymu 2020 metų rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 006 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
3.2857
Edgaras Savickas | D+

Kas Lietuvoje per 10 metų pabrango labiausiai: paaiškino, kaip meistriukai sugeba nuolat kelti kainas (9)

Rugsėjį kainų augimas pakilo į aukščiausią lygį nuo 2008 metų ir tai dar gali būti ne...

Vyriausybės siūlymai dalį gyventojų paliks be didesnių sumų: ekspertai vadina blogovės valstybe (164)

Uždirbantiems minimalią algą ir kiek daugiau, kitąmet žadama daugiau pinigų, tačiau numatyta,...

Ekspertai įvertino, ar lietuviai dirbs iki 72-ejų: tai – kraštutinė priemonė (303)

Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) iškėlė diskusiją apie pensinio amžiaus vėlinimą...

Lietuvoje rugsėjį užfiksuota didžiausia mėnesio infliacija Baltijos valstybėse (3)

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje rugsėjį brango sparčiausiai Baltijos valstybėse .

Daugiau uždirbus įsijungė „Sodros“ „lubos“: savų pinigų teks laukti iki kitų metų vasaros (61)

Išskirtinai didelių uždarbių savininkų tarpe – pasipiktinimas: kodėl pasiekus „Sodros“...

Top naujienos

Prognozuoja tolesnius Vyriausybės veiksmus: ar pasirinks dėti pilnus stabdžius, ar palaipsnį griežtinimą, bet to neišvengsime (605)

Koronaviruso atvejų augimo Lietuvoje tempai vis garsiai skirtingų sričių ekspertus skatina...

Dailius Dargis | D+

Užkeikti mafijos turtai: kaip „Kamuolinių“ milijonierius sukaupė įspūdingus turtus, o triukšmingų kaimynų atsikratė savais metodais

Artimiausiu metu teismą pasieks didžioji „Kamuolinių“ gaujos byla, kurioje paaiškės naujų...

Šios savaitės orai – permainingi: antradienį bus šalnos, bet ketvirtadienį gerokai sušils

Savaitgalį gana debesuotus ir su trumpais lietumis orus lėmęs ciklonas pirmadienio dieną...

Dingusio lagamino drama: kaip atostogas gali sugadinti neatsakingas Vilniaus oro uosto vyrukas (88)

Liūdna istorija apie tai, kaip neatsakingi oro uosto darbuotojai gali sugadinti atostogas. Vilniuje...

Kauno klinikų gydytoja papasakojo, kam verta atlikti lazerinę regėjimo korekciją, o kam ji nepadės (64)

Lazerinė akių korekcija Lietuvoje atliekama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šias operacijas...

Į laisvę paleido koronavirusu sergantį kalinį: vos tik grįžęs sulaukė policijos pareigūnų (16)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka...

Ne viskas Užkalnio Klaipėdoje tobula, arba korumpuotų apžvalgų kyšančios ausys (94)

Sveiki, čia Andrius Užkalnis , ir aš esu jūsų geriausias draugas ir mėgstamiausias maisto...

Pirmą kartą pajuto COVID-19 chaosą, prie kurio Europa jau pripratusi: ateitis bus labai bauginanti (159)

Vos prieš kelias savaites Singapūras buvo, galima sakyti, gyvas pandemijos suvaldymo pavyzdys....

Prekybos tinklai ieško šimtų darbuotojų, siūlo premijas už priviliotus žmones (448)

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga....

Trečiojo šimtuko žaidėjui nusileidęs Berankis liko už Kremliaus taurės turnyro borto (40)

Ričardas Berankis (ATP-106) nepateko į Rusijoje vykstančio ATP 250 serijos Kremliaus taurės...