Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė, kad pati nėra pastebėjusi sutrumpėjusių darbo valandų. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu yra vasara.
„Verslas turi dirbti, o jei nėra kliento, ką tada daryti?“ – svarstė ji.
Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas priminė vieną finansų ekonomikos teoriją, kuri sako, kad kiekvienas papildomai uždirbtas euras žmogui suteikia vis mažiau pasitenkinimo.
„Jei žmogus jau pakankamai daug uždirba, o dirba daug, tai jis mieliau renkasi papildomą laisvą dieną, o ne užsidirbti papildomai pinigų, kurių jau nelabai reikia“, – sakė jis.
Labiausiai brango namų priežiūra
Statistikos departamento duomenimis, liepą, lyginant su su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tarnų ir namų priežiūros paslaugos buvo pabrangusios 15,8 proc.
Per metus 8,5 proc. pabrango būsto priežiūros ir remonto paslaugos, 7,7 proc. – asmeninių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, 7,4 proc. baldų, būsto apstatymo reikmenų ir grindų dangų remontas.
7,1 proc. buvo pabrangusios maisto tiekimo paslaugos valgyklose, 6,3 proc. – restoranuose.
Aprangos valymo, taisymo ir nuomos kainos per metus užaugo 5,7 proc., avalynės taisymo ir nuomos – 5,6 proc.
Poilsio ir sporto paslaugos liepą, lyginant su 2018 metų liepa, pabrango 4,4 proc. Už veterinarijos ir kitokias paslaugas naminiams gyvūnėliams dabar tenka mokėti 2,1 proc. daugiau.
Pastebi trumpesnes valandas
DELFI skaitytojas Artūras pasakojo, kad maždaug kartą per mėnesį kerpasi pas kirpėją, dirbančia su individualios veiklos pažyma.
„Moteris dirba kas antrą savaitę, savo vietą kirpykloje nuomojasi“, – pasakojo jis.
Viename sostinės mikrorajonų įsikūrusi profesionalė, pasak pašnekovo, klientų stoka nesiskundžia.
„Gera ir populiari kirpėja, iš manęs už vyrišką kirpimą ima 15–20 eurų“, – sakė Artūras.
Vilnietė Diana pasakojo, kad lankosi pas masažistę, kuri taip pat dirbą ne visą darbo dieną.
„Darbo dienomis nuo 7 iki 12 val, o šeštadieniais – nuo 7 iki 18 val.“, – sakė DELFI skaitytoja.
Priklauso nuo paklausos
D. Matukienė sakė, kad šiuo metu darbo grafikų pokyčiams įtakos turi vasaros laikotarpis.
„Kadangi klientai dabar atostogauja, verslininkai dirba trumpesnę darbo dieną, o ne nuo ryto iki vakaro. Ir patys turbūt truputį poilsiauja“, – svarstė ji.
Pašnekovė abejojo, ar paslaugų tiekėjai šiandien gali sau leisti dirbti trumpiau.
„Manau, kad niekas neužsidirba pakankamai. Jei jau taip pakankamai Lietuvoje užsidirbtų, tai tie gerai užsidirbantieji – vadinamoji vidurinioji klasė šiandien klestėtų. Kadangi tokių yra nuo 3 iki 5 proc., tai nemanau, kad čia turėtų būti priežastis, kad jie dirba kelias valandas“, – DELFI sakė ji.
D. Matukienės vertinimu, verslo darbo laikas daugiausiai priklauso nuo paklausos.
„Pas odontologą dažniausiai užsirašo iš anksto, pas kirpėją irgi. Juk nėra taip, kad šiandien sugalvojau ir eisiu tvarkytis dantų. Nebent koks nors išskirtinis atvejis, bet tam yra specialios vietos. Dar svarbu pastebėti, kad gal žmogus dirba per kelias vietas. Vienas valandas – vienur, kitas – kitur“, – kalbėjo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Laikas kartais vertingesnis
Ž. Mauricas taip pat aiškino, kad paslaugų tiekėjai derinasi prie klientų.
„Kai paklausos nėra, nedirba visai – jiems juk nėra tikslo sėdėti nuo 8 iki 17 val.“ – sakė jis.
Ekonomistas dėstė, kad verslininkai dirba tada, kai yra klientų.
„Jei klientai yra nuolatiniai, jie turi pakankamai ribotas galimybes paimti ilgesnės trukmės atostogas. Nes paprasčiausiai gali prarasti klientą. Čia kalbant apie kirpyklų ir panašaus pobūdžio paslaugas, kur klientai lankosi reguliariai. Atitinkamai, jie labai lanksčiai planuoja savo atostogas“, – sakė jis.
Ž. Mauricas dar pridūrė, kad klientų trūkumas šiandien – labiau regionų iššūkis.
„Tikrai ne didžiųjų miestų, nes apyvartos paslaugų sektoriuje labai sparčiai auga“, – komentavo jis.
