aA
Baltarusijos pilietis Pavelas Hukas, atsikėlęs gyventi ir verslauti Lietuvoje, atsidūrė valdininkų pinklėse. Vienas jo darbuotojas įvėlė į milžiniškas skolas, apie kurias nieko nežinojo ilgus metus, ir teismų maratoną su valstybe. Po 3,5 metų jis gali atsikvėpti – teismas gerokai sumažino jam skirtą baudą. Savo ruožtu VMI tikina peržiūrinti savo veiklos procesus, kad ateityje tokių klaidų nesikartotų.
Nė neįtardamas tapo skolininku: apie 20 tūkst. eurų skolą Mokesčių inspekcijai sužinojo po kelerių metų
© DELFI / Andrius Ufartas

Darbuotojas apgavo vadovą

Visa P. Huko istorija prasidėjo 2014 m. nuo vieno darbuotojo 1300 litų skolos vienai iš telekomunikacijų bendrovių. Kaip pasakoja vyrą teismuose atstovavęs advokatas Artūras Jucevičius, darbuotojas buvo skolingas „Bitė Lietuva“, bendrovė kreipėsi į antstolę, kuri išdavė vykdomąjį raštą ir juo kreipėsi į darbdavį – įmonę „Deko group“, kurios vadovas ir yra P. Hukas.

„Gavęs šį dokumentą vadovas turėtų išskaičiuoti iš skolininko, t. y. darbuotojo, atlyginimo. Turiu pabrėžti, kad jis neturėjo jokių ryšių su tuo darbuotoju, kuris 2014 m. dirbo dviejose įmonėse. Jis Pavelui pasakė, kad pats susitars su kita įmone – sumokės savo skolą. Kitaip tariant, patikino, kad direktoriui jokių problemų dėl to nebus. Pavelas tuo ir patikėjo, galbūt naiviai nepatikrino“, – pažymi advokatas.

Kaip vėliau nustatė teismas, verslininkas neįvykdė antstolės nurodymo. Kadangi darbuotojas apgavo savo vadovą, nes pilnai neatsiskaitė su „Bite“, po kurio laiko antstolė dar kartą kreipėsi į verslininką su raginimu išskaičiuoti skolą iš darbuotojo darbo užmokesčio.

Tuomet atsirado pirma paradoksali situacija: kai teismo nurodymas pasiekė įmonę, tuo metu verslininkas buvo išvykęs į komandiruotę, vietoje jo vadovauti buvo paskirtas kitas asmuo, tačiau jis taip pat neišskaičiavo skolos iš darbuotojo algos. Patikėjęs darbuotoju P. Hukas pripažino iš dalies padaręs klaidą, tačiau nematė tik savo vieno kaltės.

VMI apie baudą nieko nepranešė 3,5 metų

Antstolė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus, dėl direktoriaus nevykdomų nurodymų prašė jam skirti baudą. 2014 m. teismas skyrė 50 litų už kiekvieną antstolės nurodymo nevykdymo dieną. Apie šią nutartį P. Hukas nebuvo informuotas.

„Antra paradoksali situacija: ši teismo nutartis buvo nusiųsta įmonės juridiniu adresu, ją priėmė paprasta darbuotoja, nieko bendro neturinti su įmone. Ji niekam nepardavė teismo nutarties, kuri įsiteisėjo, ir tada kiekvieną dieną buvo skaičiuojama po 50 litų arba vėliau – 14 Eur. Kai verslininkas steigė įmonę, buvo vienas juridinis adresas, o faktinė buvo visai kitu adresu. Kėliau klausimą – jei direktorių baudžiate asmeniškai, kodėl vykdomojo rašto nesiunčiate registruotos gyvenamosios vietos adresu, nes ji daug metų nesikeitė. Į šį klausimą taip niekas ir neatsakė“, – pasakoja A. Jucevičius.

Apie susikaupusią milžinišką beveik 20 tūkst. eurų skolą verslininkas sužinojo tik praėjus 3,5 metų, 2018 m. pradžioje. Kaip tikina advokatas, P. Hukas tiek laiko net neįtarė turįs skolų, nes Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apie tai neinformavo.

Nė neįtardamas tapo skolininku: apie 20 tūkst. eurų skolą Mokesčių inspekcijai sužinojo po kelerių metų
© DELFI / Andrius Ufartas

Iš antstolių sulaukė siurprizo

P. Hukas teisme kalbėjo, kad Lietuvoje buvo kelis kartus baustas – vieną kartą už greičio viršijimą, per Mano VMI gavo pranešimą, susimokėjo baudą ir gavo patvirtinimą, kad nebeturi skolų. Tačiau apie besikaupiančią skolą nuo 2014 m. – jokios informacijos, buvo išsiųstas tik popierinis raštas, kuris verslininko taip ir nepasiekė.

„Jis turi el. bankininkystę, prisijungimą prie Mano VMI, bet niekas neinformavo apie tai, kad kasdien jis turi mokėti po 14,48 Eur. Tas darbuotojas ir toliau dirbo. Pavelas jo nebeklausė, nes šis patikino, kad viską sutvarkė. Darbuotojas nieko nemokėjo iki 2018 m., kai viskas iškilo. Taigi VMI nieko nedaro, neinformuoja, kad kasdien turi mokėti baudą, ir visa tai trunka trejus su puse metų.

Didžiausias paradoksas įvyko 2016 m., praėjus 2 metams po teismo nutarties kasdien skaičiuoti baudą. VMI grąžina vykdomąjį raštą teismui ir sako, kad P. Hukas įvykdė sprendimą. Absurdiška situacija, nes jis jo neįvykdė. Po metų VMI atsibudo dar kartą – 2017 m. rudenį kreipėsi į teismą ir prašė grąžinti vykdomąjį raštą, nes išsiaiškino, kad visgi nurodymas neįvykdytas. Tada VMI kreipėsi į antstolį, jis išsiuntė vykdomąjį raštą, kuriame įspūdinga suma – skoloje 19,4 tūkst. Eur“, – dėsto advokatas.

Susikaupė beveik 20 tūkst. Eur

Po 3,5 metų atsibudusi VMI paaiškino – skolininkas pats turi domėtis, kiek turi skolų.

„Antras VMI argumentas – yra dalykų, kuriuos administruoja tiesiogiai VMI, pvz., žemės mokestį, PVM, tad jie siunčia pranešimą, o šio mokesčio jie neva neadministruoja. Aš ir kiti kėlė klausimą – jei kelių policija man skiria baudą už greičio viršijimą, faktiškai baudą juk skiria ne VMI, o kelių policija, bet VMI mokesčius administruoja. Tai kodėl šios baudos negalite rodyti žmogui?

Vėliau Vyriausiasis administracinis teismas nustatė: jei nevykdai antstoliaus nurodymų, neišskaičiuoji iš darbuotojo atlyginimo, reikia bausti, bet tikslas – greitai paveikti skolininką, šiuo atveju – Pavelą. Abu šie dalykai derinami: VMI turi veikti greitai, kad paveiktų skolininką, kad jis įvykdytų teisėtą antstolės sprendimą išskaičiuoti skolą iš darbuotojo, ką jis privalo sumokėti „Bitei Lietuva“. Kitaip tariant, VMI neturėjo teisės tiek laiko tylėti apie besikaupiančią skolą ir turėjo verslininką informuoti“, – komentuoja A. Jucevičius.

Nė neįtardamas tapo skolininku: apie 20 tūkst. eurų skolą Mokesčių inspekcijai sužinojo po kelerių metų
© Shutterstock

Anot pašnekovo, turi būti taikomi proporcingumo kriterijai, nes paskirta suma tokiam pažeidimui – neadekvati.

„Už didelius nusikaltimus, pvz., smurtą baudos nėra didelės – keli šimtai ar tūkstantis eurų. Kad asmuo būtų nubaustas 19 tūkst. eurų, jis turėtų įvykdyti sunkų nusikaltimą – užsiimti kontrabanda ar pan.

Jaunas žmogus, turintis sutuoktinę, mažų vaikų, neturi didelio turto, ir turėtų mokėti 19,4 tūkst. Eur, juolab kad tokių pinigų net neturi. Dar prisidėtų antstolių nevykdymo išlaidos. Esu paskaičiavęs, kad ta bauda galėjo išaugti dar daugiau – iki 21 tūkst. Eur. Kas tada? Jis turėtų parduoti turtą, pasekmės būtų skaudžios“, – tikina advokatas.

Vis dėlto 2018 m. iš antstolio gavęs vykdomąjį raštą su įspūdinga susikaupusia skola verslininkas iškart buhalterei davė nurodymą iš to paties darbuotojo, kuris vis dar dirbo įmonėje, atlyginimo išskaičiuoti skolą.

„Kai jam konkrečiai buvo pasakyta apie skolą, jis tai iškart ir įvykdė. Teismas įvertino, kad jis nėra piktybiškas, paprasčiausiai jis nežinojo, kad kasdien jam kapsi tokia bauda. Visa laimė, kad tas darbuotojas dar dirbo įmonėje. Kaip tada jis būtų įvykdęs šį teismo sprendimą? Iki šiol kapsėtų ta bauda, jei jis nebūtų išskaičiavęs“, – svarsto P. Huko atstovas.

Prasidėjo teismų maratonas

Į šią istoriją 2018 m. įsitraukus advokatui, jiedu bandė procesą atnaujinti Trakų rajono apylinkės teisme, prašė skirti mažesnę baudą – ne 50 litų arba 14 eurų, o vieną litą už kiekvieną dieną. Tada verslininko bauda sudarytų apie 1000 eurų. Advokato vertinimu, tokia bauda būtų buvusi protinga.

Tačiau teismas atsisakė tai patenkinti: „Anot teismo, apie savo nutartį, pagal kurią buvo skirta bauda, turėjome žinoti 2014 m., kai ji buvo siųsta juridiniu adresu, ir kai ją priėmė nepažįstamas žmogus. Nustatė, kad tai yra vadovo kaltė – jis turi taip organizuoti darbą, kad korespondencija būtų gauta.“

Šią nutartį verslininkas skundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau ir jis sprendimą paliko nepakeistą. Tuomet P. Hukas kreipėsi į VMI, prašydamas skirti mažesnę baudą.

„Kadangi VMI šio dalyko negalėjo padaryti, nurodė kreiptis į teismą, kuris skiria šią baudą. Vėl mus nukreipė į Trakų rajono apylinkės teismą, kuris net nepriėmė mūsų pareiškimo. Tada kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris iš dalies patenkino reikalavimą – nustatė, kad per laikotarpį, kol VMI buvo grąžinusi vykdomąjį raštą teismui (nuo 2016 iki 2017 m. – Delfi), administratorius negalėjo vykdyti jokių priverstinių veiksmų. Dėl VMI neveikimo mums ši skola padidėjo, per tuos apytiksliai vienerius metus skola susidarė apie 5 tūkst. eurų. Šią sumą teismas pripažino ir išskaičiavo iš bendros 19,4 tūkst. Eur sumos“, – pasakoja advokatas.

Konstitucinis teismas (Foto: KT)
Konstitucinis teismas (Foto: KT)
© Facebook

Pateikė ieškinį valstybei

Suma verslininkui vis tiek atrodė neįkandama: „Sakėme, kad teismas teisingai paskaičiavo, bet mums nesuprantama, kodėl jis išmetė tik vienerius metus, nes VMI neturėjo teisės tiek laiko laukti. Atmetus vienerius metus, 2,5 metų laukimas vis tiek – per daug.“

Kadangi teismai atsisakė dar labiau sumažinti skirtą baudą, kartu su advokatu verslininkas pateikė ieškinį valstybei – prašė žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos, kurią atstovauja VMI.

„Mes sakome: valstybė neveikia, nors galėjo, neįspėjo mūsų, nenurodė, neatliko prevencinio darbo. Ieškinys atrodė taip: Pavelas yra kaltas, kad nepriėmė korespondencijos, bet jei VMI per 30 dienų būtų besikreipusi į antstolį, jis būtų atsiuntęs jam raginimą, ir Pavelas tą sprendimą vykdytų iškart – išskaičiuotų iš darbuotojo atlyginimo. Jis tai ir padarė 2018 m. Tada paskaičiavome: nuo to laiko, kai buvo išduotas vykdomas raštas iki tol, kol jis įvykdė nurodymą 2018 m., praėjo 98 dienos, padauginus šį skaičių iš 14,48 Eur, reikėtų sumokėti 1420 Eur. Jis sakė – pripažįstu savo kaltę ir sutinku mokėti šią sumą“, – dėsto A. Jucevičius.

Vienintelė tokia byla

„Kaip nebūtų keista, VMI taip pat pateikė skundą, neva kodėl valstybė turi atsisakyti daugiau nei 5 tūkst. Eur, jei viską darė teisingai. Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo du skundus – VMI kreipimąsi, kad skolininkas sumokėtų visą 19 tūkst. Eur sumą, o mūsų skundas, – kad turime sumokėti 1420 Eur, likusi suma – apie 18 tūkst. Eur – yra valstybės padaryta žala, prašome ją priteisti ir įskaityti į mūsų skolą, taip mes nebeliktume niekam skolingi. Teismas su mūsų argumentais sutiko“, – pasakoja advokatas.

Po 3,5 metų bylinėjimosi šių metų birželį Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą. Iš viso verslininkas turi sumokėti 2765 Eur, valstybė padarė 16 695 Eur žalą.

Advokatas tikina daugiau tokių bylų nežinantis: „Tai vienintelė tokia byla arba labai reta.“

Nė neįtardamas tapo skolininku: apie 20 tūkst. eurų skolą Mokesčių inspekcijai sužinojo po kelerių metų
© DELFI / Orestas Gurevičius

VMI peržiūri veiklą, kad tokios klaidos nesikartotų

VMI Nepriemokų departamento direktorė Irina Gavrilova pirmiausiai pažymėjo apgailestaujanti dėl susiklosčiusios situacijos ir patirtų nepatogumų. Šiuo metu, anot jos, VMI peržiūri veiklos procesus, kad tokio pobūdžio klaidos ateityje nepasikartotų.

„Tokiais atvejais, kai gyventojas nevykdo antstolio pavedimų, pastarasis kreipiasi į teismą dėl baudos skyrimo. Teismas už tokį antstolio reikalavimų nevykdymą priteisia baudą, kurią gyventojas turi mokėti už kiekvieną pradelstą dieną iki įvykdys antstolio pavedimą. Gyventojas apie tokį teismo sprendimą yra informuojamas ir tą žino, o VMI apie tai yra informuojama vykdomuoju raštu.

2016 metais dėl žmogiškosios klaidos susiklostė tokia situacija, kai vykdomasis raštas per klaidą buvo grąžintas Trakų rajono apylinkės teismui, nurodant, kad teismo paskirta bauda yra sumokėta.

Klaida išaiškėjo, kai antstolis kreipėsi dėl vykdomojo rašto vykdymo eigos. Tuomet, įvertinus aplinkybes, paaiškėjo, jog per tą laiką gyventojas būtų turėjęs sumokėti apie 18 tūkst. eurų, tačiau LVAT, siekdamas teisingumo, panaikino gyventojui priskaičiuotą baudos sumą už tą laikotarpį, kurį vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdymui“, – dėsto VMI atstovė, tačiau plačiau situacijos nekomentavo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
3.9545

Lietuviai sukčiams elektroniniu būdu atiduoda milijonus: kaip apsisaugoti nuo apgavysčių? (20)

Apgavysčių schemos vis tobulėja, o lietuviai, ekspertų manymu, kasmet įvairiems sukčiams...

Daug uždirbančių iš individualios veiklos laukia pokyčiai: mokesčiai didėtų, išimčių gali nelikti (260)

Netrukus tų, kurie dirba pagal individualią veiklą, gali laukti pokyčiai. Biudžeto ir finansų...

Į pensiją išėjęs vyras jaučiasi apgautas: tikėjosi beveik 5000 eurų iškart, o gaus po 20 eurų per mėnesį (459)

Birželį į pensiją išėjęs kaunietis tikėjosi iškart gauti visą antros pakopos fonde sukauptą...

Raminta Rakauskė | D+

Įspėja – parduotuvių lentynose tikrojo maisto kainų kilimo dar nepamatėme: išvengti pokyčių jau neįmanoma (5)

Gamintojų atstovai bei ekonomistai sako, kad kol kas parduotuvių lentynų tikrasis kainų kilimas...

Aistė Žebrauskienė; Delfi TV laida „Piniginiai reikalai“ | D+

Šiemet iš pandemijos daugiausiai išloš darbuotojai: kas labiausiai pajus atlyginimų augimą

Lietuvos ekonomika auga, kartu šalyje sparčiai kyla infliacija, prekių ir paslaugų kainos, tačiau...

Top naujienos

Migrantų krizės įaudrintai Lietuvai – dar vienas išbandymas: Rusija jau pradeda telkti pajėgas (33)

Pirmieji ešelonai jau atvyko, o dar daugiau – pakeliui. Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos...

Kad įgyvendintų svajonę, teko padirbėti ir užsienyje: siekiantiems iš to praturtėti, tokios veiklos nesiūlo (3)

Meilė žirgams prasidėjo nuo tada dar būsimo vyro padovanoto žirgo, o šiandien šeima Biržų...

Tikisi rasti papildomų darbuotojų už 760 eurų atlyginimą: ieškom žmonių, kurie nori dirbti valstybei (298)

Lietuvos–Baltarusijos pasienyje kasdien sulaikant maždaug po 100 neteisėtai sieną kirtusių...

Galingos stichijos šią vasarą – tik pradžia: ekstremalūs orai taps dažnesni ir mirtinai pavojingi (32)

Dar visai neseniai apie klimato kaitą buvo kalbama kaip apie ateities grėsmę. Jos fronto linija –...

Jūros šventės linksmybės pajūryje: alkoholis liejosi upeliais, viruso pavojai pamiršti nuotraukų galerija iš Klaipėdos (216)

Penktadienį Klaipėdoje įsibėgėjusi Jūros šventė nemažino apsukų ir kitomis dienomis....

Rimvydas Valatka. Dieveniškių kilpa Šimonytei (279)

Jei Lietuvoje yra nors vienas žmogus, kuriam niekas šioje pavydu alsuojančoje šalyje, įskaitant...

Mirė Kazio Lozoraičio našlė Giovanna Pignatelli-Lozoraitis (56)

Sekmadienio rytą Italijoje mirė Giovanna Pignatelli-Lozoraitis – dailininkė ir buvusio Lietuvos...

Olimpiniai čempionai JAV krepšininkai pirmose grupės rungtynėse krito prieš Prancūziją (103)

Siekį apginti triskart paeiliui iškovotą olimpinių čempionų titulą slogiu žingsniu pradėjo...

Karščiausia Europos būsto rinka priešina politikus (1)

Švedijos būsto kainų ralis, dėl kurio šalies būsto rinka tapo viena iš karščiausių...