aA
Tarpusavio skolinimo platformų operatorių veiklą nuo 2016 m. Lietuvos bankas tikrino 6 kartus, o 4 kartus iš jų buvo taikytos poveikio priemonės. Dar 6 ginčo skundai dėl platformų veiklos buvo gauti iš kredito gavėjų bei teikėjų. Nepaisant to, Lietuvos banko specialistai teigia, kad šio sektoriaus priežiūra šiandien yra pakankama, o patys platformų atstovai tikina, kad paskolas atsisako išduoti net 9 iš 10 prašiusių. Visgi, kaip pastebėjo finansų specialistas Tautvydas Marčiulaitis, investuojant į tokias platformas svarbiausia atsižvelgti kam tie pinigai yra skolinami.
Eurai
Eurai
© Scanpix

Kalba apie griežtus reikalavimus

Tarpusavio skolinimas Lietuvoje, jau kuris laikas nebe naujiena.

Tokią veiklą galima apibrėžti kaip tokią, kai per tarpusavio skolinimo platformą fiziniai asmenys (investuotojai) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus kitiems vartotojams – fiziniams asmenims.

Tiesa, tokios platformos pačios ieško klientų, savarankiškai vertina jų mokumą, o vėliau išduotas paskolas administruoja iki tol, kol jos būna pilnai grąžintos.

Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika „Delfi“ aiškino, kad asmenis, kam galėtų būti suteikta paskola, įmonė vertina itin griežtai ir atsargiai.

„Kadangi Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje kitų valstybių, tarpusavio skolinimo veikla yra reglamentuota teisės aktais ir reguliuojama, tarpusavio skolinimo platformoms galioja tokie patys reikalavimai mokumo vertinimui kaip bankams, lizingams ar kitoms vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms.

Darius Noreika
Darius Noreika
© DELFI / Andrius Ufartas

Gavę paskolos paraišką privalome įsitikinti, jog klientas yra mokus ir galės paskolą grąžinti. Tik įvertinę visas rizikas bei įsitikinę kliento mokumu jam išduodame paskolą“, – pasakojo jis bei pridūrė, kad įmonė gavusi paskolos paraišką duomenis apie paskolos gavėją susirenka iš daugybės duomenų bazių, tokių kaip „Sodra“, „Infobankas“, GRT, NASIS, NAR, taip pat esant reikalui prašo pateikti metines pajamų deklaracijas ir pan.

Anot jo, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, Lietuvoje galioja itin griežti mokumo vertinimo reikalavimai.

„Čia išskirčiau du pagrindinius reikalavimus: darbo stažas esamoje darbovietėje privalo būti ne trumpesnis nei 4 mėn., o turimų paskolų mėnesinių įmokų suma negali viršyti 40 proc. uždirbamų pajamų vidurkio. Šie reikalavimai užtikrina, kad paskolos nebūtų teikiamos asmenims, kurie negalės jų grąžinti, neturės pajamų ar bus stipriai prasiskolinę“, – aiškino jis.

Tiesa, paklaustas, kokiai daliai klientų vidutiniškai yra atsisakoma išduoti prašomą paskolą, jis teigė, kad maždaug 9 iš 10 klientų jos negauna.

„Kadangi per „FinBee“ platformą paskolas finansuoja investuotojai, siekiame jiems generuoti maksimalią grąžą, todėl didelės rizikos klientams paskolų neišduodame“, – komentavo jis.

Kaip dažniausią priežastį, dėl ko įmonė atsisako suteikti paskolą, D. Noreika įvardijo trūkstamą darbo stažą.

„Dažnu atveju dėl paskolos besikreipiantis žmogus apskritai nedirba arba dirba nelegaliai, arba jau turi paskolų, kurias stipriai vėluoja mokėti“, – sakė jis.

Populiarumas – stulbina

Lietuvoje tokių tarpusavio skolinimo platformų veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

LB Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyr. juriskonsultė Justina Tarasevičienė portalui pasakojo, kad jų priežiūra vykdoma planuojant tarpusavio skolinimo platformos operatorių patikrinimus, taip pat nagrinėjami atskiri gauti skundai dėl tarpusavio skolinimo platformų veiklos.

„Šiuo metu Lietuvos bankas prižiūri šešias tarpusavio skolinimo platformas, iš jų aktyviai vartojimo kreditus teikia trys tarpusavio skolinimo platformos.

Kaip rodo tarpusavio skolinimo platformos operatorių duomenys, skolinamasi įvairioms reikmėms: nuo automobilio ir namų remonto ar kitų paskolų refinansavimo“, – sakė specialistė.

Ji taip pat teigė pastebėjusi, kad tiek kredito gavėjų, tiek paskolų davėjų skaičius kasmet auga.

„2019 m. pabaigoje, per tarpusavio skolinimo platformas pasiskolinusiųjų skaičius iš viso siekė 17,4 tūkst., nors, palyginimui 2016 m. pabaigoje jų buvo tris kartus mažiau – 5,5 tūkst.

O paskolos davėjų skaičius iš viso jau siekia 32,5 tūkst., palyginimui, 2016 m. pabaigoje jų buvo apie 10,6 tūkst.“, – komentavo J. Tarasevičienė ir pridūrė, kad keitėsi ir suteiktų naujų vartojimo kreditų suma.

2019-aisiais, lyginant su 2018 m., ji išsaugo beveik 27 proc. iki 34,1 mln. Eur, o lyginant su 2016 m., išaugo net 305 proc.

Fiksuoja pažeidimus

Specialistės teigimu, tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklą nuo 2016 m. Lietuvos bankas tikrino 6 kartus, o net 4 kartus iš jų tarpusavio skolinimo platformos operatoriams buvo pritaikytos poveikio priemonės – 1 įspėjimas ir 3 baudos už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus.

„Pakankamai dažnai buvo fiksuotas pažeidimas dėl netinkamo bendros vartojimo kredito kainos perskaičiavimo vartotojui grąžinus vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino“, – sakė ji.

Visgi J. Tarasevičienė pridūrė ir tai, kad kreipimųsi į LB skaičius dėl tarpusavio skolinimo platformų veiklos pastaruosius metus didėjo, tačiau tai, anot jos, gali būti siejama ir su vis didėjančiu tokių subjektų veiklos populiarumu.

„Į LB kreipiasi ir vartojimo kredito gavėjai, pavyzdžiui, dėl galimai netinkamai įvertinto kreditingumo ar taikomų mokesčių, investuotojai“, – tikino ji.

Štai nuo 2012 m. iš viso buvo gauti 6 kreipimaisi dėl ginčo nagrinėjimo. Po tris atvejus tiek 2017, tiek 2018-aisiais.

Nepaisant to, Lietuvos banko nuomone, kaip buvo teigta, šio sektoriaus priežiūra šiandien yra pakankama ir tinkama.

„Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad to paties paskolos prašytojo kredito reitingas gali skirtis priklausomai nuo platformų, nes kredito reitingai nėra reglamentuoti ir prižiūrimi Lietuvos banko“, – teigė LB specialistė.

Įžvelgia rizikų

Kalbant apie tarpusavio skolinimo platformas, anot finansų ekonomisto Tautvydo Marčiulaičio, šiandien pagrindinės rizikos susijusios ne su platformų reguliacija ar to spragomis, tačiau su galutiniu paskolos gavėju.

Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Aš manyčiau, kad kontrolės tokioms platformoms šiandien tikrai užtenka, tiesiog reikia suprasti, kad tai yra naujos įmonės, kurios dažniausiai turi nedaug patirties finansuose ir kuria visiškai naują produktą. Natūralu, kad kartais jie kažko iki galo nepadaro arba kažko nespėja padaryti, nes kiek man teko matyti, Lietuvoje piktybinių veiksmų ar apgavimų nelabai yra“, – komentavo jis ir pasakojo, kad štai kitose užsienio šalyse situacija visai kitokia, nes daugumoje jų platformos išvis nėra reguliuojamos.

„Lietuva šiuo klausimu yra ganėtinai išskirtinė šalis. Pas mus reguliacija daug stipresnė.

Pažiūrėjus, ir bankai gauna poveikio priemones. Labai natūralu, kad kai yra reguliacija, tu ne visada pataikysi ir tai nebūtinai bus piktybiška, nes tą įsakymą gali interpretuoti vienaip, o iš tikro bus kažkaip kitaip pažiūrėta.

Kalbant ne apie tarpusavio skolinimo platformas, tai buvo atvejų, kai LB nubaudė įmonę, ji nuėjo į tesimą skųsti sprendimo, nes, jų manymu, buvo neaiškiai išaiškinta reguliaciniuose nuostatuose, ir įmonė teismą laimėjo“, – kaip pavyzdį pateikė T. Marčiulaitis.

Visgi nors tarpusavio skolinimo platformų veikla šiandien, anot jo, prižiūrima tinkamai, rizika investuotojams vis dėlto išlieka.

„Labiausiai reikia žiūrėti kam tu duosi savo pinigus, kas yra galutinis gavėjas ir kam skolini. Reikia suprasti, kad jeigu žmogus iš tavęs skolinasi per platformą už 16 proc., tai kažkas jam gyvenime nėra gerai“, – įspėjo finansų ekonomistas.

T. Marčiulaitis taip pat kalbėjo, kad net ir tas platformas, kurios iš 10 paraiškų gavėjų atmeta 9 ir paskolą išduoda vos vienam, reikia vertinti atsargiai.

„Turime dešimt 1980 metų automobilių, kurių visi nelabai važiuoja, o važiuoja tik vienas, bet ir tas vos vos.

Aš nesakau, kad taip yra, tiesiog stengiuosi pateikti vaizdingą palyginimą supratimui, bet į platformas retai eis žmogus, kuris uždirba kelis tūkstančius ar bent jau didesnį nei vidutinį atlyginimą ir turi normalią finansinę situaciją.

Dažniausiai jis nueis į banką, kuris pasiūlys 8 proc. palūkanas ir išspręs klausimus, o kai eini į platformą, gal jau ne visai gerai“, – teigė jis.

T. Marčiulaitis taip pat tikino pastebėjęs, kad tam tikrose soc. tinklo „Facebook“ grupėse galima matyti tam tikrų niuansų, kaip platformos vertina paskolų gavėjų riziką.

„Kartais jos suteikiamos pagal keistus kriterijus, kur, akivaizdu, žmogus nelabai gali grąžinti ir yra nurodęs nesąmoningą informaciją.

Buvo, kad tam pačiam žmogui suteiktos kelios paskolos, nors pirma paskola yra vėluojanti, žmogus jos dar nėra išmokėjęs.

Kartais platformos „praslysta“ per tuos filtrus, bet natūralu, kad tu negali dirbti be klaidų“, – sakė T. Marčiulaitis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.0000

Kas penktas į pensijų kaupimą šiemet įtrauktas gyventojas jau priėmė sprendimą: kitiems liko 3 mėnesiai apsispręsti (2)

Iš gyventojų, kurie šiais metais įtraukiami į pensijų kaupimą, sprendimą – dalyvauti kaupime...

Padėjo tašką: Seimas Vyriausybei suteikė leidimą reguliuoti kainas (277)

Antradienį Seimas apsisprendė ar leisti Vyriausybei dėl koronaviruso paskelbto karantino reguliuoti...

Savarankiškai dirbantieji susidūrė su trukdžiais: registracija išmokai truko visą dieną (83)

Šalyje paskelbus karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti...

Visi pasirinkimai, kuriais per karantiną gali pasinaudoti darbuotojas: kas labiau apsimoka (45)

Dėl šiuo metu verslo patiriamų sunkumų ne visuomet pavyksta rasti tinkamiausią sprendimą tiek...

Ne visi verslai išgyvena juodžiausias dienas: išsilaiko be valstybės paramos, priima naujus darbuotojus (123)

Kol dalis įmonių savo darbuotojus varo neapmokamų atostogų, fiksuoja prastovas ar net atleidžia...

Top naujienos

Užkalnis. Gyvenimo jums niekas nekompensuos (76)

„Man pradingo kelionė, pinigus sumokėjau, kas man dabar viską kompensuos per tą karantiną?“,...

Paviešintos išvados dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės: ar miesto valdžia ir prokurorai gavo tą patį? (71)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vieną dieną prabilo apie galimai gresiančią...

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (3)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

Šioje Europos šalyje ligoninės baugina ne mažiau už koronavirusą (4)

Kai praėjusį mėnesį regioninėje Rumunijos ligoninėje pasirodė pirmieji pacientai su COVID-19...

Kaip atskirti, ar jums COVID-19, erkinis encefalitas ar sezoninė alergija? (24)

Atšilus orams ir prasidėjus žydėjimo metui, ne vienas žmogus pajuto prasidėjusią sezoninę...

Gamta atsigauna ne visur: ozono skylė Arktyje Lietuvai atnešė nemalonią dovaną (37)

Ozono sluoksnis virš Lietuvos suplonėjo, tačiau tai dar nėra laikoma ozono skyle , teigia...

Artėjant ilgajam savaitgaliui – žinios iš sinoptikų: netrukus bus ir perkūnijos, ir šlapdribos (22)

Tokių gerų dienų , kokios buvo savaitės pradžioje, per Velykas tikėtis nereikėtų. Nors pagal...

Kasiulevičius: Velykų šventimo efektas bus juntamas tik po 10 dienų (61)

Vis garsiau skambant mintims ir prašymams švelninti karantiną, apie galimas pasekmes perspėja...

JK per parą mirė rekordinis skaičius žmonių – 938

Jungtinėje Karalystėje (JK) trečiadienį nuo COVID-19 mirė 938 žmonės. Tai kol kas...

|Maža didelių žinių kaina