Naujoji kainų realybė: ankstesnis lygis gali nebegrįžti, dėl maisto gerų žinių mažai

Gyventojai šiemet iš dalies atgaus pernai prarastą perkamąją galią, o infliacija rodys išsikvėpimo ženklus, sako ekonomistai. Tačiau kainų kritimas ir, tuo labiau, grįžimas į ikipandeminį lygį liks neišsipildžiusiu lūkesčiu. Pavienių maisto produktų kainoms sumažėjus, bendro jų pigimo taip pat nevertėtų tikėtis.

„Kainų lygis turėtų stabilizuotis gan greitai, bet kad smuktų – greičiausiai, jis nesmuks. Pažiūrėkime, kokia yra bendra ekonominė situacija pas mus šalyje. Turime kuo puikiausią padėtį darbo rinkoje. Jeigu tikėtume paskutiniaisiais tyrimo darbo rinkoje rezultatais, tai nedarbas pas mus šiek tiek viršija 5 proc.‟, – televizijos laidoje „Delfi tema“ kalbėjo ekonomistas ekonomistas Algirdas Bartkus.

Jis komentavo, kad verslas turi užsakymų, darbo užmokestis stabiliai augo – bent jau nominalusis.

„Kada pridėsime (2022 metų) ketvirto ketvirčio rezultatus, darbo vietų sukurta plius 60 tūkst., o tai yra labai geri rezultatai pas mus ekonomikoje. Atitinkamai, laukti, tikėtis, kad darbo rinkoje esant tokiai padėčiai kainos koreguosis žemėjimo linkme, būtų naivu‟, – sako A. Bartkus.

Ekspertas: pernai buvo padaryta klaidų

Metinė infliacija vasarį (palyginti su pernai vasariu) buvo 18,7 proc., o per mėnesį (vasarį lyginant su sausiu) kainos augo 0,7 proc., šią savaitę skelbė Valstybės duomenų agentūra.

A. Bartkus, vertindamas dabartinę infliacijos padėtį Lietuvoje, sako, kad jos negalima traktuoti kaip labai geros.

„Nes praėjusių metų ypač antroje pusėje buvo padaryta šiek tiek klaidų – kas buvo susiję su lūkesčių formavimu, ko galima tikėtis ateityje. Buvo piešiami labai katastrofiniai scenarijai, kad dujos niekada nebus pigios, kad elektra kainuos 64 centus už kilovatvalandę.

Visa tai nulėmė, kad verslas, apsidrausdamas nuo blogų pasekmių, nuo to, kad nebebus lėšų, kaip apsirūpinti energiniais ištekliais, kainas pakėlė automatiškai. Kainos pas mus visada reprezentuoja tai, ko mes laukiame ir tikimės netolimoje ateityje ir dėl to mes turėjome tokius didelius procentus praėjusių metų gale‟, – teigia Vilniaus universiteto dėstytojas.

Anot jo, pagrindo tokiems negatyviems scenarijams šiuo metu nėra, o dujos per pastarąjį pusmetį atpigo 7,5 karto.

„Tai nereiškia, kad ateityje negalima tikėtis šuolių, nes tam tikri negatyvūs scenarijai gali realizuotis, bet pagrindo iš principo piešti katastrofą nėra‟, – sako jis.

Bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė išplatintame pranešime pažymėjo, kad mažėjantį metinį kainų prieaugį kol kas lemia ne kainų indekso mažėjimas šiemet, o kas mėnesį didėjanti pernykštė kainų palyginamoji bazė, nes 2022 metų pradžioje infliacija kaip tik įsisiūbavo, kas mėnesį vis pašokdama apie 2 proc.

Dalis daržovių pinga, bet bendro kritimo nežada

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė teigia, kad pernai rugpjūtį augintojai patyrė tiek trąšų, tiek ir energijos kainų šoką, kartu nuolat brangsta darbo jėga.

„Kadangi augintojai matė, kad yra labai dideli produkcijos paruošimo prekybai kaštai, jie stengėsi kaip galima daugiau produkcijos parduoti ir rudenį, ir iki naujųjų metų – kad sumažintų sandėliavimo, laikymo, prekinio paruošimo kaštus‟, – laidoje „Delfi tema“ sakė Z. Cironkienė.

Anot jos, derlius buvo kur kas mažesnis, problemų yra ir su tiekimu iš pietų šalių.

„Paprastai mes pavasarį jau turime pakankamai daug importuotos ankstyvos produkcijos, tai yra ta situacija, kur tiek svogūnų, tiek morkų kainos yra rekordinės. Jų tokių nėra buvę ir kažin, ar kada bebus, bet šiemet susidarė tokios sąlygos (…) Svogūnai, morkos saugyklose baigėsi‟, – sakė pašnekovė.

„O kada prekybininkai pasikliauja tiktai importuota produkcija, tada jau kainų mažėjimo nėra ko laukti‟, – teigė ji.

Valstybės duomenų agentūros teigimu, dalis daržovių vasarį, palyginti su sausiu pigo, tarkime, burokėliai, česnakai.

„Burokėliai yra kitas klausimas: jų mes auginame, po moliūgų, daugiausiai Lietuvoje, didžioji dalis yra perdirbimui, vakuumavimui, bet šviežiam vartojimui mes jų turime, ir galima sakyti, kad didžioji dalis suvalgoma Lietuvoje. Tai bent jau kainų kilimo praėjusių metų derliaus produkcijai neturėtų būti‟, – sako Z. Cironkienė.

Ji priminė, kad prekybos tinkluose galima sulaukti ir daržovių akcijų.

„Bet tikėtis daržovių kategorijos didesnio atpigimo, sakyčiau, yra sunku, nebent pietinėse šalyse įsitaisys orai ir bus geresni ankstyvosios produkcijos derliai. Nes vietinė produkcija – saugyklos yra tuščios‟, – sako asociacijos ekspertė.

A. Bartkus teigia, kad po Rusijos ir Baltarusijos trąšų atsisakymo, net jeigu stambūs trąšų tiekėjai (ir jas taip pat gaminanti Lietuva), padidins gamybą, jie nesugebės išlaikyti ikipandeminio trąšų kainų lygio.

„O tai reiškia, kad visos prekės, paslaugos, kurios bus naudojamos žemės ūkio produktų gamyboje, jos natūraliai išliks aukštesnio lygmens, ir su tuo reikia tiesiog susitaikyti, nelaukiant, kad josios smuks“, – konstatuoja ekonomistas.

Patekę į infliacijos spiralę

Pasiteiravus, kas šiuo metu skatina augti kainas, A. Bartkus sako, kad esama tam tikro inertiškumo.

„Infliacija yra labai inertiškas procesas. Kainos, kaip ir darbo užmokesčiai pasižymi spiraliniu augimu: man pabrangę ištekliai savotiškai kelia mano gaminamos prekės savikainą. Jeigu jūs perkate tą mano gaminamą prekę kaip komplektuojantį gaminį sau, jūs būsite priverstas padidinti ir savo gaminamos ir parduodamos prekės kainą‟, – aiškina VU docentas.

Praėjusių metų antroje pusėje buvo padaryta šiek tiek klaidų (...) buvo piešiami labai katastrofiniai scenarijai

A. Bartkus

Pasak jo, šių procesų pabaigos gali tekti palaukti – gal net tris metų ketvirčius.

„Tai reiškia, kad ta prabanga, kurią mes sau leidome praėjusių metų gale – neatsakingai formuoti kainų augimo tempo prognozes ir vėliau tiktai pasyviai stebėti visus tuos rezultatus, – ji pas mus negatyviai materializuosis į tą tokį spiralinį, inertišką kainų augimą‟, – sako ekonomistas, pridurdamas, kad šis augimas bus blėstantis.

Vis dėlto tą trijų ketvirčių periodą esą turėtų trumpinti tai, jog praėjusių metų pabaigoje kainos augusios neproporcingai daug, tad galbūt ir stabilizacija šįkart įvyks greičiau.

Kainų kritimas – nebūtinai siekiamybė?

A. Bartkaus teigimu, kalbant jau apie pačių kainų kritimą, jis nėra naudingas nei verslui, nei darbuotojams. Tarkime, nors dujų kainos smukusios, nereiškia, kad negali susiklostyti nepalankių geopolitinių aplinkybių.

„Rusijos Federacija galėtų imtis tam tikrų veiksmų, kad destabilizuotų ekonominę padėtį Europos Sąjungoje, tai reiškia, paveikti įvairiomis karinėmis arba pusiau karinėmis priemonėmis tą padėtį, kuri dabar yra Europoje apsirūpinant energiniais ištekliais, – tad kainos, žinoma, katalizuotųsi aukštyn‟, – sako ekonomistas.

„Kainų lygį reikia išlaikyti tokį, koks jis dabar ir yra. Pagrindo kelti nėra, nes esame savotiškai užkėlę dvejiems metams į priekį, atsižvelgiant, kiek energetika kainuoja dabar, bet vardan saugumo, kad nereikėtų jų vėl staiga pradėti kelti, smukdyti jų nereikia‟, – teigė A. Bartkus.

Jo manymu, darbuotojams irgi nereikia ypač laukti kainų smukimo, nes šiek tiek aukštesnis jų lygis yra geras argumentas išsiderant didesnį atlyginimą.

„Greičiausiai, kad ir paslaugoms, ir prekėms pigti nebus ypač didelio pagrindo, nes tai, kiek gamintojai dabar yra „užsimetę“ į priekį, – atsižvelgiant į katastrofos scenarijus, kurie buvo piešiami valdžios atstovų praėjusių metų gale (…) – tai jis bus kaip rezervas, kuris leis darbuotojams mokėti aukštesnį darbo užmokestį neperžiūrint prekių kainos‟, – teigia ekonomistas.

Anot jo, tai reiškia, kad prekių kaina išliks stabili, o gyventojai per šiuos metus gaus tą realų darbo užmokestį, kurį yra praradę praėjusiais metais.

„Reiškia, šiais metais pajamos turėtų savotiškai kilti, o kainų lygis turėtų būti stabilus. 2022 metais esame praradę apie 6 proc. realios perkamosios galios, šitai mes turėtume su kaupu atsiimti 2023 metais‟, – aiškino A. Bartkus.

Pasigedo ukrainiečių

Z. Cironkienė sako, kad daržovių augintojai apskritai jau sunkiai gali prognozuoti, kas jų laukia.

„Pastarieji penkeri metai, kai prasidėjo embargai, pandemija, klimato kaitos padariniai, augintojai jau nebežino, ko laukti, negali prognozuoti kainų, labai pristabdyta pasėlių plėtra. Matome, poreikis yra (…), galėtume išauginti daugiau produkcijos, jeigu augintojai jaustųsi labiau užtikrinti.

Kol kas stengiamasi išlaikyti panašius kiekius ir, savaime suprantama, tai irgi turi įtakos kainai. Nes vis dažniau į ūkius užsuka eksportuotojai, tai ta dalis produkcijos išeksportuojama, lieka mažiau vidaus rinkoje ir yra palankesnės sąlygos kainoms didėti‟, – komentuoja ji.

Tikėtis daržovių kategorijos didesnio atpigimo, sakyčiau, yra sunku

Z. Cironkienė

Nors sektoriuje atlyginimai auga, vis dėlto prisikviesti darbo jėgos yra sudėtinga.

„Visi džiaugiasi, kad rinkoje padidėjo darbo jėgos pasiūla, kad ją papildė ukrainiečiai. Tačiau į daržininkystės ūkius neatvyko dirbti nė vienas ukrainietis. (…) Daržininkystėje atlyginimai kilo 17 proc., siekia ir 2000 eurų, bet nėra tokių darbuotojų, nes daržininkystėje darbas iš tikrųjų yra sunkus‟, – kalbėjo ekspertė.

Ji pridūrė, kad visa tai irgi atsiliepia kainoms, o robotizavimas vėlgi – kelia kainas.

Rekomenduoja būti atsparesniems

Paklaustas, kaip vartotojai gali daryti spaudimą kainoms, A. Bartkus atkreipė dėmesį į pirkėjų santykį su prekės ženklais.

„Jeigu korporacijos investuoja į rinkodaros priemones, kad išugdytų tą lojalumą, tai mums, kaip visuomenei, reikėtų à la investuoti „minkštai‟, bet į priešingas priemones, kad atsisakytume šito lojalumo, kad vyktų didesnė konkurencija mikro plotmėje‟, – komentavo ekonomistas.

Jis pateikė sviesto iš Lietuvos ir Lenkijos pavyzdį, kai pastaruoju atveju jis gali būti kur kas pigesnis.

„Jeigu vartotojai neperka pigesnės prekės, kuri cheminėmis savybėmis yra identiška ir tiktai pasižymi skirtinga kilmės šalimi ir skirtinga pakuote, tai mes, jeigu kalbame apie kainas, tokios kaip ir problemos nematome: tiktai gauname didesnius vartotojų kainų indeksus.

O kainų indeksas reprezentuoja, kad vartotojas gali sau leisti elgtis iracionaliai ir pirkti tokiomis pačiomis cheminėmis savybėmis pasižymintį produktą, už jį sumokėdamas daugiau negu du kartus aukštesnę kainą‟, – kalbėjo A. Bartkus.

Kainų stebėjimo portalas Pricer.lt skelbia, kad jo fiksuojamas pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį, palyginti su sausiu, brango 0,80 Eur (1,0 proc.), ir buvo 17,16 Eur (28,6 proc.) brangesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį.

Tuo metu populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų 2023 vasario mėnesio analizė rodo šiek tiek kitą situaciją. Per mėnesį kainos nukrito 1,89 Eur (3,0 proc.) iki 13,36 Eur vasarį, tačiau ši kaina yra 28,2proc. didesnė nei prieš metus (žr. infografiką aukščiau).

Šio portalo analitikai pažymi, jog verslo subjektai nesuinteresuoti, pakilus kainoms, jas mažinti, todėl „iki spalio mėnesio kainos gaudys praeitų metų kosminės infliacijos „uodegą“ ir tas infliacijos skaičius bus mažėjantis, tačiau praeitų 3 metų retrospektyvoje – tai bus ne kainų ar infliacijos mažėjimas, o tas pats, didesnis nei 30 proc., prekių ir paslaugų augimas“.