Apie rizikas turėjo paklausti pati
Moteris banke buvo sudariusi el. kaupiamojo indėlio sutartį su 0,05 proc. palūkanomis. Prieš porą mėnesių ji sulaukė laiško, kad nuo šiol palūkanos nesikaups. Neseniai ji iš „Swedbank“ sulaukė skambučio, kaip sako, įkyriai raginančio išbandyti investavimo paslaugas, mat su 0 proc. palūkanomis esą ji nieko neuždirbs. Siūlydama paslaugas darbuotoja nė kiek neinformavo apie galimas rizikas prarasti pinigus, todėl moteris labai pasipiktino.
„Banko darbuotojos argumentas – mano indėlis su 0 proc. palūkanomis, aš nieko neva neuždirbu, nors ir taip jos nebuvo didelės su 0,05 proc., kaupdavosi centai. Ji mane labai aktyviai skatino savo indėlį perkelti, investuoti ir neva galimai uždirbti.
Suprantu, kad palūkanos – nulinės, ir pinigai neturi didelės vertės, bet man keista, kai didelis bankas aktyviai ir visko nepasakydamas skatina pereiti į investavimą.
Visų pirma, žinau, kad yra tokios galimybės. Jei norėčiau, būčiau seniai tuo pasinaudojus. Antra, siūlydama paslaugas darbuotoja nė kiek neinformavo apie rizikas.
Kaip ir draudimo bendrovės, siūlančios draudimo paslaugas, nupiešia viską labai gerai, bet apie rizikas – nieko. Pati turėjau paklausti, ar investavusi galiu ir prarasti pinigų. Aš suprantu tas rizikas, esu priėmusi sprendimą neinvestuoti, bet tikriausiai ne tam žmogui paskambino. Bet kaip su kitais ne tokiais finansiškai raštingais žmonėmis? Manau, tikrai yra tokių, kurie nesigilina ir sutinka“, – piktinosi Asta.
Galėjo būti ir sukčiai
„Dabar situacija gera, akcijų rinkos auga, pinigų neprarasiu, o jei kokia krizė? Aš geriau jausiuosi, kai mano dalį santaupų po truputį grauš infliacija, nei rizikuosiu, investuosiu ir liksiu be savo finansinės pagalvės, tarkim, prarasčiau 30–50 proc. jei akcijų biržose įvyktų kokia nors griūtis“, – sako ji.
Paklausta, ar nekilo įtarimų, jog banko darbuotoja prisistatęs asmuo galėjo būti sukčius, Asta akimirką suabejojo. Ji sutinka, kad pasirinktas komunikavimo kanalas – skambutis telefonu – nėra pati tinkamiausia priemonė siūlyti tokias jautrias paslaugas kaip investavimas.
Per pandemiją investuojančiųjų išaugo 40 proc.
„Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas pažymi, kad per pastaruosius pusantrų metų šalies gyventojų susidomėjimas įvairiomis galimybėmis investuoti smarkiai išaugo. „Swedbank“ klientų, kurie investuoja į finansų rinkos priemones, skaičius minimu laikotarpiu padidėjo apie 40 proc.
„Tam įtakos turėjo keli veiksniai: praktiškai iki nulio sumažėjusi grąža iš fiksuoto pajamingumo priemonių kaip indėliai ar saugių vyriausybių obligacijos; pastaruoju metu stebima spartesnė infliacija, dėl kurios poveikio santaupų vertė ilguoju laikotarpiu mažėja; nuo 2020 m. besitęsiantis pagrindinių pasaulio akcijų rinkų augimas; „Swedbank“ pasiūlyta nemokama prekyba Baltijos šalių biržų bendrovių akcijomis ir mūsų fondų vienetais, išplėstas investicinių priemonių pasirinkimas“, – aiškina banko atstovas.
Anot jo, kiekvienas banko klientas, atsidaręs vertybinių popierių sąskaitą, atsižvelgdamas į savo patirtį, rizikos toleranciją ir lūkestį dėl grąžos, gali rinktis investuoti į įvairius „Swedbank“ platinamus investicinius fondus, „Franklin Templeton“ ar „Danske Invest“ fondus, taip pat atskirų Baltijos biržų bendrovių akcijas, pagrindinių Vakarų Europos biržų bendrovių akcijas, įsigyti biržose prekiaujamų fondų (ETF) vienetų, vyriausybių skolos vertybinių popierių. Į nemažą dalį šių priemonių, kaip tikina, galima pradėti investuoti nuo nedidelių sumų.
Banko svetainėje pateikta informacija apie rizikas
G. Vercinsko teigimu, banko svetainėje pateikta informaciją apie rizikas, susijusias su investavimu į atitinkamas finansines priemones.
„Prieš pradedant investuoti, kiekvienam klientui rekomenduojame užpildyti specialų investuotojo klausimyną, pagal kurį įvertiname jo pasirengimą ir gebėjimą priimti atitinkamus investicinius sprendimus ir atsižvelgdami į tai informuojame dėl prisiimamos rizikos. Taip pat konsultuojame klientus individualiai apie jų poreikius ir galimybes pasirinkti atitinkamus investicinius produktus. Be to, nuolat atnaujiname edukacinę informaciją „Swedbank“ bloge, reguliariai leidžiame įvairių rinkų apžvalgas“, – kaip klientus informuoja apie rizikas, pasakoja banko atstovas.
„Konsultuodami klientus dėl investavimo sprendimų siekiame labai detaliai išsiaiškinti jų finansinę situaciją, tikslus ir kokią riziką jie pasirengę toleruoti. Klientams visada paaiškiname, ko jie gali tikėtis investuodami, o kokie lūkesčiai yra nepagrįsti, kaip jie gali mažinti riziką išskaidydami investicijas pagal skirtingas priemones, investuodami reguliariai ir ilgą laikotarpį. Galutinį sprendimą dėl konkrečių investavimo priemonių pasirinkimo visada priima pats klientas“, – priduria jis.
Kokios galimos rizikos
Pasak jo, pagrindinė investavimo į tradicines finansų rinkos priemones rizika – trumpalaikiai vertės svyravimai. Tai reiškia, kad jei asmuo investuos lėšas keliems mėnesiams ar vieniems metams, jų staiga prireikus, gali pavykti atgauti tik dalį visų lėšų. Tačiau investuojant ilgesniam laikui, kaip tikina, didėja tikimybė uždirbti teigiamą grąžą ir ilgainiui padidinti investuotos sumos vertę.
„Savo klientams visada patariame įvertinti šeimos situaciją, turėti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, kaupti papildomai savo senatvei, ir tik po to liekančias laisvas lėšas skirti investicijomis.
Klientai turi pasiryžti, kad investicijoms skirtos lėšos turėtų būti neliečiamos nuo 3 iki 10 metų, priklausomai nuo investicinės priemonės tipo, o jei norima stabilesnės grąžos – ir ilgesnį laikotarpį. Todėl investuoti nepatariame tais atvejais, kai žmonės nori greičiau sukaupti sumą pradiniam būsto įnašui ar automobiliui ir kai kaupiamų pinigų jiems gali reikėti po 1–2 metų“, – pažymi G. Vercinskas.
Komunikuoja įvairiais kanalais
Pašnekovas tikina, kad apie investavimo galimybes „Swedbank“ su klientais bendrauja ne tik telefonu, pasitelkiami įvairūs komunikacijos kanalai: žiniasklaida, socialiniai tinklai, renginiai, nuotolinės vaizdo konsultacijos, interneto bankas ar išmanioji programėlė.
„Nepaisant aktyvios komunikacijos per išvardintus kanalus, pastebime, kad aktuali informacija ne visuomet pasiekia visus klientus, tad tam tikrais atvejais susisiekiame su jais telefonu ir pakviečiame nuotolinei vaizdo konsultacijai“, – kodėl bankas klientus kviečia investuoti telefonu, aiškina „Swedbank“ atstovas.
Jis užtikrina, kad banko darbuotojai, skirtingai negu jais bandantys apsimesti sukčiai, niekada telefonu nerekomenduos konkrečių investicinių priemonių ir nesiūlys atlikti visų investavimo žingsnių už patį klientą. O jam skambinantis banko darbuotojas, kaip tikina, gerai žino, kokiam asmeniui skambina, gali klientą identifikuoti pagal kelis aspektus, o tam tikrais atvejais atsiųsti žinutę į interneto banką su specialiu kodu, kad ją perskaitęs klientas būtų visiškai tikras dėl saugumo.
