Į DELFI kreipėsi Karolina (pavardė redakcijai žinomai), kuri pasakojo kaip įsipainiojo į VMI biurokratijos voratinklį – prieš tris metus susitvarkė dokumentus Kauno skyriuje, o persikėlus į Vilnių tenka tvarkyti tuos pačius dokumentus iš naujo. Bėda ta, kad mergina ne visus dokumentus tiek laiko saugojo.
„2015 metais mano mama gavo palikimą iš močiutės. Tais pačiais metais man padovanojo tuos pinigus ir pirkome butą Kaune. Nuvažiavome į Kauno VMI skyrių pasiteirauti, kokius veiksmus reikia atlikti, kokius dokumentus pateikti, kad viskas būtų tvarkinga. Jie pasakė, kad reikia pasirašyti pinigų dovanojimo dokumentą, patarė kaip tai padaryti. Ten vietoje viską surašėme ir palikome jiems. Jokios kopijos nepasiėmėme.
2016 metų deklaracijoje viskas gražiai atsispindėjo, kad yra susitvarkyta. Tada 2017 metais nusprendėme tą butą Kaune parduoti, viską nurodėme Kauno VMI. Ir už tuos pinigus, gautus už parduotą butą, pirkome kitą butą Vilniuje tais pačiais metais.
Dabar atėjo laiškas iš Vilniaus VMI, kad jiems trūksta dokumentų dėl sandorių 2015 ir 2017 metais Kaune. Vilniuje buto pirkimas nedomina, tik Kaune atlikti sandoriai. Nusiunčiau pirkimo pardavimo sutartį Kauno, bet sakė, kad to nepakanka. Prašo pateikti pinigų dovanojimo sutartį, nors viskas buvo sutvarkyta Kauno VMI skyriuje. Tai nejaugi jie nemato sistemoje visų pateiktų dokumentų? Galiausiai ar jie nemato Registrų centre užfiksuotų visų sandorių?
Tie sandoriai 2015 metais jau seniai praeityje. Nei aš, nei mama tų dokumentų nesaugojome, nes manėme, kad viskas sutvarkyta. Juk dėl to ir vaikščiojome į Kauno VMI“, – DELFI pasakoja Karolina.
Labiausiai ją piktina tai, kad stengėsi būti sąžininga, viską žingsnis po žingsnio susitvarkyti, bet galiausiai vėl tenka lakstyti per VMI skyrius, ieškoti ir pateikinėti jau anksčiau pateiktus dokumentus.
„Tu važiuoji į inspekciją ir tikiesi, kad viskas bus sutvarkyta. Viskas buvo sąžiningai daroma. Keistai, kai prie tokių atvejų prisikabina, paprastų gyventojų prisikabina, o prie kokio Dragūno namo tai ne. Gali būti, kad tame biurokratiniame mechanizme kokie dokumentai nesuvaikščiojo, ar kad kažkur nugulė ne ten, gal man kažko nepasakė iki galo. Bet, juk aš ir nesu specialistė tų mokestinių dalykų, tam ir ėjau konsultuotis, kad viską iš karto pateikčiau.
Praeitą savaitę nuėjau į Vilniaus VMI skyrių ir klausiau, kodėl tuomet nekilo jokių problemų. Man pasakė čia Kaune buvot, dabar jūs Vilniuje“, – teigė mergina.
VMI pataria dokumentus saugoti 10 metų
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas spaudai Tadas Bružas patikina, kad visi dokumentai pateikti viename VMI skyriuje yra matomi VMI informacinėje sistemoje ir esant reikalui, turi būti prieinami kituose miestuose dirbantiems specialistams. Dėl to, pasak T. Bružo, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos gyventojai paslaugas gali gauti bet kuriame VMI skyriuje.
Plačiau konkrečios Karolinos situacijos T. Bružas komentuoti negali dėl galiojančių asmens duomenų nuostatų.
„Svarbu pastebėti tai, kad VMI turimame dokumente nurodyta buto įsigijimo kaina nesutampa su gyventojos deklaruota suma, todėl ir prašome pateikti deklaracijoje nurodytą sumą pagrindžiantį dokumentą“, – trumpai susidariusią situaciją pakomentuoja jis.
Kauno apskrities VMI atstovas spaudai teigia, kad gyventojų pateiktos deklaracijos yra papildomai tikrinamos tuo atveju, jei deklaruodamas pajamas gyventojas nenurodė pajamų už neišlaikyto turto pardavimą arba jie nesutampa su VMI iš trečiųjų šaltinių gaunamais duomenimis.
„Tuomet visuomet prašome papildomai pateikti juridinę galią turinčius dokumentus, kuriais gyventojas pagrindžia deklaruotą turto įsigijimo kainą. Įvertinus papildomus dokumentus, apskaičiuojama mokėtina gyventojo pajamų mokesčio (GPM) suma“, – sako T. Bružas ir prideda, kad su mokesčių mokėtoja susisieks VMI specialistai ir aptars susidariusią situaciją.
Visiems gyventojams jis primena, kad finansinių sandorių dokumentus rekomenduojama saugoti 10 metų. Taip pat pataria, ką vis dėlto daryti, jei šie neišsaugoti.
„Tais atvejais, kai neišsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz. notaro patvirtinta sutarties kopija). Be to, gali būti pateikiamas banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jeigu buvo sumokėta pavedimu ir galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta. Jei gyventojas neturi nei turto įsigijimo dokumento, nei šio dokumento kopijos – tokiu atveju pajamų mokestis skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos)“, – nurodo Kauno VMI atstovas.
Kaip informuoja Kauno VMI, bendru atveju 15 proc. dydžio GPM už nekilnojamojo turto pardavimą yra taikomas tada, kai parduotas turtas nebuvo išlaikytas gyventojo nuosavybėje 10 metų nuo įsigijimo datos. Pardavus nekilnojamąjį turtą, gyventojas gautas pajamas deklaruoja Metinės pajamų deklaracijos GPM308 T priede „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos“. Jei turtas nebuvo išlaikytas 10 metų, gyventojas turi sumokėti 15 proc. GPM nuo gauto pelno, t.y. nuo to, kas liko iš pardavimo kainos atėmus įsigijimo kainą.
