Meluojantys apie automobilio kainą gali skaudžiai nudegti

Pirkdami automobilį žmonės vis dar dažnai sutinka su pardavėjų prašymu deklaruoti kur kas mažesnę sumą nei realiai sumoka. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja, kad taip elgdamiesi žmonės smarkiai rizikuoja ir gali nukentėti, tačiau psichologas Tomas Lagūnavičius abejoja, kad kažką galima pakeisti.

„Pirkau automobilį. Radau labai gerą variantą, nuvažiavau iš Vilniaus į Panevėžį, apžiūrėjau jį. Viskas patiko ir kaina buvo labai gera. Lyg ir viską sutarėm ir galų gale pardavėjas sako, kad deklaruojam mažesnę sumą, nes man gyvent irgi kažkaip reikia.

Esu sąžiningas žmogus ir tokių dalykų netoleruoju. Bet tada dar pasiūlė nuolaidą ir šiaip ilgai ieškojau, žinojau, kad sunkiai rasiu geresnį automobilį. Todėl šįkart padariau kompromisą su sąžine“, – pasakoja Artūras.

Paklausus, ar jis nepagalvojo apie galimas rizikas, šis teigė, kad didelių rizikų neįžvelgė: „Na kuo realiai rizikuoji? Kažkokios baudos negausi. Ir vis tiek niekas labai nenukentės.“

Pirkėjai gali smarkiai nukentėti

VMI Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis paaiškina, kad vienas dažniausių sukčiavimo būdų yra kai pirkėjai verčiami pasirašyti užsienietiškas pirkimo – pardavimo sutartis.

„Juose nurodoma, kad užsienyje registruotą transporto priemonę pirko būtent pirkėjas, tarytum pats vyko į užsienio šalį ir ten pirko automobilį, o ne iš tiesų automobilį į Lietuvą atvežęs ir perparduodantis tarpininkas.

Tokie dokumentai neatitinka tikrųjų pirkimo – pardavimo aplinkybių ir išsiaiškinus realias sandorių aplinkybes gali būti traktuojami kaip suklastoti. Todėl VMI rekomenduoja pirkėjui nedalyvauti tokiame neteisėtame sandoryje“, – sako M. Žemgulis.

VMI komunikacijos vadovo Dariaus Butos teigimu, tokie žmonės nusipirkę nekokybišką automobilį po to negalės kreiptis į pardavėją ir reikalauti kompensacijos arba atgauti pinigus.

Dar vienas paplitęs sukčiavimo būdas – paprasčiausiai pirkimo – pardavimo sutartyje įrašoma gerokai mažesnė suma nei realiai mokami pinigai.

„Dėl to, kad pirkėjai nurodo mažesnę kainą ir sutiko su apgavikais, jie po to gali nukentėti patys. Pavyzdžiui, kai pasirašai, kad perki automobilį už 10 tūkst. eur., bet pasirašai ant 5 tūkst., o po to po kiek laiko parduodi tą patį automobilį už 10 tūkst. Tada nuo 5 tūkst. turi sumokėti mokesčius, 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tai nemaži pinigai“, – sako D. Buta.

2014-2015 metais VMI vykdė kontrolės projektą „Ratai“. Projektas buvo nukreiptas į bendroves, kurių apskaitomos pajamos ir deklaruojami mokesčiai, darbuotojų darbo užmokesčio, veiklos pelningumo ir kiti rodikliai VMI kelia įtarimų dėl galimo veiklos vykdymo „šešėlyje“.

Projekto metu kontroliuotos įmonės 2015 m. sumokėjo 13,1 proc. daugiau mokesčių, negu 2014 m. Visų variklinėmis transporto priemonėmis prekiaujančių mokesčių mokėtojų 2015 m. sumokėti mokesčiai, palyginti su 2014 m., išaugo 20,2 proc.

Individualios veiklos pajamos nagrinėjamoje veikloje šalies mastu padidėjo 27,9 proc., o projekto „Ratai“ iniciatyva kontroliuotų fizinių asmenų individualios veiklos pajamos padidėjo 43,6 proc.

Problema išlieka

Nors VMI ir intensyviai kovoja su nemokančiais mokesčių, tačiau vis dar sėkmingai nuslepiamos milžiniškos sumos pinigų. Pavyzdžiui, lapkričio pabaigoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai atlikę kratas Kauno automobilių turguje rado 34 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų.

„Pirminiais tyrimo duomenimis, bendrovės atsakingi asmenys per porą mėnesių iš kasos aparatų grynaisiais pinigais paėmė daugiau nei 90 tūkst. eurų, o pagal kasos pajamų orderius įnešė 56 tūkst. eurų. Taigi į Kauno automobilių turguje veikiančios bendrovės buhalteriją nebuvo įtraukta beveik 34 tūkst. eurų“, – rašoma FNTT išplatintame pranešime.

Dėl šio nusikaltimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Sukčiauti – žmogiška prigimtis

D. Buta tokį žmonių elgesį aiškina labai paprastai, tiesiog yra siekiama ekonominės naudos, tačiau ta nauda dabar ateityje gali turėti liūdnų pasekmių.

„Tas naudos suvokimo momentas, tu naudą pajunti dabar ir nevertini galimų rizikų. Nauda yra dabar. Rizika yra galima“, – sako D. Buta.

Psichologas T. Lagūnavičius aiškina, kad egzistuoja dvi pagrindinės pasaulėžiūros: dorovinė ir utilitaristinė. Dorovinis požiūris orientuojasi į tai, kad turime laikytis taisyklių, mokėti mokesčius, kad mokesčių mokėjimas yra visuotinė pareiga, kuri galioja visiems.

„Utilitaristinis požiūris, kada žmogus tiesiog skaičiuoja, kuris sprendimas jam yra naudingesnis. Tai tas žmogus, kuris deklaravo, kad laikėsi visų normų, mokėjo mokesčius ir tada jis perėjo iš vieno pasaulėžiūros varianto į kitą, jis pasielgė utilitaristiškai.

Bet koks mokesčių nemokėjimas yra tiesiog vagystė. Ir utilitaristas sako viskas tvarkoje, maža rizika, daug pliusų. Ir čia nieko neatsitiks. Todėl, kad utilitaristai mąsto pliusų ir minusų sistema. O kas yra pliusai ir minusai? Aš gaunu daugiau pliusų negu minusų. Šioje situacijoje yra labai mažai šansų, kad jį pagaus.“, – Artūro atvejį komentuoja T. Lagūnavičius.

Kalbėdamas apie tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje Artūras gali nukentėti daug labiau, nei kad sutaupė pirkdamas automobilį, T. Lagūnavičius pabrėžia, kad didžiajai daliai žmonių tai nerūpi.

„Žmogus yra iracionalus, jis nėra racionalus. Jis mąsto trumpalaikiame periode. Jei jis čia ir dabar nemato realaus pavojaus, jis linkęs rizikuoti. Žmogus ima kas yra čia ir dabar ir bėga. Ir tai yra dominuojanti visuomenės dalis.

Labai nedidelė dalis mąsto racionaliai, viską pasveria. Čia ir dabar tu sutaupysi 500 eurų, tai čia ir dabar yra trisdešimt kartų svarbiau, negu tai, kad galbūt kada nors gausiu baudą, kai pardavinėsiu tą mašiną.

Didžioji dauguma žmonių mąsto asociatyviniame lygmenyje. Va, 500 eur., sutaupiau, gerai, galėsiu už juos kažką nusipirkti. Jie nemąsto abstrakcijom, aš dabar nesumokėjau mokesčių, dabar aš nusikaltėlis, būsiu atstumtas visuomenės. Nėra tokio mąstymo.

Bet tokia yra žmogiška prigimtas, negaliu to kritikuoti. Aišku, visuomenė, valstybė tuo nesuinteresuota, bet žmogus yra žmogus“, – sako T. Lagūnavičius.

Be to, pirkimas žmonėms sukelia ir džiaugsmą: „Pirkimas yra dopamininis džiaugsmas, išsiskiria dopaminas dėl to, kad aš nupirkau, aš apgavau, aš laimėjau, aš nugalėtojas. Ir dėl tos euforijos siekimo jis gali dar ne tą padaryti. Žmonės juk šoka su parašiutais, su gumom, jiems reikia adrenalino. Ir čia yra adrenalinas.“