Kaip ekonomistas rašė socialiniame tinkle „Facebook“, geroji žinia yra ta, kad Lietuva šią krizę įveikė puikiai ir yra viena tarp nedaugelio pasaulio šalių, kurios BVP jau viršija prieškrizinį lygį.
Blogoji naujiena, tiesa, taip pat susijusi su BVP, yra ta, kad Estija Lietuvą ir vėl pralenkė ir čia ekonomistas išvardijo keletą skirtingų dalykų.
„Estijos BVP lygis jau yra 3,4 proc. didesnis, lyginant su prieškriziniu lygiu, o Lietuvos – tik 0,8 proc.
Antra, Estijoje biudžeto deficitas 2020 metais buvo gerokai mažesnis nei Lietuvoje (4,9 proc. vs. 7.4 proc.), tad labai tikėtina, kad Estijoje jis bus mažesnis nei Lietuvoje ir 2021 bei 2022 metais, tad Lietuvos ekonomikos augimas ateityje bus mažiau tvarus.
Trečia, šios krizės metu Estija taikė gerokai švelnesnius karantino ribojimus, kurie daugiausia ir lėmė mažesnį biudžeto deficitą – švelnesnius karantino ribojimus Estija taiko iš šiuo metu.
Ketvirta, nepaisant švelnesnių karantino ribojimų, Estija nepalyginamai mažiau nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, perteklinių mirčių skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje, o Estijoje – vienas mažesnių“, – vardijo Ž. Mauricas, tačiau pridūrė, kad teigiamu dalyku būtų galima laikyti tai, kad Lietuva šios krizės metu pasirodė geriau nei Latvija.
Anot jo, antrąjį 2021 metų ketvirtį Lietuva gali kiek prisivyti Estiją, nes pirmąjį 2021 m. ketvirtį Lietuva taikė ženkliai griežtesnius karantino ribojimus, kurie neleido pilnai išnaudoti ekonomikos augimo potencialo.
„Visgi šį potencialą Lietuvai nebus lengva išnaudoti, nes šiuo metu Lietuva taiko griežtesnius karantino ribojimus nei Estija.
Be to, Estijoje, kaip ir laisvės šalyje JAV, nėra „galimybių paso“, tad ekonominis aktyvumas laisvalaikio paslaugų sektoriuje Estijoje yra didesnis nei Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.
