aA
Kiekvieno investuotojo svajonė – turėti tobulą investicijų krepšelį. Tačiau niekas šio padaro nėra niekada matęs ir greičiausiai nepamatys. Nes tobulybė investuojant, kaip ir visur kitur gyvenime, kiekvienam skirtinga. Vis dėlto žurnalas „Investuok“ pasistengė nubrėžti tam tikras gaires.
© AP / Scanpix

Šiame žurnalo „Investuok“ straipsnyje aprašomas ilgalaikis krepšelis, tad jo sudėtis aktuali ir įdomi tik tam tikriems investuotojams. Pirma taisyklė investuojant – viską reikia daryti tik pagal save – nebuvo sugalvota tam, kad tinginiai nekopijuotų kitų darbo. Ji yra pirma ir pagrindinė todėl, kad kiekvienas iš mūsų riziką ir grąžą vertina itin skirtingai. Vienam 10 procentų per metus yra daug, kitam ir 50 neužtenka. Vienam 5 proc. svyravimas jau neleidžia miegoti, kitas nekreipia dėmesio ir gavęs 70 proc. nuostolį.

Todėl universalių tiesų investavime nėra. Galima nubrėžti tik tam tikrus kontūrus, kurie šį tą reikš tik daliai investuotojų ir tik esant reikiamoms sąlygoms. Straipsnyje kalbame apie ilgalaikį krepšelį, tad jis jums yra svarbus tik jeigu:

1) Esate investuotojas – nuolat prekiaujantiems ir nuo aktyvo prie aktyvo šokinėjantiems spekuliantams šis krepšelis bus per nuobodus ir neatitiks grąžos lūkesčių.

2) Turite kantrybės ir vertinate ilgą laikotarpį. Aprašomas investicinis krepšelis tikrąją naudą neša tik jį nuosekliai formuojant daug metų.

3) Galite valdyti savo poreikius ir sugebate santaupų ar investicijų neliesti atsiradus norui nusipirkti naują brangesnį žaislą.

4) Toleruojate didelę riziką trumpuoju laikotarpiu. Kitaip sakant, trumpalaikiai svyravimai, nors ir dideli, miegoti jums netrukdo.

Jei į visus klausimus atsakėte teigiamai, galime pradėti. Bet net ir tokiu atveju aprašomas krepšelis iš kiekvieno skaitančio sulauks savitos kritikos. Nes universaliai tobulų dalykų nebūna.

Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Investavimo esmė

Investuotojai nuo spekuliantų skiriasi tuo, kad jų tikslas yra ilgasis laikotarpis. Investuotojai nemato poreikio šokinėti tarp įvairių aktyvų kiekvieną minutę, nesuka galvos dėl trumpalaikių svyravimų ir investicijas nuolat pildo. Pavyzdžiui, kaip Warrenas Buffettas arba Norvegijos naftos fondas.

Žurnalas „Investuok“ nuolat kalba apie tai, jog geras investuotojas supranta, kad svarbiausi yra du dalykai. Pirma, neprarasti didelės krepšelio porcijos dėl vieno blogo sprendimo. Antra, atiduoti viską laiko ir sudėtinių palūkanų malonei. Viskas, norint būti geru investuotoju, daugiau nieko nereikia. Tik šių dviejų taisyklių suvokimo ir geros disciplinos.

Pirmą punktą įgyvendinti lengviausia naudojantis diversifikavimo galimybėmis. Jei krepšelį sudarys 5 aktyvai, vienai iš investicijų nepasiteisinus, prarasite 20 proc. savo pinigų. Tai reiškia, kad, esant 7 proc. vidutinei metinei grąžai, už klaidą atidirbti teks 4 metus. Įvertinus, kad gyvensite greičiausiai maždaug 100 metų, o investuosite kokius 30 metų, tokia klaida suvalgys 4 proc. gyvenimo ir 13 proc. investicinio laikotarpio.

Jei pozicijų skaičių padidinsime iki 20, net 3 iš investicijų nepasiteisinus, su ta pačia 7 proc. grąža klaidai atidirbti pakaks 3 metų. O vienas klaidingas žingsnis bus atidirbtas per metus. Kad ir kaip būtų, atrinkti 3 blogas pozicijas iš 20, žiūrint griežtai statistiškai, sudėtingiau nei netyčia užkliūti už 1 iš 5. Prisiminkite AIG, „Lehman Brothers“, „Volkswagen“, „Boeing“, „Danske Bank“ atvejus – tokio masto visų šių įmonių akcijų kainų kritimo numatyti negalėjo niekas. Tačiau jis įvyko.

Antras punktas, tai yra laikas ir sudėtinės palūkanos, yra priežastys, kodėl W. Buffettas yra toks turtingas. Jis nėra antžmogis, kuris nedaro klaidų ir žino visatos paslaptis. Dėdė tiesiog moka matematiką, laikosi disciplinos ir per gyvenimą padarė daugiau gerų sprendimų nei blogų. Tačiau turtą jam sukrovė ne tiek išskirtinai geros investicijos, kiek laikas ir sudėtinės palūkanos.

Galima atlikti paprastą pratimą. Tarkime, investuojate 100 eurų į aktyvą, kuris kiekvienais metais generuoja 7 proc. grąžos. Gaunamus 7 proc. reinvestuojate ir nuo jų vėl gaunate 7 proc., šiuos vėl reinvestuojate. Pirmais metais gaunama 7 proc. kapitalo grąža yra nedidelė. Bet po 5 metų investuoto kapitalo grąža jau išauga iki 9 proc. Po dešimtų metų kapitalas generuoja jau kone 14 proc. – tai yra dvigubai daugiau nei tik investavus.

Po dvidešimtų metų kapitalo grąža tampa 27 proc., o po trisdešimtų – daugiau nei 53 proc. Tai reiškia, jog investavus 100 tūkstančių eurų su 7 proc. metiniu pajamingumu po 30 metų kasmet į kišenę iš šios investicijos kristų po 53 tūkstančius eurų, o sąskaitoje būtų 750 tūkstančių. Nieko gudraus ar sudėtingo neatlikus, tiesiog padėjus pinigus.

Srautas, srautas, srautas

Dėl šios priežasties ilgalaikiam investuotojui svarbiausia yra srautas. Norintys turėti tobulą ilgalaikį investicinį krepšelį privalo ieškoti srautą generuojančių aktyvų. Nors grąža iš kainų pokyčių visuomet atrodo patraukli ir viliojanti (ir pagal tam tikras investavimo strategijas ji yra būtina), čia aprašomo krepšelio esmė yra srautas.

Nes srautiniai aktyvai turi dvi labai geras savybes. Pirmiausia, kai gautas srautas reinvestuojamas, pinigai pradeda uždirbti pinigus. Ilgainiui dėl šio proceso vis didesnę investicinio krepšelio dalį sudaro ne investuotojo įmokos, o būtent reinvestuotas srautas. Tai, kaip jau parodėme, pirmiausia labai gerai veikia kapitalo grąžą. O antra, smarkiai sumažina riziką.

Jei riziką vertinsime pagal investuotą, o ne sukauptą kapitalą, tai ilgalaikė srautinio investavimo strategija yra pati saugiausia. Nes kiekvieną laikotarpį investuoto kapitalo dalis investiciniame krepšelyje proporcingai mažėja, o iš srauto sukaupto kapitalo dalis didėja. Todėl, bėgant laikui, rizika prarasti investuotus pinigus mažėja.

Žinoma, dažnas nepritars tokiam rizikos vertinimui. Nes iš srauto gauti pinigai taip pat turėtų būti traktuojami kaip jau gauti ir turimi. Tai reiškia, kad srauto praradimas taip pat yra kapitalo nuostolis. Tačiau šioje vietoje diskusija filosofinė – bent jau autorius pinigų darbą ir laiką, praleistą tame darbe, vertina mažiau nei savo.

Kitas srauto privalumas yra kapitalo nuostolių amortizavimas blogais laikais. Jei krepšelis generuoja 7 proc. srautą, rinkoms ir turimų aktyvų vertėms kritus 10 proc., realus investuotojo nuostolis per tą laikotarpį sieks tik 3 proc. O argumentą plėtojant, rinkoms stagnuojant ir nerandant krypties, srautas visada bus su infliacija kovojantis ginklas.

Galiausiai, turint krepšelį iš srautinių aktyvų, visada galima jaustis ramiau dėl asmeninės finansinės padėties. Taip, remiantis čia aprašoma strategija, srautą būtina reinvestuoti, nes tai yra esminė sudėtinių palūkanų veikimo dalis. Tačiau blogų dalykų nutinka visiems, ir kartais reikia ne apie milijonus po 15 metų galvoti, o paskolas tą mėnesį mokėti. Tai yra kur kas lengviau, kai tavo sukauptas finansinis turtas kas tam tikrą laiką išmoka gerą srautą.

Kokie aktyvai sudaro tokį krepšelį?

Klausimas, kokius aktyvus rinktis į ilgalaikį investicinį krepšelį, turbūt yra pats sunkiausias. Nors žurnalas „Investuok“ nuolat ir nuolat nagrinėja įvairiausias investicines galimybes, turime didelį skirtingų turto klasių pasirinkimą, be to, privalome įvertinti asmenines preferencijas, žinias ir patirtį. Kitaip sakant, profesionaliam rizikos valdytojui iš didelio banko geriau investuoti į obligacijas, o statybomis užsiimančiam žmogui – į nekilnojamąjį turtą.

Bet visko sukišti į vieną turto klasę negalima. Todėl tiek vienam, tiek kitam visada teks bent iš dalies išeiti iš komforto zonos ir į krepšelį įtraukti mažiau suprantamų dalykų. Tačiau svarbu, kad krepšelio pamatą sudarytų tai, kas yra gerai suprantama.

Kalbant konkrečiau, tobulam ilgalaikiam investiciniam krepšeliui sudaryti labiausiai tinka (i) obligacijos ir obligacijų fondai, mokantys periodines išmokas, (ii) nekilnojamasis turtas ir su nekilnojamuoju turtu susiję finansiniai produktai, kurie moka reguliarias išmokas, (iii) dividendinės akcijos bei dividendinių akcijų fondai (atspėjote, nuolat mokantys išmokas).

Darbas
Darbas
© Shutterstock

Pradedant nuo pirmos turto klasės, obligacijos tinkamos tos, kurios moka sąlygiškai didelius kuponus ir moka juos kuo dažniau, tačiau nėra išleistos Venesuelos. Menas atsirinkti geras obligacijas yra itin sudėtingas, ir ši nepelnytai nuvertinama turto klasė turėtų gauti daugiau dėmesio investuotojų švietimo kursuose.

Tačiau kadangi net ir žurnalo „Investuok“ skaitytojai visuomet nori greitų atsakymų, o ne ilgus mėnesius trunkančios edukacijos, geriausia rinktis įvairius plačiai diversifikuotus (500–1000 ir daugiau pozicijų) investicinio bei neinvesticinio reitingo įmonių obligacijų fondus, plačiai diversifikuotus kietomis valiutomis denominuotų besivystančių šalių obligacijų fondus ir vietines Baltijos šalių įmonių leidžiamas obligacijas.

Nekilnojamojo turto fronte dalį aktyvų visada verta laikyti realiame turte. Tai yra, vidutiniu atveju paprasčiausia nusipirkti butą kur nors arti didmiesčio centro ir jį nuomoti. Toks variantas yra techniškai bei teisiškai paprasčiausias, o finansiniu ir žinių požiūriu reikalaujantis mažiausiai resursų. Be to, jeigu gyvenime kas nors nutiks, bent jau turėsite kur gyventi. Kita dalis į NT nukreiptų pinigų turėtų nugulti globaliuose NT fonduose (REIT, ETF, tiesiog fondai – nesvarbu). Čia svarbu, kad perkami fondai būtų gerai diversifikuoti ir nuolat kuo didesnę dalį gaunamų nuomos pajamų išmokėtų investuotojams.

Trečios turto klasės, tai yra akcijų, didumą turėtų sudaryti žinomų didelių įmonių akcijos. Siūlančios stabilumą, nuosaikų augimą ir patikimumą. Lengviausia tokias investicijas daryti pasirenkant dividendų aristokratų fondus. Jei nėra galimybės to padaryti, geriausia investicijas rinktis iš TOP 50 ar 100 didžiausių pasaulio įmonių, kurios nuolat moka dividendus.

Svarbiausia nepirkti fondų, kurie žada itin didelius dividendus, nes jų nemažą dalį sudarys keistų įmonių akcijos, ir pačiam neprisipirkti mažų, nors ir daug dividendų siūlančių, įmonių akcijų. Nes tokios investicijos neatitinka nuoseklumo ir stabilumo kriterijų – šios įmonės gali greitai bankrutuoti arba nutraukti dividendų išmokas.

Sąmoningai nerašau apie dabar populiarias alternatyvas, tokias kaip tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformos, nes skolinti žmogui, kuris nori pirkti 15 metų senumo BMW už 12 proc., arba duoti pinigų NT projektui, kuris negauna finansavimo banke, už 8 proc. metinių, nėra verslo planas. Tai yra elementarus naujovių, kurios neišgyveno viso finansinio ciklo, pervertinimas, tingėjimas paieškoti kitų finansinių priemonių ir nemokėjimas skaičiuoti rizikos ir grąžos santykio.

Aktyvų svoriai krepšelyje

Aktyvų svorius krepšelyje sudėlioti dar sunkiau nei pačius aktyvus. Tačiau bendrais bruožais galima pasakyti, kad pagrindinis aktyvas turėtų būti tas, kuris yra geriausiai suprantamas. Be to, kaip visada investuojant, krepšelio sudėtis turėtų priklausyti nuo investuotojo amžiaus.

Tai reiškia, kad tik pradedantis krepšelį formuoti jaunuolis pirmiausia turėtų susipirkti gal 20 skirtingų dividendinių įmonių akcijų. Arba kurį laiką investuoti į kelis skirtingus dividendų aristokratų fondus. Nes šios investicijos generuos ne tik srautą, o ir kapitalo grąžą (kainos augimą), kuri per ilgus metus gali būti labai materiali.

Akcijų kainų augimas investuojant pagal aprašomą tipą yra itin svarbus ilguoju laikotarpiu, nes kai įmonės skirsto pelną akcijai, jis skirstomas ir išmokamas nuo tuometinės akcijų kainos. Tai reiškia, kad, nusipirkęs akciją už 5 eurus, po 15 metų, kai jos kaina jau bus 50 eurų, su 5 proc. dividendų pajamingumu gali tikėtis 50 proc. srauto investuotam kapitalui.

Antra pozicija turėtų būti realus nekilnojamasis turtas. Nes šio vertė taip pat bėgant laikui turėtų augti. Be to, nusipirkus NT su paskola, toks turtas 30 metų valgo periodines įmokas. Tai reiškia, jog iš esmės gaunate ne tik aktyvą, bet ir ilgalaikį periodinių investicijų planą dovanų.

Marčiulaitis pasisakė apie tobulą investavimo portfelį: koks jis?
© AFP / Scanpix

Trečia pozicija turėtų būti obligacijos ir jų fondai. Logika paprasta – obligacijos yra palyginti saugios ir kapitalo grąžos negeneruoja. Todėl jos turėtų būti tarsi finansinė investicinio krepšelio pagalvė, kuri reikalinga srauto nenutrūkstamumui ir klaidų taisymui užtikrinti.

Einant link pensijos, šis rizikos trikampis turėtų apsiversti. Tai yra, tik pradėjus kaupti, 100 proc. krepšelio sudarys akcijos, po kokių 15 metų visų aktyvų vertė bus panaši, o po 30 metų didžiąją krepšelio dalį turėtų sudaryti obligacijos. Toks trivialus principas leidžia tiek išnaudoti per ilgą laiką gaunamą naudą iš akcijų kainų augimo, tiek susimažinti riziką investicinio laikotarpio pabaigoje, kai jau norisi stabilumo.

Atsižvelgiant į poreikius ir rizikos toleranciją bei amžių, srautą reinvestuoti galima kitomis proporcijomis nei investuojamas nuosavas kapitalas. Jei norima daugiau rizikos, srautas turėtų būti nukreipiamas į akcijas. Šios generuos mažesnį srautą, tačiau didesnę tikėtiną grąžą iš kainos pokyčių (tai teorinę ateities investuoto kapitalo grąžą didins). Iš kitos pusės, jei grąža iš kainų pokyčių nėra svarbi ir artėja laikas, kai investicijomis bei jų grąža tampa logiškiau naudotis nei toliau kaupti, visą srautą galima sudėti į NT fondus ir obligacijas. Taip dar labiau padidinant ateities srautus, tačiau sumažinant ilgalaikę krepšelio vertę, gaunamą iš akcijų kainų pokyčių.

Susijusios rizikos

Teisingai bei nuosekliai investuojant pagal šią strategiją, galima tikėtis su gana nedidelėmis periodinėmis investicijomis sukaupti tikrai didelį finansinį turtą. Metodas pats skatina savo tolesnį augimą su vis didesniu pagreičiu. O ir jei pinigų nereikia išsiimti, rizikų taip investuojant nėra itin daug, nes turtas yra labai smarkiai diversifikuojamas.

Šiaip ar taip, strategija gali pradėti braškėti didesnės infliacijos laikotarpiais. Kadangi jau ilgus metus gyvename esant nulinei infliacijai, šios grėsmę visi pamiršo. Tačiau finansų pasaulis bei realios ekonomikos veikia cikliškai. Tad infliacija kada nors tikrai grįš. O jei ji grįš ir ras jūsų investicinį krepšelį su 5 proc. pajamingumu, tai paims visas investicijas ir suvalgys.

Todėl investuojant aprašytu metodu būtina atsižvelgti į makroekonomines tendencijas. Jei infliacija judės link dviženklių skaičių, strategiją teks mesti į šiukšlių dėžę ir už visus pinigus pirkti stiprių įmonių akcijas, kurios viską investuoja į tolesnį augimą. Nes būtent šių kainos, tikėtina, augs greičiausiai.

Kita svarbi rizika yra disciplina. Labai svarbu suprasti, kad ši strategija veikia tik tais atvejais, kai investuojama dešimtmečiams. O investicinis krepšelis nuolat pildomas papildomu kapitalu. Jei šios dvi sąlygos nėra vykdomos, srautinė strategija ir tobulo ilgalaikio investicinio krepšelio svajonė greičiausiai taip ir liks svajonė.

Bet apskritai tobulą ilgalaikį krepšelį susidėlioti nėra sudėtinga. Greičiau net paprasta. Tereikia srautą generuojančių stabilių bei saugių aktyvų, kurių vertė per dešimtmečius netaptų nulinė (dėl to geriausia jų prisipirkti šimtus). Šią dalį išmano ir supranta visi.

Dėl ko atkrenta dauguma investuotojų? Dėl disciplinos ir psichologijos. Žmonės po 5–10 metų, nepajutę apčiuopiamos naudos, pradeda nebesilaikyti elementarių taisyklių, mažina krepšelį, nustoja reinvestuoti srautą. Arba tiesiog išsiima dalį pinigų, kai užsinori nusipirkti kokį naują žaisliuką. Dėl to tobulas investicinis krepšelis lieka tik netobulai įgyvendinama tobula svajonė.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Numerio tema apie tai, jog pasaulis rengiasi dar ilgai gyventi nulinių palūkanų aplinkoje – ką tai žada investuotojams?

Aktualijose nagrinėjame kodėl sėkmingai investuoti nebeužteks vien įmonių ar šalies ekonomikos analizės, kodėl dabar reikia daug platesnio žvilgsnio – kodėl prasidėjus naujam politiniam sezonui investuotojui vis daugiau reikės gilintis į politinius procesus.

NT rubrikoje: pagrindinė tema – trumpalaikė nuoma. Ar tikrai taip nesunku iš trumpalaikės nuomos uždirbti 15–20 proc.? Tendencijos, klientų srautai, rūpesčiai ir prielaidos ateičiai. Aiškinamės ko šiandien galima tikėtis įsigyjant prestižinį ar ekonominį būstą, o ieškodami potencialiai pelningesnių vietų uždirbti iš NT gilinamės į situaciją Panevėžyje – kaip pastaruoju metu pasikeitė situacija?

Rubrikoje „Vertybinių popierių birža“: nagrinėjame pavyzdinius portfelius – pasirodo vasarą visi jie uždirbo, kas tai lėmė ir kaip dabar savo portfelius koreguoja ekspertai? Svarstome kas turėtų įpūsti gyvybės Baltijos biržai, o užsienio skiltyje analizuojame „General Electric“ – milžinas stipriai atpigo, kokia esamą situaciją ir kas laukia ateityje?

Įžvalgose aiškinamės kodėl čiužinys dabar geriau nei Vokietijos Federacinė Respublika? Kodėl kas nors turėtų primokėti valstybei, kad ši, palaikiusi Jūsų pinigus, po 30 metų grąžintų mažiau? Ir kodėl dabar svarbu stebėti kaip į centrinių bankų veiksmus reaguos Vidurio Europos šalys.

Alternatyvų rubrikoje – „Meno investuoti į meną ABC“ – puikus straipsnis norintiems rimčiau pasidomėti kaip ir kada paveikslai ant Jūsų sienos gali uždirbti net daugiau nei vidutinė grąža iš akcijų ar nekilnojamojo turto.

Ir dar: interviu su investuotojais, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
3.7857

Seimas palaiko Nausėdos siūlymą didinti mokesčius ne darbo pajamoms (45)

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą kitas nesusijusias su darbo...

Per klaidą nurašytos lėšos banke: įspėjimų ar baudų bankams nėra (68)

Retkarčiais pasirodo žinia apie per klaidą nurašytas sumas nuo banko klientų sąskaitų. Bankui...

SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus (94)

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada...

Kaip pinigus skolina vyrai: pasitikėjimą stato ant žodinio susitarimo (19)

Teisinių palaugų bei skolų išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ užsakymu apklausus 400...

Mažos pensijos ir toliau bus lietuviška realybė: apie ateitį negalvoja tūkstančiai (332)

Lietuviai savo pensijai ruošiasi ir jai taupo mažiausiai iš visų Baltijos šalių, – tokias...

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (232)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (240)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (37)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (8)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (130)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (4)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (18)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (180)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...

Politikų diskusija su bankininkais ir prekybininkais – kalbasi, kaip kurčias su aklu (41)

Seime registruoti siūlymai įvesti bankų turto ir prekybos tinklų apyvartos mokesčius....