Seime ketvirtadienį įvyko Vartojimo kredito įstatymo priėmimas: juo siekiama griežčiau apibrėžti, kaip bus skolinama gyventojams. Įstatymo priėmimo metu Seimo narė Dalia Teišerskytė paviešino jai gyventojų atsiųstą laišką.
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Replika po balsavimo tokia: rašau jums laišką mūsų šeimai svarbiu klausimu dėl greitųjų kreditų. Aš ir mano vyras esame pensininkai, mūsų sūnus, toks ir toks, yra psichikos ligonis ir taip toliau. Greitųjų kreditų davėjai tuo naudojasi ir duoda jam kreditus telefonu, kadangi jis gauna „Sodros“ išmokas. Tokiu būdu šiai dienai tokio žmogaus paimti kreditai yra 21 tūkst. eurų“, - kalbėjo parlamentarė, po balsavimo dėl vienos iš pataisų.

Įstatymas priimtas, už balsavo 108 Seimo nariai, prieš balsavo Aurelija Stancikienė, susilaikė Jonas Varkala.

Ketvirtadienį Seime buvo sprendžiama, kaip tinkamai reguliuoti skolinimą gyventojams, priemonių pasiūlyta įvairių: tiek įvesti „atšalimo“ laikotarpį, kai per 48 valandas pasiskolinęs žmogus pinigus grąžintų nepatirdamas jokių sąnaudų, įvesti griežtesnį būsimų skolininkų mokumo vertinimą, taip pat riboti galimybes skolintis bet kuriuo metu ar forma.

Sugriežtinimai - įvairūs

Nutarta drausti išmokėti vartojimo kredito lėšas nuo 22 iki 7 valandos, vartojimo kredito sutartis negalės būti sudaroma su jaunesniu kaip 18 metų asmeniu.

Įstatyme įtvirtintas 2 kalendorinių dienų apsisprendimo laikotarpis. Apsisprendimo laikotarpis prasidės nuo vartojimo kredito išmokėjimo dienos.

Įpareigot atlikti skolininkų mokumo vertinimą, atlikti patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsti vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.

Priimtais įstatymo pakeitimais taip pat nuspręsta griežtinti vartojimo kredito sutarčių reklamos kontrolę.

Seimas priimtomis pataisomis nustatė 2 pakopų vartojimo kredito kainos sudedamųjų dalių reguliavimo sistemą. Vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma galės būti ne didesnė kaip 75 proc., o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai – ne didesnės kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Bendra vartojimo kreditų kaina negalės viršyti bendros vartojimo kredito sumos.

Priežiūros institucija už pažeidimus turės teisę skirti iki beveik 2,9 tūkst. eurų arba iki 1 proc. praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų baudą. Už pakartotinį pažeidimą grės iki 10 proc. praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų bauda.

Skolininkų - vis daugiau

Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte dėstoma, kad Lietuvos bankas, atlikęs gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimą, nustatė, kad žmonės turi nepakankamai gebėjimų racionaliai tvarkyti šeimos ir asmeninius finansus, turi polinkį atidėlioti finansinių problemų sprendimą.

„33 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų pripažino per paskutinius 12 mėnesių susidūrę su situacija, kai pajamos nepadengė visų pragyvenimo išlaidų. Tačiau tik 44 proc. gyventojų, patyrę finansinį nepriteklių, ieško būdų, kaip apriboti išlaidas, kad situacija nesikartotų, likusi dauguma – skolinasi, ne visada įvertindami realias skolų grąžinimo galimybes“, - nustatė Lietuvos bankas.

Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. pabaigoje buvo 22,94 proc. (179,90 tūkst.) kreditų, kurių skolinius įsipareigojimus buvo vėluojama vykdyti ilgiau nei 60 dienų iš eilės. Bendra šių įsiskolinimų suma 2014 m. pabaigoje sudarė 91,32 mln. eurų įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas.

„Didžiausia pradelsta suma susidarė už didesnius nei 290 eurų vartojimo kreditus, 2014 m. pabaigoje įsiskolinimai sudarė 60,22 mln. eurų, kai 2013 m. pabaigoje – 50,65 mln. eurų. Mažųjų vartojimo kreditų pradelsta suma sudarė 25,58 mln. eurų, kai 2013 m. pabaigoje – 24,38 mln. eurų, pradelsimai pagal susietojo vartojimo kreditus – 4,65 mln. eurų, o pagal sąskaitos kreditavimo sutartis – 0,86 mln. eurų. Dažniausiai vartojimo kredito gavėjai vėluoja mokėti įmokas už paimtus mažuosius vartojimo kreditus“, - statistiką Seimui pateikė Lietuvos bankas.

Priežiūrą vykdanti institucija pastebėjo tendenciją, kad sparčiai daugėja ir vėluojamų grąžinti didesnius nei 290 eurų kreditus.

„2014 m. pabaigoje tokių kreditų buvo 74,68 tūkst. ir, palyginti su 2013 m. gruodžio 31 d., padaugėjo 30,21 proc.“, - vardijo Lietuvos bankas.

Priežiūros institucijos nuomone, didėjančiam bendram vartotojų įsiskolinimui įtakos turi ir nepakankamai išsamus vartotojų kreditingumo vertinimas.

„Lietuvos banko duomenimis, vartojimo kredito davėjai dažnai tenkinasi paties vartotojo pateiktais ne visada išsamiais duomenimis ir netikrina tų duomenų atitinkamose duomenų bazėse, motyvuodami, kad vartotojo pateikta informacija ir duomenys jiems buvo pakankami sprendimui dėl vartojimo kredito suteikimo priimti. Norint užtikrinti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi, svarbu užtikrinti tinkamus reikalavimus dėl vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo“, - rašoma Seimui pateiktoje informacijoje.

Skelbiama, kad pataisyto įstatymo projekto pagrindinis tikslas – reguliuoti vartojimo kredito rinką taip, kad vartojimo kredito davėjai skolintų, o vartojimo kredito gavėjai skolintųsi atsakingai.

Skaičiuoja, kiek kainuos

„Asociacija, jungianti bendroves valdančias „General Financing“, „Moment Credit“, „Credit24“ ir „Provident“ prekių ženklus, pritaria sprendimams sugriežtinti klientų mokumo vertinimą, apriboti reklamą, taip pat vartojimo kredito sutarčių sudarymą, sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą, padidinti baudas už įstatymų pažeidimus, įtvirtinti vartotojų pateiktų prašymų neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių registrą. Šie pokyčiai pakels visų rinkos dalyvių teikiamų paslaugų kokybę, o tai bus naudinga vartotojams. Be to, siūlomi pakeitimai padės spręsti vartotojų mokumo ir spontaniškumo skolinantis problemas, kurios yra vienos aktualiausių“, - komentare dėstė Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos vadovas Viktoras Milkevičius.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės prieš įstatymo priėmimą skaičiavo, kiek verslui kainuos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Prognozuojama, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonių pajamos sumažės maždaug ketvirtadaliu, o pelnas tris kartus. Elektroninėms paslaugų teikimo sistemoms atnaujinti reikės beveik milijono eurų. Dėl padidėjusių sąnaudų mažų (iki 290 eurų) kreditų rinka gali visai sunykti.

„Daug kalbama apie baudas vartojimo kreditų įmonėms, visuomenės nepasitikėjimą, tačiau dažniausiai neigiamai sektorių vertina tie, kurie nesinaudoja jo paslaugomis. Atrodo, kad vartojimo kreditų davėjus siūloma bausti už visų nuodėmes, nes įstatymo projekte numatytos baudos legaliai veikiančioms įmonėms bus didesnės už taikomas nelegaliai paslaugas teikiančiam verslui. Sutinkame, kad baudos turi būti didinamos dvigubai ir tam buvome radę bendrą sutarimą, tačiau dabartiniame projekte siūloma baudas didinti dar labiau ir numatyti baudas nuo apyvartos, kurios sužlugdytų bet kurią mažesnę įmonę“, – rašoma LSVKA prezidento Liutauro Valicko komentare.

Jis pripažįsta, kad vartojimo kreditų sektorių reguliuoti griežčiau reikėjo, o įmonės pritarė daugeliui reikalavimų iš esmės pakeisiančių situaciją rinkoje. Įmonės palaikė apribojimus neteikti kreditų nepilnamečiams ir asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas, naujiems reikalavimams reklamai, naktinio skolinimo draudimui, 2 dienų „nusiraminimo“ laikotarpiui, iki 75 proc. sumažintoms metinėms vartojimo kredito palūkanoms.

Jis pastebi, kad Lietuvoje vartojimo kreditų teikimas, palyginti su situacija, buvusia prieš penkerius ar septynerius metus, gerokai pasikeitė. Įmonės tapo atsakingesnės ir lankstesnės, o konkurencija rinkoje išaugo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tūkstančių gyventojų laukia pokyčiai: skaitiklius tikrins dažniau (285)

Pakeisti visus vandens skaitiklius, kur kas dažniau juos metrologiškai tikrinti, o kartu ir didinti...

Pirkėjai jaučiasi apgaudinėjami, prekybininkai bėdos neįžvelgia (404)

Atidesni pirkėjai prekybos centruose jau seniai pastebėjo, kuomet už tą pačią, ar kiek didesnę...

Paaiškino, kodėl žmonės nori beprotiškai brangių daiktų (73)

Kas verčia žmones leisti tūkstantines sumas daiktams ir pramogoms, kuriais mėgautis būtų galima...

Pigiausių atostogų beieškant: pirmiausia atsakykite sau į šiuos klausimus (36)

Apibūdinimai „pigu“ ir „gera“ nebūtinai turi prieštarauti vienas kitam, kai kalbama apie...

Kodėl torto kaina prekybos centre ir mažoje kepykloje skiriasi kone dvigubai? (27)

Proginis tortas su Barbe mažoje kepyklėlėje kainuotų 50 eurų, o prekybos centre – vos 30.

Top naujienos

Iškėlė versiją, kodėl dingo baikeris: viskas prasidėjo dar vasarą (1)

Mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus draugai ir artimieji surėmė pečius su policijos...

Sprendžiamas 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių likimas (43)

Konkurencijos tarybai leidus susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ , bendrovės...

Liberalų agonija: laikinuoju pirmininku patvirtino E. Gentvilą, bet ir dėl to skraidė žiežirbos (219)

Penktadienį susirinkusi Liberalų sąjūdžio valdyba priėmė pirmininko Remigijaus Šimašiaus...

Gyvai / Pirmasis testas išvykoje: „Chimki“ – „Žalgiris“ (52)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai siekia antrosios pergalės Eurolygoje. Penktadienį Šarūno...

Kada Vilniuje bus pastatytas tikras dangoraižis (42)

Augant gyventojų skaičiui Vilniuje ir miestui vis labiau plečiantis į pakraščius, kalbama, kad...

Ar jau verta ruoštis ekonominei krizei? (56)

Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ,...

Šiaulių arenos gimtadienyje – ir A. Šedžius: atvyko ne su žmona pildoma (20)

Penktadienio vakarą Šiauliuose skamba dainos ir sveikinimai. Dešimtmečio jubiliejų...

JAV būsto pardavimai netikėtai atsigavo

Nenaujų būstų pardavimai Jungtinėse Valstijose rugsėjį netikėtai atsigavo, nors...

Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga dviračiu pervažiavo džiungles

Keliautojas Gediminas Vasiliauskas Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukakties proga Amazonės džiungles...

V. Danauskienė. Į šipulius dūžtanti „Remigijaus legenda“ (203)

Ar dar prisimenate 2004-ųjų kovo 24-ąją? Paksogeite besikapanojanti Lietuva gauna tarsi šlapiu...