„Man 42 metai. Gyvenu Vilniuje. Auginu 3 vaikus. Prieš 11 metų buvau vedęs. 2003 metais paėmėme su žmona paskolą butui iš SEB banko, kuri po refinansavimo 2007 m. sudarė 500 000 Lt. Per 11 metų atidaviau apie 200 000 Lt. Deja, prieš 5 metus žmona mane metė, išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ir nustojo mokėti paskolą. Likau ne tik su vaikais, bet ir su paskolos našta. Šie metai buvo sunkiausi, ir, nors dirbu aktyviai, nesugebėjau mokėti bankui pagal jo grafikus. Bankas tik to ir laukė. Nutraukė paskolos sutartį, ir pareiškė kad aš dabar jau skolingas visą tą pusę milijono, o mano mokėti per 11 metų pinigai – „nesiskaito“. Atseit, palūkanos „suvalgė“. 200.000?“, - rašė Ramūnas (vardas ir pavardė DELFI žinomi).
Jis įsitikinęs, kad bankas elgiasi nesąžiningai ir nori uždirbti.
„Bankas labai gerai žino mano padėtį, kad likau vienas su mažamečiais vaikais, ir ramiai sau rėžia į akis: prisidarei vaikų – tavo bėdos, ir ne mūsų reikalas, kur tavo žmona pasidėjo, mokėti privalote abu solidariai. Tai čia dar nieko. Bet kad realiai atiminėja butą, ir viskas aišku kam – pasipelnyti papildomai, net nesiūlo variantų. Juk mokėti aš galiu, tik sutriko mano pajamos kuriam laikui“, - guodėsi skaitytojas.
DELFI jis atsiuntė dokumentus, kuriuose matosi šeimos įsipareigojimai. Šeima iš viso bankui yra skolinga 141 667 eurų (489 148 Lt) negrąžinto kredito likučio, 4 218 eurų (14 564 Lt) priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų ir 912 eurų (3 149 Lt) nesumokėtų delspinigių. Iš viso abu sutuoktiniai bankui yra skolingi 507 380 Lt.
Bankas nurodo, kad pradelsti mokėjimai bankui šiemet rugpjūtį sudarė 7 822 eurų (27 008 Lt), o jei žmonės neatsiskaitys, „bus kreiptasi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir į antstolį dėl didesnio priverstinio skolos išieškojimo“.
Nuo notaro vykdomojo įrašo iki visos skolos sumokėjimo dienos žmonėms bus skaičiuojamos 5 proc. dydžio palūkanos, papildomai šeimai tektų sumokėti visas susijusias išlaidas.
Butas brango, žmonės skolinosi kelionėms ir remontams
Iš redakcijai pateiktų dokumentų matosi, kad sutuoktiniams suteiktos paskolos yra 69 331 eurų (su 6,06 proc. palūkanų), 45 142 eurų (su 3 proc. palūkanų), 28 996 eurų (su 3 proc. palūkanų), 3 140 eurų (su 7,16 proc. palūkanų). Būsto paskolos formuotos maksimaliam 40-ies metų laikotarpiui.
Pirmą kartą žmonės iš banko skolinosi 2003 m., kai skaitytojo sutuoktinė dirbo banke. Tuomet jie įgijo 85 kv. m butą Vilniuje. Prieš NT krizę butas pabrango ir pora nusprendė paskolą pasididinti, o gautus pinigus išleisti.
„Žmonos idėja buvo - butas pabrango, tad susiremontuokime jį, nusipirkime automobilį. Iš esmės, mes pasiskolinome papildomai ir pinigus išleidome: keliavome, remontavome butą, dėl to nesigailiu ir pinigus galiu atiduoti, dirbu, - kalbėjo jis. - Bet bankui, atrodo, tai nerūpi.“
Pasak jo, bankas ruošiasi nutraukti sutartį ir atsiųsti antstolius išieškoti skolos. Mėnesio įmoka už paskolas sudaro 3,5 tūkst. Lt. Buto rinkos vertė, pasak pašnekovo, dabar siekia apie 360 tūkst. Lt.
“Iš manęs už butą reikalaujama 0,5 mln. Lt, o žmogui iš gatvės per varžytines bus siūloma už rinkos kainą: 350 ar 360 tūkst. litų. Dar aš bankui 10 metų mokėjau pinigus. Kas čia per sistema?, - dėsto žmogus. - Labiausiai mane pribloškė mokėjimo grafikai, kur aiškiai matyti, kad palūkanas kas mėnesį sumokėdavau žvėriškas, o kreditas praktiškai nemažėja.“
Visgi, jis pripažįsta, kad bankas siūlė įvairių papildomų produktų, pavyzdžiui, suformavo būsto paskolos sutarties pakeitimą, kai už paskolą buvo mokamos tik palūkanos.
Bankas išvardijo ką siūlo, bet finansininkai atvejį vadina tipiniu
„Kiekvienam klientui, susidūrusiam su finansiniais sunkumais ir siekiančiam išsaugoti savo vienintelį būstą, bankas yra parengęs nemažai būdų problemoms spręsti ir siekia rasti sprendimą, tačiau klientas turi bendrauti su banku atvirai ir sąžiningai, siekti ieškoti kompromisinio sprendimo ir pats. Aptardamas su klientu situaciją, bankas pasiūlo vieną ar kelis tinkamus sprendimus, suteikiančius galimybę finansiškai sudėtingu metu sumažinti turimų finansinių įsipareigojimų naštą“, - komentavo banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.
Pasak jo, paprastai siūlomi sprendimai yra: atidėti pagrindinės būsto paskolos dalies grąžinimą ir palikti mokėti tik palūkanas, pratęsti paskolos grąžinimo terminą, jei nustatytasis yra trumpesnis už ilgiausią leistiną, dar vienas pasiūlymas – atidėti dalies palūkanų mokėjimą.
Konsultacijų bendrovės „M Capital Consulting“ direktorius Arnas Markevičius sako, jog kad ir kaip baisiai skambėtų, bet toks atvejis – dažnas.
„Tai buvo dažna situacija, kai žmonės pradėjo be saiko vartoti. Kai norisi vartoti, randi iš kur gauti pinigų: vienas iš būdų buvo brangstantis NT. Kartais būstas buvo vertinamas kelis kartus, o jo vertei augant, paimamos vis didesnės paskolos. Su paimtais pinigais vieni žmonės elgėsi protingai, o kiti galvojo, kad elgėsi protingai, - sakė jis. - Kai skoliniesi, imi svetimus pinigus, grąžinti jau reikia savus. Niekas nekontroliavo, todėl žmonės lipo ant grėblio.“
Pasak jo, yra dažna praktika, kad bankai klientams, pradelsiantiems mokėjimus siūlo naujas paskolas su didesnėmis palūkanomis.
„Kartais žmonėms, kurie turi paskolą, bet pradelsia mokėjimus, bankas siūlo suformuoti dar vieną paskolą su didesnėmis palūkanomis, o tai reiškia, kad praleidus kelias įmokas po 3,5 tūkst. litų, gali būti suformuojama kad ir 20 tūkst. litų vartojamoji paskola, kuriai duodamos dar didesnės palūkanos nei būsto kreditui – keliolika procentų. Tada žmogus pradeda klimpti į vis didesnę skolą, didėja įmokos, kurių žmogus nesugeba mokėti - susidaro uždaras ratas“, - paaiškina finansininkas.
Ar normalu, kad pasiskolinus 0,5 mln. Lt, reikės grąžinti dvigubai?
„Kuo ilgesniam laikui žmogus pasiima paskolą, tuo labiau susidaro įspūdis, kad palūkanos yra mažos. Net ir turint 4 proc. palūkanas, didžiąją dalį įmokos sudaro palūkanos, ne kreditas. Žmonės nepasiskaičiuoja, kiek iš viso bankui teks sumokėti, - sako A. Markevičius. - Jeigu šeima pasiėmė 500 tūkst. litų paskolą, tikėtina, kad per 11 metų jie sumokėjo 200 tūkst. litų palūkanų. Galbūt palūkanos sudaro 170 tūkst., dar 30 tūkst. kreditas, bet realiai kredito suma labai smarkiai per 10 metų nesumažėja.“
Pašnekovas sako, kad nors būsto paskola atrodo aiškus produktas, reikia apgalvoti, kodėl ji pasiimama 20, 30 ar 40 metų, kokios bus jos grąžinimo strategijos.
„Jeigu žmogus neturi jokių strategijų, kodėl jis pasiėmė būsto kreditą ilgam laikui, susidaro iliuzija, kad jis bankui grąžina paskolą, o pamatęs realybę reaguoja labai emociškai. Tačiau bankas emocijų neturi, jis pasirašė sutartį ir vykdo punktus. Viskas“, - apgailestauja pašnekovas.
Tačiau A. Markevičius sutinka, kad galimybių plėšikauti bankai turi, ypač tada, kai žmonės nesidomi ir pasirašo sutartis jų neskaitę.
„Kartais banko vadybininkas, kad gautų klientą, kai ką nutyli, o klientas galvoja - kaip bankininkas sakė, taip ir bus. Realybė yra tokia: kai grąžinsite kreditą, greičiausiai to bankininko banke nebebus. Būtina skaityti sutartis, - konstatuoja A. Markevičius. - Esu išvedęs tokią paralelę: žmonės prieš tuokdamiesi bažnyčioje eina į mokymus, nes ruošiasi ilgalaikiam įsipareigojimui. Būsto kredito sutartis teisiškai yra stipri kaip ir santuokos, bet žmonės visiškai nesidomi, pasirašo neskaitydami. Atsakomybė galiausiai tenka klientui, kuris pasirašo, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis.“
Anot jo, iki šiol žmonės netiki skaičiais, kurie rodo būsto paskolos kainą sutarčiai pasibaigus.
„Man labai keista, bet žmonės turi iliuziją, kad skolindamiesi su 4 proc. palūkanomis, jie už 40 metų sumokės 4 proc. palūkanų. Deja, bet jie kasmet mokės po 4 proc. nuo pasiskolintos sumos, tad galima įsivaizduoti, kokios sumos susidaro“, - atkreipia dėmesį A. Markevičius.
Ką pataria negalinčiam mokėti žmogui
Finansų specialistas sako, kad kai turtą norima parduoti iš varžytinių, dažniausiai taip elgiamasi, nes bankas nemato galimybių savo pinigų atgauti iš kliento.
„Kai turtas bus parduotas iš varžytinių, klientas vis tiek liks skolingas tiek, kiek bankui nepavyks atgauti, tarkime, iš 500 tūkst. litų tai būtų 140 tūkst. litų, butą pardavus už 360 tūkst. litų. Bankui tas pats, kas sumokės pinigus, jam reikia jo 500 tūkst. litų arba vykdomų įsipareigojimų. Šiuo atveju, jeigu įmanoma skolintis iš artimųjų, patarčiau pasiskolinti reikalingą sumą ir sudengti vėluojamus įsipareigojimus, naujai suformuotas paskolas. Tada žiūrėti, kaip sutartį pakeisti, kad žmogus ilgainiui galėtų mokėti pagal grafiką: galbūt laikui bėgant būsto vertė pakils, kreditas sumažės, tada butą pavyks parduoti ir iš skolos griaužtų ištrūkti“, - svarsto A. Markevičius.
Jis primena ir kitą situaciją, kaip žmonės tampa suvaržyti per didelės būsto paskolos.
„Kita dažna situacija yra dar liūdnesnė, žmonės nesiskolino pinigų išaugus buto vertei, o pirko naują būstą miegamajame rajone per patį kainų piką, po to būsto vertė krito 2-3 kartus. Šiuo atveju žmogui emociškai sudėtingiau, nes jis nusipirko būstą ir yra spąstuose: sunku mokėti, bet ir būsto parduoti negali, nes rinkoje siūloma kur kas mažiau nei paimta paskola“, - primena finansininkas.
Bet kuriuo atveju, pašnekovas ragina susidūrus su sunkumais iškart kreiptis į banką ir ieškoti sprendimų.
„Dažniausiai, kai žmonės pamato, kad negalės mokėti įmokų, jie ima bankų vengti. Tik tada, kai situacija pasidaro labai bloga ir bankas imasi sankcijų, žmogui sukyla pyktis, kad bankas jį smaugia. Bet ir bankai yra linkę priimti sprendimų, tik reikia susidėlioti strategiją: žmogus turi žinoti, ką jis darys net ir atidėjus paskolos mokėjimus. Kai nenusimato, kad situacija iš esmės pasikeis, kas iš to, kad įmoka sumažės dviems mėnesiams, o po to vėl bus bėdų, galbūt net didesnių“, - aiškina A. Markevičius.
Finansininkas sako, kad galutinė bankui sumokėta suma nebūtinai turi būti dvigubai didesnė nei paskola, tačiau mokėjimo būdais reikia domėtis.
„Svarbiausias dalykas skolinantis yra sugebėjimas įvertinti savo galimybes ir nustatyti, ar pavyks mokėti imamą paskolą. Svarbu ir kritiškai vertinti būstą: ar jo vertė artimiausiais metais nekris“, - du patarimus pateikia jis.
