aA
Savivaldybių analizės rezultatai rodo, kad bene sėkmingiausiai pastaraisiais metais atsigaunančia ekonomika naudojasi Panevėžys, tačiau čia, kaip ir visoje šalyje, problema lieka pradelstų mokėjimų (ilgiau nei 60 dienų) skaičius.
© Tomo Stasevičiaus nuotr.

Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta savivaldybių analizė atskleidė, kad kažkada buvęs strategiškai svarbus Šiaurės Lietuvos regionas per dvidešimt nepriklausomybės metų prarado savo reikšmę šalies ekonomikoje.

Anksčiau aplinkinės savivaldybės buvo glaudžiai susijusios su Panevėžiu ir Šiauliais – tiekė medžiagas ar darbo jėgą, o pastaraisiais dešimtmečiais turi labiau pasikliauti savimi.

Remiantis analizės duomenimis, Panevėžys ir Šiauliai išlaiko didmiesčių reputaciją ir ekonomiką, o mažesnės šių apskričių savivaldybės – Pasvalio, Kelmės ar Akmenės rajonų – vis labiau atsilieka.

Pasak Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, bene sėkmingiausiai pastaraisiais metais atsigaunančia šalies ekonomika naudojasi Panevėžys. 2013-aisiais miestas buvo ketvirtas pagal vidutinio darbo užmokesčio augimą, jis siekė daugiau nei 9 procentus.

Manoma, kad tam įtakos turėjo ne tik minimalios algos padidinimas, bet ir kiti ekonominiai faktoriai. Pavyzdžiui, padaugėjo veikiančių vietos ūkio subjektų ir 0,7 procentinio punkto sumažėjo nedarbas.

Prisidėjo ir vietos gyventojų verslumas – pagal verslo liudijimų skaičių Panevėžys užima septintą vietą šalyje. Pernai tūkstančiui gyventojų Panevėžyje teko 36 verslo liudijimai, o tai šiek tiek daugiau nei šalies vidurkis.

Sparčiau nei mieste nedarbas mažėjo Panevėžio rajone. Per metus bedarbių čia sumažėjo 1,5 procentinio punkto. Manoma, kad tokius pokyčius galėjo lemti ir tai, kad padaugėjo verslo subjektų, be to, išaugo gyventojų verslumas. Panevėžio rajone būsto kompensacijų gavėjų mažėjo sparčiausiai šalyje – daugiau nei per pusę.

Mažiausiai šalyje

Pasvalio rajone vidutinis darbo užmokestis augo tik kiek daugiau nei 4 procentais ir tai buvo vienas mažiausių pokyčių šalyje. Nors nedarbas šioje savivaldybėje mažėjo sparčiau nei Panevėžyje, manoma, kad prie to prisidėjo ne naujų darbo vietų kūrimas, o didelė emigracija.

Biržų rajono savivaldybėje yra kitaip. Nors čia vieni didesnių šilumos ir karšto vandens tarifų šalyje, o ūkio subjektų per metus sumažėjo, pasak O. Bložienės, emigruoti neskubama. Biržų rajono savivaldybėje 1 000 gyventojų tenka tik 9 išvykusieji – tai vienas mažiausių rodiklių šalyje.

Panevėžyje vidutinis darbo užmokestis pernai buvo devintas pagal dydį šalyje, o Šiauliuose – tik penkioliktas. Čia darbuotojai vidutiniškai gaudavo 1 600 litų per mėnesį, atskaičius mokesčius.

Palyginti su 2012 metais, atlyginimai Šiauliuose augo daugiau nei 100 litų. Šiauliuose didelė ir emigracija. 1 000 gyventojų tenka 19 išvykusiųjų. Remiantis imigracijos duomenimis, ir grįžtančiųjų čia daugiau nei kitose savivaldybėse.

Skolų nemažėja

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak O. Bložienės, 2013 metais Lietuvoje neliko nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Pernai skolas pradelsusių asmenų padaugėjo visose savivaldybėse.

Panevėžyje vidutinis pradelsto mokėjimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis buvo apie šešis vidutinius darbo užmokesčius. Čia 1 000 gyventojų teko 97 pradelsti mokėjimai. Lietuvos vidurkis – 91.

O. Bložienė neabejoja, kad augant vartojimui pradelsti mokėjimai dar labiau augs – daugiausia skolinamasi prekėms ir paslaugoms. Jos manymu, tokia situacija yra signalas, kad žmonės arba nesugeba tvarkyti savo finansų, arba negalvoja prieš skolindamiesi.

Skelbiama, kad Akmenės rajone sumokėti skolas pradelsė maždaug ketvirtadalis šios savivaldybės gyventojų. Pakruojo rajone skolininkų ne tiek daug, tačiau gana didelė pradelsta suma. Šių metų pradžioje ji buvo 9 605 Lt.

Panevėžyje taip pat daug asmenų, laiku negrąžinusių skolų. Čia vidutinė pradelsta suma keturiolikta pagal dydį šalyje – 9 043 Lt.

Pastebima, kad kiek geriau su skolomis tvarkosi biržiečiai. Nors šioje savivaldybėje pradelstų skolų nemažėjo, bet ir augo nedaug, ypač įvertinus, kad čia išaugo nedarbas. Kupiškio savivaldybė buvo viena iš 17 savivaldybių šalyje ir vienintelė Panevėžio regione, kurioje mažėjo vidutinė vieno asmens pradelsta suma. Per metusi ji sumažėjo net penktadaliu.

Lietuva sensta

Pasak O. Bložienės, vidutinis gyventojų amžius 2013-ųjų pradžioje buvo 42 metai, o 2012-ųjų pradžioje – 41-eri.

Panevėžio miesto gyventojai vyresni. Čia vidutinis jų amžius buvo 44 metai. Prognozuojama, kad jei išsilaikys tokios tendencijos, po 50 metų vidutinis šalies gyventojų amžius bus 67 metai.

Skaičiuojama, kad emigruojančių asmenų šalyje sumažėjo, tačiau nedaug. Pernai į šalį atvyko arba grįžo penktadaliu daugiau žmonių nei 2012 metais.

Savivaldybių analizė rodo, kad Lietuvoje ekonominiai skirtumai nemažėja. O. Bložienės teigimu, visame pasaulyje žmonės traukia ten, kur didesnės galimybės dirbti, gyventi, įgyti išsilavinimą.

Jos manymu, kiekvienai savivaldybei svarbu matyti savo kryptį. Neretai tenka girdėti, kad reikėtų skatinti turizmą, tačiau visos šalies savivaldybės, pasak O. Bložienės, negali tapti turizmo centrais. Kitu atveju, jos teigimu, šalis turėtų būti paskelbta muziejumi po atviru dangumi.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Bankų skyrių uždarymą jaučia beveik pusė gyventojų: priversti vykti į kitus miestus, kad pasiektų savo pinigus (269)

Lietuvoje drastiškai mažėja kredito įstaigų skyrių skaičius. Jų iš 900 2011-aisiais 2019...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (942)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Ateitis be grynųjų: privers ar patys taip pasirinksime? (358)

Lietuvoje vis daugėja atvejų, kuomet gyventojai skatinami mažiau naudotis grynaisiais. Pavyzdžiui,...

Finansinė poros neištikimybė: maža paslaptis ar didelė nuodėmė? (12)

Ar esate girdėję draugę pasakojant apie internetu perkamus daiktus, kurių pristatymui ji nurodo...

Daugiau kaip pusė porų Lietuvoje nesutaria dėl pinigų (77)

Net 66 proc. gyvenimo partnerį turinčių šalies gyventojų bent retkarčiais konfliktuoja...

Top naujienos

Buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba išplatino antrą viešą laišką: mes nebedirbam, o ministras mums teberašo įsakymus (5)

Trečiadienį buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba išplatino antrą viešą laišką šią savaitę....

Įspūdinga policijos operacija Lietuvoje ir Ispanijoje: sunaikinta žmonėmis prekiavusi gauja viešnamiuose dirbo merginos iš Rytų

Trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pareigūnai atskleidė daugiau detalių apie...

Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Šarūnas Bartas išpažinčiai ryžosi tik po 2 metų: niekam tada nerūpėjo, kas iš tiesų vyko (35)

Praėjo dveji metai po to, kai socialiniuose tinkluose pasirodę dviejų menininkių kaltinimai...

Po Žemaitaičio - akibrokštas Karbauskiui: situacija lieka įšaldyta papildyta (21)

Trečiadienį po susitikimo su Seimo frakcijų atstovais Seimo pirmininkas paskelbė neteiksiąs...

DELFI TV spalį sulaukė rekordinio žiūrovų skaičiaus

Interneto vartotojai spalį DELFI skyrė 42 proc. viso naujienų portaluose leidžiamo laiko – tai...

Iš lėktuvo iškritusio vyro istorijoje – dramatiškos detalės (14)

Kai praėjusią vasarą Londone iš besileidžiančio lėktuvo iškrito žmogaus kūnas, daugeliui...

Chemijos profesorius paaiškino, kuo užnuodytas vanduo Alytuje: išleidus jį į Nemuną pasekmes gali pajusti net pajūris (55)

Supleškėjusiose Alytaus padangų perdirbimo įmonės „ Ekologistika “ patalpose iki šiol...

Etikos sargai išnarstė skundus dėl nepavykusios Pranckiečio atleidimo procedūros papildyta V. Pranckiečio komentaru (13)

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį pristatė bendrą išvadą dėl pateiktų skundų,...

Kauno klinikose gimė mažiausias naujagimis Lietuvoje (56)

Kauno klinikose vasarą gimė vos 22 gestacijos savaičių ir 350 gramų sverianti mergaitė. Tai...