Vilnietis Bronius iš parduotuvės išvažiuoja su pilnu vežimu pirkinių. Maisto ir kitokių prekių jam ir žmonai užteks savaitei, o gal ir pusantros.
„Ne vien tik maistas. Yra mašinai šepetys valyti, prieskoniai visokie, žmona prisakė, popierius. Dar yra sūrio citrinų“, – pasakojo jis.
Už visas prekes Bronius išleido 100 eurų.
„Anksčiau būdavo apie 60 eurų“, – prisimena jis.
Pasikeitusias kainas parduotuvėse mato ne tik Bronius, todėl nori-nenori kai kurie jau pradėjo taupyti. Finansų programėlės „Revolut“ duomenys rodo, kad rugsėjį išlaidos sumažėjo beveik viskam. O palyginti su rugpjūčiu, lietuviai išleido 9 proc. mažiau.
„Klientai iš tikrųjų įjungia taupymo režimą ir po tokios rekordinės atsipalaidavusios vasaros ėmė taupyti praktiškai viskam“, – sakė „Revolut“ atstovė Akvilė Adomaitytė.
„Nežinau kam taupyti, nuėjau kefyro nepirkau, nes... Duonos, bulkučių jau... Tokių skanėstų tai tikrai jau ne, nes čia žiūri ir verkti norisi“, – rodydama į parduotuvės kasos kvitą sakė viena moteris.
„Mėsa bus per šventes“, – pridūrė ji.
„Pirmieji dalykai turbūt pramogos, ieškausi pramogų, kur nekainuoja“, – sakė kita moteris.
„Pramogos jau pasibaigė, nes brangu. Tiek neuždirbame, kad galėtume sau leisti“, – sakė dar viena.
„Elektros lemputes tokias naudojame, kur mažiau šviečia. Iš tikrųjų, pradėjau taupyti“, – sakė moteris.
„Ko nereikia neperku. Šnapso neperku, nerūkau. Avalynės nereikia, drabužių, mergaitės padeda, panešioja ir man duoda“, – pasakojo moteris.
„Kai ateis sąskaitos už šilumą, tada galvosime“, – sakė mergina.
„Valgome bulves, kruopas, miltus, lašinius. Ruošiame pigiais maisto produktais valgyti“, – sakė vyras.
Daugiausiai sumenko išlaidos restoranuose bei kavinėse. Vos per mėnesį atsiskaitymų čia sumažėjo penktadaliu. Ypač greitojo maisto kavinėse bei baruose. Penktadaliu smuko išlaidos transportui bei degalams.
„Žmonių mažėjimas automatiškai reiškia pajamų mažėjimą. Dabartinėje situacijoje, kai apskritai kiekvienas klientas yra brangus, reiškia, kad turime vis mažiau galimybių susimokėti savo įsipareigojimus“, – sakė Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas.
Išlaidos maistui bei mokėjimai už komunalines paslaugas krito 9 proc. Anot „Maximos“ apklausos, maisto produktams netaupo vos 3 proc. pirkėjų.
8 iš 10 seka akcijas, jau rečiau perka paruoštus patiekalus bei brangesnius produktus.
„Kalbant apie krepšelį, rugsėjo mėnesį, lyginant su vasaros mėnesiais, jis yra šiek tiek sumažėjęs. Krepšelyje dominuoja svarbiausi produktai, tai būtų duonos gaminiai, mėsa, bakalėjos prekės. Nors ir nežymiai, tačiau jau matome smukimą aprangos, galanterijos“, – sakė „Maximos“ atstovas Tomas Bašarovas.
Elektros energijos suvartojimas šį rugsėjį irgi buvo mažiausias per 5 metus.
Praėjusį mėnesį lietuviai netaupė tik knygynuose bei kanceliarinių prekių parduotuvėse. Bet tai suprantama.
„Įprastos rugsėjui išlaidos. Tai įmokos už universitetus, mokyklas“, – sakė A. Adomaitytė.
Nors žmonės perka mažiau, kainų kilimo dar nepasivijo. Metinė infliacija rugsėjį peršoko 24 proc.
Ekonomistas sako, kad mažesnis išlaidavimas yra geras ženklas. Verslininkams teks mažinti kainas.
„Signalas, ypač prekybos centrams, kad jie turėtų pradėti konkuruoti vieni su kitais ir ne visus augančius kaštus perkelti vartotojams“, – sakė Žygimantas Mauricas.
Pernelyg susiveržę diržus gyventojai gali pridaryti ir bėdų visai ekonomikai.
„Vartojimo sumažėjimas, be abejo, stabdo ekonomiką ir dabar jau matome vartojimo sumažėjimą. Jis daugiau yra emocinis negu dėl realaus trūkumo pajamų“, – sakė Dalius Misiūnas.
Anot „Revolut“, nors rugsėjis šių metų taupiausias mėnuo, vis dėlto, pernai rugsėjį išlaidavo dar mažiau.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
