aA
Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti. Tikėtina, kad šios sukčiavimo schemos nedings, tad pranešime Lietuvos bankas pateikia patarimus, kaip atpažinti didžiausias grėsmes ir nuo jų apsisaugoti.
Lietuvos banko patarimai, kaip neprarasti pinigų
© DELFI / Andrius Ufartas

„Greita ir pelninga investicija“

Pradėkime nuo klasikinių sukčiavimo atvejų. Interneto puslapiuose, socialiniuose tinkluose, trumposiomis žinutėmis arba tiesiogiai susisiekdami su žmogumi telefonu sukčiai skleidžia reklamą, kurioje siūlo „pelningai investuoti“, savo lėšas į įvairius investicinius produktus (pvz., Forex, dvinarius pasirinkimo sandorius, kitaip vadinamus binariniais opcionais, virtualųjį turtą, akcijas, obligacijas, naftą, auksą). Taip apeliuojama į žmogaus norą greitai ir nieko nedarant uždirbti, išspręsti finansines problemas, tačiau, realiai nesuprasdamas, į ką investuoja, žmogus tik praranda pinigus ir sau prisidaro (papildomų) bėdų.

Neretai paaiškėja, kad tokios interneto platformos niekur nėra licencijuotos ar prižiūrimos, o yra fiktyvios, įkurtos siekiant išvilioti pinigus arba veikia finansinių piramidžių pagrindu. Dažniausiai klientams, o teisingiau – aukoms, apsispręsti dėl „pelningos investicijos“ reikia greitai, neturint pakankamai laiko įvertinti visas rizikas. Klientui pervedus lėšas ir po kurio laiko siekiant jas atgauti, tokių apsimestinių investavimo platformų atstovai atsisako išmokėti lėšas, užblokuoja kliento sąskaitą ar po kurio laiko visai uždaro savo interneto svetainę. Tokiais sukčiavimo atvejais joks investavimas faktiškai neįvyksta ir klientų pinigai užvaldomi apgaulės būdu.

Siekdami pritraukti kuo daugiau klientų, sukčiai dažniausiai naudoja įvairias agresyvias rinkodaros priemones, siūlo „negrąžintinus pinigus prekybai pradėti“, „premijas“ už investuotas sumas, įvairias mokesčių nuolaidas, dovanas, galimybę prekiauti prekybos platformos demonstracinėje versijoje arba mokymus apie prekybą. Dažnai tai būna tušti pažadai, skirti pritraukti kuo daugiau klientų ir įkalbėti pervesti kuo daugiau pinigų. Neretai klientas iš pradžių raginamas pabandyti investuoti nedidelę sumą. Po gan trumpo laiko, pavyzdžiui, po savaitės, jo paskyroje pateikiami labai pelningi investavimo rezultatai. Jie netikri, tačiau taip klienas viliojamas investuoti toliau ir didesnes sumas. Tokia sukčiavimo schema gali tęstis ilgą laiką, apgaulė paaiškėja tada, kai klientas nusprendžia atsiimti investuotas lėšas ir „uždirbtą pelną“.

Pinigų grąžinimas – tušti lūkesčiai ar net grėsmė

Gyventojai, supratę, kad prarado asmenines lėšas, neretai kreipiasi į mokėjimo korteles išdavusias finansų įstaigas su prašymais inicijuoti mokėjimo grąžinimo (atšaukimo) (angl. chargeback) procedūrą ir taip padėti susigrąžinti prarastas lėšas. Savo prašymą jie motyvuoja tuo, kad jiems nebuvo suteikta tinkama paslauga. Juolab kad sukčiai prieš investavimą neretai aiškina, jog nesėkmės atveju klientai lengvai galės atgauti lėšas iš kredito kortelių išdavėjų. Tačiau prarastų pinigų susigrąžinti nepavyksta, kadangi bankas arba kita mokėjimo kortelę išdavusi įstaiga tokiais atvejais neturi teisės grąžinti (atšaukti) mokėjimų.

Su lėšų grąžinimo (atšaukimo) procedūra susijęs ir sukčiavimo būdas, kai su pinigus praradusiu klientu susiekia neva konsultacinės firmos, kuri neva padeda susigrąžinti prarastus pinigus, atstovas ir už kelių šimtų eurų mokestį pasiūlo savo paslaugas. Šiuo pasiūlymu susivilioję klientai ne tik neatgauna investuotų pinigų, bet praranda ir tuos pinigus, kuriuos sumoka konsultantu prisistačiusiam asmeniui.

Atsargiai – finansinės piramidės

Populiarus sukčių naudojamas rinkodaros būdas yra bandymai įtraukti kitus asmenis į klientų viliojimo schemas, kviečiant juos prisijungti prie Partnerių programos (angl. Affiliate Programe). Jos dalyvis įvairiuose interneto portaluose ar socialiniuose tinkluose turi reklamuoti įmonės teikiamas paslaugas, dalytis informacija apie neva savo uždirbtą pelną ir kviesti kitus asmenis tapti įmonės klientais, pradėti prekiauti ir pervesti kuo daugiau lėšų. Taip pat Partnerių programos dalyvis turi dalytis informacija apie už naujų klientų pritraukimą gautus komisinius ir kviesti kitus asmenis tapti Partnerių programos dalyviais. Šioje schemoje dalyvaujantis žmogus yra suinteresuotas pritraukti kuo daugiau klientų ir Partnerių programos dalyvių, nes įmonė jam žada sumokėti už kiekvieną pritrauktą klientą ir jo investuotų lėšų dydį, taip pat už kiekvieną naują programos dalyvį. Ar sumoka – jau kitas klausimas.

Partnerių programos veikla, reklamuojant nelegaliai veikiančių įmonių teikiamas paslaugas, taip pat yra nelegali, todėl šie asmenys gali pakliūti į teisėsaugos akiratį. Raginame vengti pasiūlymų užsidirbti tiek investuojant naudojantis nelegalių bendrovių paslaugomis, tiek reklamuojant nelegaliai teikiamas paslaugas.

Žiūrėkite, ne tik į ką, bet ir kur investuojate

Nors investavimas internetu dažnai atrodo patrauklus ir patogus, tačiau reikia įvertinti ir priemones, kuriomis naudojantis investuojama, pavyzdžiui įsidiegiamą programinę įrangą – ar ji gali automatiniu būdu įvykdyti klientų sandorius ir atsiskaitymus, nurašyti pinigus iš sąskaitos ar kredito kortelės be investuotojo sutikimo, taip pat susijusias saugumo spragas ir pan.

Nusikaltimai internetinėje erdvėje neaplenkia ir investicinių paslaugų rinkos. Todėl investuojantieji internetu turėtų įvertinti ir riziką, kuri gali būti susijusi, pavyzdžiui, su veidrodinėmis interneto svetainėmis, sukurtomis kopijuojant realiai veikiančių licencijuotų įmonių svetaines, ar kitaip suklastotomis interneto svetainėmis, skirtomis nusikalstamu būdu pasisavinti investuotojų lėšas.

Vienas iš plačiai paplitusių internetinio sukčiavimo modelių yra susijęs su asmens ir jo mokėjimo duomenų pasisavinimu. Investuoti nusprendusiam klientui prisijungus prie savo prekybinės paskyros neva dėl techninių priežasčių nepavyksta pervesti investavimui skirtų pinigų. Tada įmonės atstovas – makleris ar investicijų konsultantas – pasiūlo pagalbą, kurią jis gali suteikti suvesdamas atsiskaitymo sistemoje mokėjimo duomenis rankiniu būdu. Klientui atskleidus savo duomenis mokėjimas sėkmingai įvykdomas, tačiau po kurio laiko paaiškėja, kad naudojantis atskleistais duomenimis sukčiai pasisavino dalį ar visas sąskaitoje esančias lėšas. Todėl primygtinai rekomenduojame jokiomis aplinkybėmis ir niekam neatskleisti savo mokėjimo duomenų.

Primenamos trys atsargumo taisyklės neprofesionaliesiems investuotojams:

  • Pirmoji taisyklė – neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote. Nepaisydami šio patarimo, rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įsiskolinti.
  • Antroji taisyklė – patikrinkite, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, taip pat paieškokite internetinėje erdvėje informacijos apie paslaugas siūlančią bendrovę.
  • Trečioji taisyklė – venkite pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“.
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.8333

Dosniausi darbdaviai rugsėjį: didžiausios vidutinė alga siekė 35 tūkst. eurų (64)

Didesnius nei 10 tūkst. eurų atlyginimus rugsėjį mokėjo 12 įmonių, o 187 – per 5 tūkst....

Edgaras Savickas | D+

Kam algos per pastaruosius 5 metus augo daugiausiai, o kam mažiausiai: TOP-30 profesijų (5)

Lietuvoje nuo 2015 metų minimalioji mėnesinė alga padidėjo 114 proc., vidutinis darbo užmokestis...

Edgaras Savickas | D+

Kas Lietuvoje per 10 metų pabrango labiausiai: paaiškino, kaip meistriukai sugeba nuolat kelti kainas (9)

Rugsėjį kainų augimas pakilo į aukščiausią lygį nuo 2008 metų ir tai dar gali būti ne...

Vyriausybės siūlymai dalį gyventojų paliks be didesnių sumų: ekspertai vadina blogovės valstybe (166)

Uždirbantiems minimalią algą ir kiek daugiau, kitąmet žadama daugiau pinigų, tačiau numatyta,...

Ekspertai įvertino, ar lietuviai dirbs iki 72-ejų: tai – kraštutinė priemonė (304)

Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) iškėlė diskusiją apie pensinio amžiaus vėlinimą...

Top naujienos

COVID-19 susirgusio dvimečio mama skundžiasi Kėdainių ligonine: vaikas kaip daržovė, o jie mus meta lauk

Kėdainių ligoninėje – neramios dienos. Viešumon iškilo istorija, kuri parodo apnuogintą...

Nausėdos komunikacija vakcinacijos klausimu suglumino ekspertus: priminė, ką darė pats prezidentas (126)

Prezidento Gitano Nausėdos komunikacija vakcinacijos klausimu daugeliui kelia papildomų klausimų....

Narkevičių nugalėjęs jauniausias Lietuvos meras: kai kuriuos jo žingsnius vertinčiau pakankamai neigiamai (121)

Trakų ir Kelmės rajonų gyventojai sekmadienį išsirinko naujus merus. Trakų rajono meru...

Tėvams įsipyko tvarka darželiuose: sprendimas dėl švenčių mums nelogiškas (4)

Kodėl į teatrą ar žaidimų kambarį eiti galima, o į vaikų darželį – ne? Toks klausimas kilo...

Po niūros JT ataskaitos – rūsti mokslininko prognozė: artėja nelaimė, bet galėsime tik staugti iš nevilties (20)

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija praeitais metais pasiekė naują...

Karolis Kasperas | D+

Dėl vieno lietuvio SSRS pajuto milžinišką JAV spaudimą: Simo Kudirkos šuolis dabar yra vertas „Oskaro“

Nuo pat Sovietų Sąjungos įkūrimo pradžios iki paskutinių „socializmo rojaus“ gyvavimo dienų...

Dosniausi darbdaviai rugsėjį: didžiausios vidutinė alga siekė 35 tūkst. eurų (64)

Didesnius nei 10 tūkst. eurų atlyginimus rugsėjį mokėjo 12 įmonių, o 187 – per 5 tūkst....

Valdančiuosius nuo fiasko išgelbėjo 13 sekundžių trukusi Seimo naujoko klaida (214)

Praėjusią savaitę Seimui apsisprendus, kad darbuotojai turi patys susimokėti už privalomus...