aA
Šių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sudarė 935,7 Eur ir buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį spartų augimą daugiausia lemia vis didėjantis darbuotojų trūkumas, tačiau šiek tiek prisideda ir sprendimai dėl mokesčių, minimaliosios mėnesinės algos (MMA) bei sveikatos apsaugos ir švietimo reformų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Šiuo metu nedarbo lygis šalyje siekia apie 6 proc. Paskutinį kartą panašus nedarbas buvo 2006 m. viduryje, jau gerokai įsisiūbavus ekonomikos bumui. Mažėjant bedarbių įmonės turi vis mažesnį pasirinkimą samdydamos naujus darbuotojus. Dabar juos dažnai tenka tiesiog perpirkti iš kitų įmonių. Visa tai įmonėms nemažai kainuoja, nes, ketindamos pritraukti darbuotojų, jos turi siūlyti vis didesnį darbo užmokestį.

„Jei vertintume padėtį didžiųjų ir mažesniųjų miestų apskrityse, matytume nemažai darbo rinkos raidos skirtumų“, - teigia Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Nedarbo lygis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pernai buvo toks pat kaip praėjusį dešimtmetį ekonomikos bumui pasiekus aukščiausią tašką ir sudarė 3,8 proc. Kitur nedarbo lygis sudarė apie 9 proc. ir buvo dvigubai didesnis nei praėjusio dešimtmečio ekonomikos pakilimo metu.

Didesnio nedarbo priežasčių gali būti keletas. Mažesniųjų miestų apskritys ilgą laiką susidūrė su sparčiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimu. Visa tai reiškė ir pirkėjų bei klientų skaičiaus mažėjimą, prislopusį ekonominį aktyvumą ir galiausiai menkesnį naujų darbuotojų poreikį. Kita priežastis - darbo neturinčių gyventojų žinios ir įgūdžiai. Jie ne visada tenkina darbdavių poreikius, pavyzdžiui, nemaža dalis bedarbių kaimo vietovėse yra vyresnio amžiaus, mažiau jų moka anglų kalbą, yra prasčiau įvaldę modernias technologijas ir pan.

Nepaisant šių skirtumų, mažesniųjų miestų apskritys pagal atlyginimų augimą nuo didžiųjų miestų apskričių atsilieka gana nedaug. Iš dalies tokią raidą paaiškina migracija. Mažesniųjų miestų apskritys susiduria ne tik su didele jaunų žmonių emigracija į kitas šalis, bet ir su migracija į didžiuosius miestus. Taigi, regionų įmonės dėl savo darbuotojų turi konkuruoti ne tik su kitomis tame regione veikiančiomis įmonėmis, bet ir su didžiaisiais šalies miestais bei Vakarų Europos šalimis.

Matyt, tai skatina regionus neatsilikti nuo miestų keliant darbo užmokestį. Kitas paaiškinimas - pastaraisiais metais sparčiai didėjusi MMA. Kadangi regionuose atlyginimai yra mažesni, jos didinimas darbo užmokesčio augimą spartina labiau. Be to, prisideda ir kiti valdžios sprendimai: be minėtos MMA, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, pradėta taikyti socialinio draudimo įmokų apatinė riba.

Reikšmingai darbo užmokesčio augimo tendencija šiais metais pasikeitė viešajame sektoriuje. Ilgą laiką didėję pastebimai lėčiau nei privačiajame sektoriuje, atlyginimai viešajame sektoriuje trečiąjį ketvirtį kilo netgi šiek tiek sparčiau. Tai lėmė valdžios sprendimai reikšmingai pakelti sveikatos apsaugos ir aukštojo mokslo sričių darbuotojų darbo užmokestį - jis pirmąjį pusmetį pakilo atitinkamai 17,4 ir 23,1 proc. Tiesa, darbo užmokestis viešojo administravimo įstaigose (ministerijose, joms pavaldžiose įstaigose ir pan.) tiek nedidėjo.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Iš Baltijos šalių Lietuvos gyventojai dėl savo finansinės padėties baiminasi labiausiai (8)

Baltijos šalyse atliktas požiūrio į finansus tyrimas atskleidė, kad vertindami savo finansinę...

Tyrimas: norint oriai gyventi Lietuvos sostinėje reikėtų gauti 700-750 eurų „į rankas“ (48)

Atlygio tyrimus rengianti bendrovė „Baltic Salary Survey“ šiemet atliko pragyvenimo atlygio...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (249)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

5 naudingi patarimai šventinius pirkinius perkantiems svetur (2)

Įkvėpti Kalėdų nuotaikos ir siekdami išvengti pernelyg didelio šventinio šurmulio, daugelis...

Per žiemos šventes laikinai sustos dalis tarpbankinių pervedimų (3)

Per žiemos šventes trumpam sustos dalies klientų tarpbankiniai pinigų pervedimai, tačiau jau...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Išskirtinis darbu Seime nusivylusios Rimos Baškienės interviu vyksta apklausa (21)

Išskirtinis Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės interviu: kodėl politikė nusivylusi darbu...

Du iš trijų kandidatų į ministrus tikrinami: vieno dar ieško (23)

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad dvi iš trijų ministrų kandidatūros yra tikrinamos, o...

Kandidatų į prezidentus diskusijoje – kandžios replikos: norite atidaryti vartus į Rytus (112)

Rytų Europos studijų centro jau ketvirtą kartą organizuotoje „Diplomatijos šefo“ Stasio...

R.I.T.A. Sostinės uniformų detektyvas: vietoj pasiūtų striukių – dukart brangesnės iš Lenkijos? (76)

Vilniaus miesto savivaldybė perka darbuotojams uniformas. Iš dizainerio ir bent dviejų mados...

Mykolas Pleskas apie skirtingas tėvų kastas: yra tokių, nuo kurių mane net purto (1)

29 tūkstančiai valandų. 40 mėnesių absoliučios meilės. Tiek laiko man prireikė, kad...

Lietuvoje daugėja susirgimų pavojinga liga: vienas ligonis gali užkrėsti aštuoniolika asmenų (38)

Šiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC )...

Riebi žuvis ant šventinio stalo: dėti ar nedėti? (2)

Iki didžiųjų metų švenčių liko visai nedaug, tad lietuviai jau suka galvas, kas šiemet puoš...

Plungės eglutė – tikra karalienė: puošia veidrodžiai ir žybsinčios kaskados (4)

Plungėje sutviskusią elgę sunku pavadinti žaliaskare – jos kūrėjai panaudojo nemažai...

Aistė Paškevičiūtė papasakojo, kodėl pasitraukė iš televizijos: man pasidarė gėda dėl to, ką darau (60)

Jau kurį laiką buvusio modelio ir televizijos laidų vedėjos Aistės Paškevičiūtės...