aA
Antradienį Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Seime skaitė pranešimą apie LB pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę bei funkcijų vykdymą. Buvo teigiama, kad nors 2019-ieji atnešė nemažai neramumų, 2020-aisiais reikės atremti „itin stiprų ekonomikos susitraukimą“.
Lietuvos bankas apie laukiančius iššūkius: reikės atremti itin stiprų ekonomikos susitraukimą
© DELFI / Andrius Ufartas

Laukia sudėtingi metai

LR Seimo puslapyje pateiktoje LB ataskaitoje buvo teigiama, kad pasaulio ekonomikos augimą jau kurį laiką stabdė tarptautinės prekybos konfliktai, užsitęsusi nežinia dėl Brexito, o metų pabaigoje kilęs koronaviruso (COVID-19) protrūkis sukėlė neregėto masto sukrėtimą ir ekstremalų neapibrėžtumą.

Buvo teigiama, kad atsižvelgdama į aukščiau minėtus neramumus Eurosistema, kuriai priklauso ir LB, palaikė mažų palūkanų aplinką ir palankias skolinimosi sąlygas, nuosekliai įgyvendino kitas ekonomikos skatinimo priemones.

„Lietuvos ūkis nepriklausomai nuo pasaulinių tendencijų 2019 m. augo sparčiai, lėtėjimo spąstų sėkmingai išvengė eksportuotojai“, – buvo rašoma, tačiau LB ekspertų pridurta, kad jų vertinimu, 2020-aisiais reikės atremti itin stiprų ekonomikos susitraukimą, kurį sukėlė koronaviruso protrūkis bei dėl karantino smukęs ekonominis aktyvumas.

Ataskaitoje rašoma ir kaip 2019-aisiais sekėsi bankams. Jų turtas pernai pirmą kartą viršijo 30 mlrd. Eur ribą.

Toks spartus augimas buvo aiškinamas rekordiškai didėjusiais gyventojų indėliais.

„2019 m. bankai didino savo atsparumą galimiems nuostoliams sustiprinę kapitalo pozicijas. Jau prasidėjus koronaviruso krizei atlikome bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Rezultatai parodė, kad jie yra pasirengę atremti ir itin sudėtingus ekonomikos iššūkius“, – buvo rašoma ataskaitoje.

Tiesa, daugiausia pajamų bankai gavo iš pagrindinės savo veiklos – kreditavimo, tačiau buvo rašoma, kad ne visiems buvo skolinta vienodai:gyventojams, ypač būstui įsigyti, bankai skolino noriai, tačiau skolinimas verslui, ypač smulkiajam, gerokai prislopo.

Taip pat buvo rašoma, kad 2019–2020 m. sandūroje Lietuva minėjo ir euro Lietuvoje penkmetį.

„Nors jo įvedimas buvo susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, Lietuvos banko ekspertų atliktos studijos rezultatai patvirtino, kad nauda gerokai viršijo sąnaudas: sparčiau augo ūkis ir pajamos, atpigo skolinimasis ir mokėjimai, išnyko litų ir eurų keitimo išlaidos.

Visavertė narystė Eurosistemoje atsipirks ir kovojant su 2020 m. ekonomikos iššūkiais – pirmiausia su pasaulį sudrebinusiu koronavirusu: šį kartą, skirtingai nei 2009 m., turime galimybę naudotis pinigų ir makroprudencinės politikos bei kitomis euro zonos šalims skirtomis finansinės paramos priemonėmis, kurios padės skatinti ekonomiką“, – buvo aiškinama ataskaitoje.

Kalbant apie paskolų palūkanas, buvo teigiama, kad per pastaruosius metus euro zonoje paskolų palūkanų normos, ypač būsto paskolų rinkoje, sumažėjo ir pasiekė istorines žemumas, tačiau kiek kitokia situacija buvo Lietuvoje.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Domantas Pipas

„Po kelerius metus trukusio augimo naujų paskolų vidutinės palūkanų normos Lietuvoje stabilizavosi, nors tebebuvo aukštesnės nei vidutiniškai euro zonoje, ypač – ne finansų bendrovėms“, - situaciją Lietuvoje apžvelgė LB.

Taip pat buvo pridurta, kad didesnes palūkanų normas Lietuvoje galimai lemia dėl išaugusios koncentracijos sumažėjusi konkurencija bankų sektoriuje ir padidėjusios naujų paskolų rizikos.

„Tikėtina, kad paskolų palūkanų normos Lietuvoje būtų dar aukštesnės, jeigu Eurosistema nevykdytų skatinamojo pobūdžio pinigų politikos“, – buvo teigiama ataskaitoje.

Koronavirusas atnešė neigiamą poveikį

Taip pat buvo rašoma, kad koronaviruso pandemija ir jos suvaldymui Vyriausybių taikomi apribojimai turės itin reikšmingą neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai.

„Virusui pradėjus plisti Kinijoje, baimintasi tik trumpalaikių tiekimo grandinių sutrikdymų, manyta, kad jų poveikis pasaulio ekonomikai bus gana ribotas. Tačiau, epidemijai virtus pandemija, tapo akivaizdu, kad neigiami jos padariniai nuvilnys per viso pasaulio ekonomiką.

Baiminantis koronaviruso žalos ekonomikai, įvyko ypač didelė neigiama korekcija finansų rinkose.

Išaugus rizikai ir rinkoms rengiantis dideliam Vyriausybių skolinimosi poreikiui, padidėjo ir ES vyriausybių obligacijų pajamingumas. Sumažėjusi naftos paklausa ir nepavykęs OPEC valstybių susitarimas dėl naftos gavybos apimties ribojimo sumažino naftos kainą iki 25 JAV dol. už barelį – mažiausios reikšmės per dvidešimt metų. Pasaulio ekonomikos aktyvumas reikšmingai krito“, – buvo rašoma.

Taip pat kaip didelį tiesioginį neigiamą poveikį pajutęs nepaminėtas neliko ir paslaugų sektorius. Buvo aiškinama, kad su neigiamomis pasekmėmis susidūrė apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir kitos veiklos, bei mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis.

Aiškinama, kad plintant koronavirusui Lietuvos ekonomika taip pat neišvengė itin reikšmingo sukrėtimo, tačiau jo galimam dydžiui ir trukmei būdingas didelis neapibrėžtumas.

„Lietuva koronaviruso įtaką pajus per kelis pagrindinius kanalus.

Neigiamas poveikis visų pirma pasireikš per kritusią prekių ir paslaugų paklausą. Įvairūs apribojimai ir menkstantis tarptautinis ekonominis aktyvumas mažins Lietuvos eksporto paklausą, lems mažesnį transportavimo paslaugų poreikį. Priemonės, kurių buvo imtasi siekiant sustabdyti viruso plitimą, vyraujantis neapibrėžtumas, prastesni darbo rinkos ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai ribos vidaus vartojimą“, – buvo rašoma ataskaitoje.

Taip pat teigta, kad COVID-2019 Lietuvos ekonomiką paveiks ir per pasiūlos kanalus, o trūkinėjančios pasaulinės prekių gamybos ir tiekimo grandinės neigiamai atsilieps Lietuvos gamintojams, importuojantiems tarpinius gamybos produktus iš kitų šalių.

„Didėjant sergančiųjų ar karantino besilaikančiųjų skaičiui, gamybos apimtį gali riboti ir darbo jėgos trūkumas. Neigiamus padarinius šalies ekonomikai turėtų sušvelninti Finansų ministerijos ir Lietuvos banko paskelbtas apie 5 mlrd. Eur, arba 10 proc. BVP, sudarantis ekonominių ir finansinių priemonių planas“, – buvo teigiama LB.

Taip pat V. Vasiliauskas teigė, kad darbo rinkoje tendencijos taip pat nėra optimistinės.

„Paskutiniai skaičiai rodo darbo nedarbo augimo tempo lėtėjimą“, – sakė jis. Taip pat teigė, kad labiausiai atlyginimai susitraukė apgyvendinimo ir maitinimo veikloje.

„Faktas, kad atlyginimai mažėjo 11 proc., tai, natūralu, nes didžioji dalis šiuoje srityje dirbaančių yra prastovose“, – pridūrė jis.

Pateikė galimus ekonominius scenarijus

LB pateikė ir tris galimus Lietuvos ekonomikos raidos 2020–2021 m. scenarijus.

Buvo rašoma, kad jie skiriasi trimis pagrindinėmis prielaidomis: užsienio paklausos sumažėjimo mastu, karantino trukme ir ekonomikos atsigavimo sparta.

„Pagal pirmąjį staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijų (U formos nuosmukis), numatoma, kad Lietuvos eksporto apimtis sumažėtų panašiu mastu kaip pasaulinės finansų krizės metu 2009 m., karantinas būtų atšauktas po 2 mėn., tačiau dėl vangaus namų ūkių vartojimo ir investicijų ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu. Jei pasitvirtintų šis scenarijus, 2020 m. šalies BVP sumažėtų 11,4, o 2021 m. augtų 9,7 proc.

Pagal atšiauriausią – ištęstos U formos – scenarijų numatoma, kad išorės paklausa taip pat sumažėtų panašiu mastu kaip pasaulinės finansų krizės metu, tačiau karantino trukmė būtų dvigubai ilgesnė, t. y. 4 mėn. Tai lemtų itin stiprų vidaus paklausos – tiek namų ūkių vartojimo, tiek investicijų – sumažėjimą, neleisiantį ekonomikai reikšmingiau atsigauti ir 2021 m.

Pasitvirtinus šiam scenarijui, 2020 m. šalies BVP sumažėtų 20,8 proc., o 2021 m. – dar papildomai 8,9 proc. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šio scenarijaus išsipildymas yra menkai tikėtinas.

Pagal V formos nuosmukio scenarijų numatoma, kad užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms sumažėtų beveik 4 proc., karantinas būtų atšauktas po 2 mėn., o ekonomika pradėtų atsigauti šių metų trečiąjį ketvirtį. Pasitvirtinus šioms prielaidoms, šalies BVP nuosmukis 2020 m. siektų 3,4 proc., o 2021 m. augimas sudarytų 6,7 proc.“, – buvo rašoma ataskaitoje.

Pats V. Vasiliauskas teigė, kad bazinis scenarijus laikomas kaip U scenarijus.

Uždavė klausimų

Seimo narys Mykolas Maujauskas po pranešimo V. Vasiliausko kalbėdamas apie paramą ir apie nesibaigiančias rinkimines valdančiųjų dovanas užsiminė ir apie didžiausią biudžeto deficitą per visą Nepriklausomybės laikotarpį bei klausė, kokias pasekmes tai gali ateityje turėti šalies finansiniam stabilumui.

V. Vasiliauskas aiškino, kad reikėtų dabar jau galvoti apie vidutinio laikotarpio perspektyvą, nes papildomos priemonės iš tikrųjų didina valstybės skolą.

„Artėjame prie 60 proc. nuo BVP, todėl labai svarbus yra fiskalinių priemonių tikslingas panaudojimas“, – sakė jis ir teigė, kad pinigai, skirti kasdieninėms išlaidoms, trumpuoju laikotarpiu gali paskatinti ekonomiką, bet ilguoju laikotarpiu niekaip neprisidės prie šalies ekonominio augimo.

Ragina koreguoti biudžetą

LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas sakė, kad būtina peržiūrėti ir šių metų biudžetą, pranešė ELTA.

„Būtina visas priemones sukelti į biudžetą. Be biudžeto pakeitimo, vadinamojo papildomo biudžeto šiems metams, mūsų nuomone, sunku judėti į priekį, nes mastai papildomų priemonių, taip pat ir pajamų nesurinkimo mastai, didėja. Todėl be biudžeto korekcijų, mano galva, parlamentinėje respublikoje judėti į priekį būtų sudėtinga“, – Seime sakė V. Vasiliauskas.

„Todėl ir sakome: visos tiek išlaidų, tiek pajamų priemonės turėtų atsispindėti pakoreguotame biudžete“, – pridūrė jis.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.2000

Po „Maxima“ klaidos pirkėja pasijuto apgauta: sumokėjo 4 eurais daugiau nei planavo (1)

„Delfi“ skaitytoja piktinasi, kad „ Maxima “ parduotuvėje polo marškinėlius įsigijo tik 30...

Būsto paskola vyresniame amžiuje: ką reikėtų žinoti (3)

Viešojoje erdvėje vis dar sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems...

Ekonomistai paaiškino degalų kainų skirtumus: prognozės, ko tikėtis rudenį

Prieš aštuonerius metus, nafta pasaulinėse rinkose kainavo lygiai tiek pat, kiek kainuoja dabar,...

Palanga ir toliau stebina poilsiautojus kainomis: lietuviai traukia į Lenkiją

16 eurų už karštą patiekalą. Tokiomis kainomis stebina kurortinė Palanga . Poilsiautojai prie...

ECB: daugumai namų ūkių nepavyko sutaupyti daugiau pandemijos metu

Tik vienas iš penkių namų ūkių euro zonoje padidino savo santaupas per pandemiją, tačiau...

Top naujienos

Dvaro restorane užsisakė vakarienei patiekalų: kai padavėja juos patiekė ant stalo, paprašė iš virtuvės pakviesti šefą

Latviai kalba, kad jų šalyje yra toks dvaras, kuris savo istoriniu autentiškumu ir prabanga...

Delfi PliusPeter Martin

„Bloomberg“ šaltiniai: karas Ukrainoje turės netikėtą poveikį – šį kartą gali būti kitaip (2)

Ukrainoje šėlstant giliausiam Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktui, Joe Bideno...

Žolinių savaitgalį vasara parodys savo galią: bus daugiau nei 30 laipsnių karščio

Penktadienio dieną Lietuvos orus lems anticiklonas, todėl diena bus saulėta ir sausa, pūs silpnas...

Ekspertai: Putino paskelbti planai yra apgaulė (3)

Vakarų sankcijos kelia grėsmę iki 40 proc. Rusijos BVP , o Vladimiro Putino pareiškimai apie...

Jocytės vedamos Lietuvos aštuoniolikmetės žengė į Europos čempionato pusfinalį (2)

Lietuvos merginų iki 18 metų rinktinė – tarp keturių stipriausių Europos komandų. Viliaus...

Maksvytis „atkabino“ vieną žaidėją ir kėlė klausimą: ar mes taip gerai atrodėme, ar suomiai nuleido rankas

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašas trumpėja. Po ketvirtosios pergalės...

Karas Ukrainoje. Analitikai: Rusijos kariai jau žino, kas nutiko Krymo bazėje, Maskva – sutrikusi Kyjivas: naujausias Zaporižios AE apšaudymas apgadino radiacijos matuoklius (3)

Amerikos Karinių tyrimų instituto (ISW) apžvalgoje šį kartą didžiausias dėmesys skiriamas...

Pamilusi užsienietį nuskrido į Indiją – ten motina surezgė tokią intrigą, kad lietuvei žemė išslydo iš po kojų (2)

Su vaikinu iš Indijos, tolimojo Kočino miesto, susipažinome socialiniuose tinkluose. Mūsų...

Mikroautobusą kelionėms atnaujinusios draugės išvyko į Kroatiją: papasakojo, kiek tai kainavo

Draugystė, atsitiktinumai ir noras keliauti – šių aplinkybių užteko, kad Monika ir Gabrielė...

Kuriais Zodiako ženklais galima pasitikėti, o su kuriais verta būti atsargesniems? Atsakymą sufleruoja (ne)patikimumo reitingas

Patikimumas – nėra vienareikšmis dalykas, todėl vertindami labiausiai ir mažiausiai patikimus...