„Pernai atsidariau savo arbatos skyrių ir intensyviai ieškojau arbatos tiekėjų. Išsiaiškinau, kad arbata Lietuvą pasiekia po ilgo kelio: maži arbatos sodai parduoda ją fabrikams, o fabrikai – aukcionams, iš kur ji keliauja į didžiąsias šalis, pavyzdžiui, Vokietiją, Prancūziją, joje perdirbama ir galiausiai pasiekia vartotojus. Manau, dėl to nukenčia arbatos kokybė. Net pačios aukščiausios kokybės arbatos kvapas gali būti nesodrus, atspindėti jos amžių“, - sako arbatą su „Domivero“ prekės ženklu parduodanti Rasa Iljinienė.
Verslininkė pastebėjo, jog Lietuvoje nedidelė dalis pardavėjų arbatas atsiveža tiesiogiai iš tolimųjų kraštų. Dažniausiai tai - arbatinės, organizuojančios arbatos gėrimo ritualus ir kelios specializuotos parduotuvės.
„Aš iš tų žmonių, kurie eina į parduotuvę ir skaito etiketes ant jogurtų, duonos produktų ir kitų maisto produktų – noriu žinoti, ką mes valgome. Turiu du vaikus su stipriomis alergijomis, vienas jų turi astmą, tad pradėjau domėtis. Ieškojau kokybiškų produktų ir nusivyliau, dėl to nutariau imtis savo verslo“, - kalba R. Iljinienė.
Ji pasakoja, jog prekybos arbata ėmėsi įkūrusi salelę prekybos centre, vėliau prekybai geriau einantis atidarė ir parduotuvę. Šiais metais moteris ėmė importuoti arbatas iš Nepalo, tačiau viliasi jų vežtis ir iš Šri Lankos ar Indijos, vėliau gaminti arbatos mišinius.
„Kiekvienai arbatos partijai užsakau Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo rezultatus, kuriuos klientai gali vartyti ir įsitikinti, kad arbatoje nėra ir leidžiamų pesticidų kiekių“, - kalbėjo R. Iljinienė.
Kaip išsirinkti kokybišką arbatą
Pašnekovė dėsto, jog išsiaiškinusi, kas yra kokybiška arbata, dabar gali išskirti keletą patarimų, į ką verta atkreipti dėmesį dairantis arbatžolių. Pirmiausia, anot R. Iljinienės, arbata turi būti ryškaus ir sodraus kvapo, atidarius pakuotę turi jaustis jos šviežumas.
Prekybos arbata entuziastės žodžius patvirtina „Presto prekyba“ arbatos ekspertė Danguolė Jocytė.
„Mažų sodų yra nedaug, o didieji gamintojai turi savas plantacijas ir čia užauginami didžiausi arbatų kiekiai. Aukcionuose parduodamos arbatos skirtos masinei gamybai, rūšinės arbatos, kuriomis prekiaujama specializuotose parduotuvėse, ir jų kiekiai – nedideli, paprastai parduodamos ne per aukcionus, o tiesiai iš gamintojų“, - kalbėjo D. Jocytė.
Ji taip pat pataria pauostyti arbatžoles.
„Kvapas gali būti apibūdintas įvairiai ir tai priklauso nuo arbatos rūšies. Šviežumas yra privalumas, tačiau jis yra santykinis, nes vienos arbatos pasiekia vartotojus per mėnesį - du nuo pagaminimo, pavyzdžiui, Dardzilingo pirmojo skynimo arbatos yra gabenamos lėktuvais. Antros atgabenamos per 4-6 mėnesius, ypatingai tos, kurios keliauja per šalis-tarpininkes, bet gerai paruoštos ir supakuotos arbatos gana ilgai išlaiko savo šviežumą, todėl apie metus gali išlikti gana aromatingos, jei laikomos sandariai“, - komentuoja D. Jocytė.
Su arbata dirbanti R. Iljinienė siūlo atkreipti dėmesį ir į arbatos išvaizdą: kokybiška arbata yra sukama, o ne maigoma ar smulkinama, joje neturi būti šakų.
„Masiškai arbatos yra skinamos su viskuo, kaip ir uogas renkant su įrankiu, tačiau yra arbatų skinamų tik rankomis, kai imami du viršutiniai lapeliai su pumpuru“, - dėsto R. Iljinienė.
„Labai kokybiška arbata paprastai nesmulkinama, dažniausiai ji sukama, bet yra rūšių, kai lapeliai yra nesukami, o paprasčiausiai džiovinami. Galiu patvirtinti, kad kokybiškoje arbatoje šakų neturi būti, arbatos lapeliai turėtų būti kuo vienodesni savo susukimu ir dydžiu. Gali būti skinami tik pumpurėliai, tik pumpurėliai ir pirmas lapelis, bet tikrai labai retai naudojami trečias ar ketvirtas lapas“, - kalbėjo D. Jocytė.
Abi pašnekovės sutaria, jog arbatai pakeliuose labai retai naudojamos kokybiškos arbatžolės. Dažnu atveju, tai - arbatos likučiai.
„Manau, kad pirkti arbatą pakeliuose ir neapsimoka, nes į vieną pakelį telpa po kelis gramus arbatos, o 30 gr pakelis kainuoja apie 6 Lt, tad 100 gr arbatos kainuoja apie 20 Lt. Esu įsitikinusi, kad net prastesnės kokybės arbata specializuotose parduotuvėse yra geriau nei arbatos dulkės, kurias iš tiesų ir pati gėriau, o kaina – labai panaši“, - skaičiavo R. Iljinienė.
„Tiems, kurie ieško tikrai gerų arbatų siūlyčiau dažniau lankytis tik specializuotose parduotuvėse ir kartu pasidomėti, ar jos pačios atsiveža arbatų, kaip dažnai tai daro“, - siūlo D. Jocytė.
