Įdomu, kad, lyginant su prieš dvejus metus daryta reprezentatyvia apklausa, taupančių moterų dalis beveik nepakito, o vyrų – sumažėjo. Tuo tarpu investuojančių dalis per tą patį laikotarpį panašiai didėjo tarp abiejų lyčių atstovų.
Moterys linkusios daugiau taupyti ir planuoti
Į klausimą, ar asmeniškai taupo, šiemet teigiamai atsakė 66,3 proc. moterų ir 57,6 proc. vyrų. Nors taupančių moterų yra daugiau, tačiau jos sutaupo kiek mažesnes sumas nei vyrai. 31,4 proc. moterų nurodė per mėnesį sutaupančios 21–50 eurų, dar beveik 30 proc. moterų pavyksta sutaupyti 51–100 eurų. Tuo tarpu vyrų, per mėnesį sutaupančių 21–50 eurų, buvo 26,1 proc., o sutaupančių 51–100 eurų – 38,6 proc.
Moterys ne tik yra labiau linkusios taupyti, bet ir atidžiau bei ilgesniam laikotarpiui planuoja finansus. Jos, palyginti su vyrais, geriau žino, kiek per mėnesį išleidžia savo ar šeimos svarbiausiems poreikiams: teigiamai į šį klausimą atsakė 82,8 proc. moterų ir 78,4 proc. vyrų. Be to, kiek daugiau moterų nurodė, kad turi sudariusios savo ir šeimos finansinį planą – 23,8 proc., o taip atsakiusių vyrų dalis siekė 21,4 proc.
Net beveik dukart didesnė moterų dalis (21,3 proc.) turi ilgiau nei 10 metų siekiantį finansinį planą (tokių vyrų – tik 10,9 proc.). Didžiausia dalis apklaustų finansinį planą turinčių vyrų (30,7 proc.) atsakė, kad jų planas siekia iki 2 metų (tokių moterų – beveik 30 proc.), beveik 29 proc. turi finansinį planą iki 5 metų (moterų dalis – 27,6 proc.), 16,8 proc. – iki 10 metų (moterų – 13,4 proc.).
„Apklausa rodo, kad moterys Lietuvoje yra taupesnės ir kiek labiau planuoja savo bei šeimos finansus nei vyrai. Savo ruožtu norime atkreipti dėmesį, kad planuoti finansus verta kuo ilgesniam laikotarpiui – tai leidžia efektyviau siekti finansinių tikslų ir būti geriau pasirengus ir lauktiems, ir netikėtiems gyvenimo įvykiams“, – pastebi „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Vertinant ir 2016 metais atliktą apklausą, taupančių moterų buvo 65,7 proc., tuo tarpu vyrų – 65,9 proc.
Dažniausiai investuoja į pensijų fondus
Jeigu moterys yra taupesnės, tai vyrai yra aktyvesni investuodami: šių metų apklausos duomenimis, Lietuvoje yra 19,3 proc. vyrų ir 15,9 proc. moterų, kurie investuoja savo lėšas. Į klausimą, ko reikia, kad pasiryžtų investuoti, ir vyrai, ir moterys pirmiausia nurodė, kad jiems reiktų didesnių pajamų (atitinkamai 71,1 ir 70,4 proc.).
Tarp kitų paskatų investuoti moterys dažniau nurodė, kad reiktų geriau išmanyti finansų rinkas – beveik 32 proc., o 29 proc. moterų nurodė norinčios garantuotos investicinės grąžos. Geresnio rinkų išmanymo poreikis buvo aktualus 24 proc. vyrų, o garantuota investicinė grąža paskatintų investuoti 23,4 proc. vyrų.
Tuo tarpu vyrai dažniau nurodė, kad norint investuoti, reikia turėti aiškų tikslą – tai svarbu 21,5 proc. vyrų ir beveik 19 proc. moterų. Kaip pagrindinį tikslą, kam tikisi arba tikėtųsi sukaupti lėšų investuodami, beveik pusė apklaustųjų (49,2 proc. vyrų ir 47,6 proc. moterų) nurodė papildomas pajamas šalia pagrindinio uždarbio, kiek mažiau – lėšas pensijai (apie 47,5 proc. ir vyrų, ir moterų). Kitas pagal svarbą tikslas – vaikų studijos (apie ketvirtadalis vyrų ir moterų), ketvirtoje vietoje – būstas (23 proc. vyrų, 21 proc. moterų).
Pagrindiniai investavimo tikslai lemia ir dažniausiai pasirenkamus investavimo įrankius. Daugiausia šiuo metu investuojama į pensijų fondus – juos renkasi 56 proc. vyrų ir beveik 52 proc. moterų. Antroje vietoje – kaupiamasis gyvybės draudimas (44 ir 45,9 proc.). Trečiojoje vietoje – indėliai, į kuriuos investuoja apie trečdalis apklaustųjų, ketvirtoje – nekilnojamasis turtas – jį renkasi 24,2 proc. vyrų ir 22,4 proc. moterų.
Vertinant 2016 metais atliktą apklausą, investuojančių vyrų buvo 15,5 proc., o moterų – 10,5 proc.
„Džiugina, kad investuojančių pastaraisiais metais daugėja. Nors dauguma jų renkasi tokį investicinį produktą kaip pensijų fondai, visgi dar nedaug gyventojų žino trečios pakopos pensijų fondus, nors juose rekomenduojama kaupti kartu su antros pakopos pensijų fondu, norint priartėti prie 80 proc. ligtolinių pajamų pensijoje. Be to, trečios pakopos pensijų fondai leidžia papildomai kaupti itin lanksčiai – pačiam pasirenkant įmokos dydį ir dažnumą, taip pat juose kaupiant suteikiama mokestinė lengvata“, – sakė D. Kolmatsui.
Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
