- Kodėl pasirinkote gyventi Lietuvoje?
- Mano žmona dar dirba, o vesdamas lietuvę, vedžiau Lietuvą, ir nors šiuo metu esu išėjęs į pensiją, čia tikrai yra ką veikti.
- Ar jums buvo sunku adaptuotis?
- Ne, manau, tai labai priklauso nuo paties žmogaus. Žinoma, jei neturėčiau, ką veikti, kol mano žmona yra darbe, man būtų nuobodu, tačiau žinojau, kad čia veikia Danijos prekybos rūmai, jų vadovą pažinojau dar nuo tų laikų, kai dirbau „Danske Bank“ ir mes daug dėmesio skyrėme nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai. Taigi, atvykus čia, pasiūliau savo pagalbą ir tapau prekybos rūmų konsultuojančiu finansininku. Apskritai, Lietuvoje labai gerai jaučiuosi, žmonės yra malonūs ir dar neteko nuobodžiauti, nes danų bendrovės, čia jau dirbančios ilgiau nei 20 metų, imasi papildomos labdaringos ir švietėjiškos veiklos.
- Su kokiais sunkumais susiduriate Lietuvoje, kurių Danijoje nesitikėtumėte?
- Labai dažnai darau klaidą, mėgindamas palyginti abi šalis, tačiau to daryti negalima. Mes buvome laisvi, o jūs – okupuoti iki nepriklausomybės atkūrimo prieš daugiau nei du dešimtmečius. Reikia laiko išmokti, kas yra laisvė ir demokratija. Apgailestauju, kad labai daug žmonių išvyksta iš Lietuvos: kai pirmą kartą čia atvykau prieš dešimtmetį, jų buvo apie 3,5 mln., o dabar gyventojų nebėra nė 3 milijonų.
- Galbūt emigracija atneša ir naudos, kai į Lietuvą grįžta žmonės su patirtimi?
- Jie grįžta, priklausomai nuo to, ką valstybė gali pasiūlyti. Jūsų premjerai yra aplankę ne vieną valstybę, juose besimokančius studentus, tačiau kai yra paklausiama, ką Lietuva gali pasiūlyti būsimiems specialistams, atsakyti yra nelengva. Iš tiesų, ką gi galima pasiūlyti, kai jie įgija labai aukšto lygio išsilavinimą ir turėtų pradėti dirbti jų kvalifikaciją atitinkančiose įmonese, kurios Lietuvoje nebūtinai egzistuoja. Žinoma, gerai, kai nedidelė dalis jaunimo vyksta mokytis ir paskui grįžta įgiję žinias, padeda kurti savo valstybę, tačiau ne taip gerai, kai iš šalies išvyksta tokia didelė masė žmonių.
- Ar jus tenkina gyvenimo kokybė Lietuvoje, sveikatos apsaugos sistema?
- Turiu pasakyti, kad sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje yra puikios. Mano žmona man kartais sako, jog mane aptarnauja kur kas geriau nei ją. Galbūt taip yra dėl to, kad aš jiems šypsausi, arba dėl to, kad esu užsienietis ir kartais man atrodo, kad gydytojai ir seselės nori parodyti, kokia gera yra Lietuvos sveikatos apsaugos sistema.
Mano sesuo prieš dešimtmetį buvo atvykusi ilsėtis į Druskininkus. Kai ji pasakojo savo įspūdžius, prisiminė, jog labai nustebo pamačiusi tokią seną įrangą gydyklose, nes gyveno Vokietijoje ir galėjo sau leisti labai aukšto lygio paslaugas, tačiau ji buvo sužavėta specialistų patirtimi ir kvalifikacija – jie žinojo, kaip geriausiai teikti paslaugas nors ir su labai sena įranga. Tai buvo malonu girdėti.
-Turbūt ne tik malonu, bet ir liūdna?
- Taip. Bet dabar, kai nuvykstu į Druskininkus, galiu pasakyti, kad situacija yra iš esmės pagerėjusi: tiek gydyklose, tiek mieste, kuris tapo patraukliu turistiniu centru.
- Ar jums teko kada nors atsidurti situacijoje, kai supratote, jog iš jūsų yra prašomas kyšis arba jį duoti?
- Ne, bet esu girdėjęs iš vietos gyventojų, kad, kai lankaisi pas gydytoją, kartais yra gerai duoti 50-100 litų kyšį, tačiau aš to nedariau ir nesiruošiu daryti.
- Tai buvo prieš 12 metų, tuomet susipažinau su savo žmona ir nuo to laiko ėmiau lankytis Lietuvoje reguliariai ir šalis labai patiko. Tačiau kelių būklė ir vairuotojų kultūra yra prasta, jie nemandagūs. Man nelabai patinka ir policininkai, kurie iš pasalų greitkeliuose gaudo truputį greitį viršijančius vairuotojus, kai mieste negalima normaliai važinėti dėl netvarkingai pastatytų automobilių – nesuprantu, kodėl policija nesiima drausminti miestuose esančių pažeidėjų. Bet Vilniuje nėra kamščių, esu gyvenęs Londone ir žinau, kokie baisūs kamščiai gali būti. Aišku, tas pats pasakytina ir aptarnavimą kavinėse, restoranuose, jei Vilnių palyginti su Londonu, čia aptarnavimo taip pat nėra, bet man patinka kai kurie Vilniaus restoranai. Tiesa, esu pastebėjęs, kad Vilniaus gatvėse žmonės retai šypsosi, nežinau, kodėl.
- Galbūt dėl to, kad žmonių pajamos nėra didelės?
- Iš tiesų, aš labai užjaučiu Lietuvos pensininkams, kuriems tenka išgyventi iš 800-900 litų per mėnesį. Žiemą jie turi išleisti daugiau nei pusę savo pajamų šildymui. Danijoje nėra taip skurstančių žmonių, jei jie turi socialines garantijas.
Manau, dėl to dalis žmonių ir išvyksta iš Lietuvos – jie nori užsidirbti pensijai, nes grįždami gali atsivežti ir savo pensiją iš Jungtinės Karalystės, Danijos, Norvegijos. Mano pensija man yra siunčiama iš Danijos, taip pat ir Vokietijos, kur esu mokesis 2,5 metų. Nors, žinoma, vokiška pensijos dalis yra simboliška – apie 19 eurų (65,6 Lt) per mėnesį – kai viešiu Vokietijoje, turiu pensininko statusą ir galiu naudotis nuolaidomis, pavyzdžiui, muziejams ar viešajam transportui. Taigi, užsienyje dirbę ir vėliau į Lietuvą grįžę gyventojai, čia iš pensijos galės gyventi kur kas geriau, nes kainų lygis čia yra žemesnis.
Aišku, Lietuvos ekonomikos augimas yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, tačiau reikia atminti, kad palyginamoji bazė taip pat yra viena žemiausių. Manau, svarbiausia, kad būtų pasitikima šalies valdžia, o man susidarė įspūdis, kad Lietuvoje tokio pasitikėjimo trūksta.
- Galbūt planuojate Lietuvoje dirbti už atlyginimą?
- Ne, nemanau. Dirbau 45-erius metus, iš kurių - 37 metus “Danske Bank”. Prieš tai dirbau prekybos tramvajais srityje: jie buvo gaminami Diuseldorfe, Vokietijoje, ir parduodami Danijos sostinei Kopenhagai, tačiau vėliau miestas atsisakė tramvajų ir dabar dalis jų važinėja Aleksandrijoje, Egipte. Studijuodamas susipažinau su žmogumi, kuris man pasiūlė darbą banke, iš pradžių tarėmės dėl penkerių metų, bet darbas buvo toks įdomus, kad išdirbau visus 37-erius.
Manau, mano darbas buvo pats įdomiausias - skatinome tarptautinę prekybą su kitais tarptautiniais bankais. Tuo metu nebuvo interneto, todėl mes ieškojome patikimų bendrovių skirtingose šalyse ir rekomendavome jas viena kitai verslui. Dabar bankai tokios paslaugos nebeteikia, nes yra internetas, tačiau tuo metu tai buvo vienas iš būdų supažindinti sėkmingai veikiančias bendroves.
- Ačiū jums už pokalbį.
