aA
Nepaisant aukštos infliacijos, toliau kylančių palūkanų normų ir energijos kainų, kol kas gyventojų indėliai bankuose toliau auga, rodo Lietuvos banko duomenys. Ekonomistai sako, kad taip žmonės ruošiasi artėjančiam sunkmečiui, taupo, o įtakos tam turi ir pastaruoju metu kilusios pajamos. Visgi netrukus, kaip įspėja, šie pinigai gali pradėti tirpti.
Lietuviai ruošiasi ekonominei žiemai: kaupiamos santaupos gali pradėti tučtuojau tirpti
© Shutterstock

Indėliai auga

2022-ųjų pradžioje, sausį, gyventojų indėliai bankuose siekė 20,3 mlrd. Eur.

Pirmuosius tris mėnesius stebint jų mažėjimą buvo aiškinama, kad tokiai tendencijai įtakos turėjo tiek jau tuomet pradėjusi augti infliacija, tiek panaikinti pandemijos suvaržymai, tiek vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje.

Balandį, santaupoms bankuose vėl pradėjus kilti teigta, jog Ukrainai vis dar laikantis, gyventojai jaučiasi ramesni ir dalį nusiimtų lėšų grąžino į bankus.

Gegužę ir birželį, nepaisant to, kad gyventojus pradėjo smaugti itin aukšta infliacija, kuri birželį jau siekė 20,5 proc., indėliai toliau didėjo ir nuo kovo, kai siekė 19,88 mlrd. Eur, paaugo iki 20,17 mlrd. Eur.

Naujausiais LB duomenimis, tiek toliau stiebiantis infliacijai, tiek visuomenei pradėjus nerimauti dėl energetikos krizės, liepos mėnesį gyventojų santaupos toliau kilo ir siekė 20,29 mlrd. Eur.

Pastarosios sumos santaupų rekordu laikyti negalima. Didžiausia iki šiol gyventojų indėlių suma banke buvo fiksuota 2021 m. gruodį, kai siekė 20,87 mlrd. Eur.

Ruošiasi ekonominei žiemai

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalbėjo, kad gyventojų indėlių augimą galima laikyti visuomenės neapibrėžtumo ir baimės jausmo priežastimi.

„Pasipylė daug negatyvių naujienų viešojoje erdvėje apie augančias kainas, apie Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą Europoje, apie artėjančią energetikos krizę, apie aukštas šildymo ir elektros sąskaitas ir tai tiesiog išgąsdino žmones bei juos privertė sustabdyti savo išlaidas labiau nei jie realiai norėjo.

Tai reiškia, kad vartotojai visumoje turi finansinių išteklių nepaisant aukštos infliacijos, nes, šiuo atveju, jie priėmė sprendimą dalį savo pajamų atidėti į šoną ir susifokusuoti į pasiruošimą sunkiai ekonominei žiemai ir krizei“, – sakė jis.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kalbėdamas apie mažėjančius mažmeninės prekybos rodiklius, ekonomistas pabrėžė, kad būtent jie ir yra gyventojų taupymo pasekmė.

„Iš tiesų stebina tai, kad šiuo metu Lietuvoje turime net maisto mažmeninės prekybos kritimą ir tai yra taupymo ir neapibrėžtumo tarp gyventojų pasekmė, nes, panašu, kad vartotojai pradėjo riboti net savo išlaidas maistui. Tai yra perka mažiau ne pirmo būtinumo maisto produktų, kurių galima laikinai atsisakyti.

Kalbant apie elektroniką, buitinius prietaisus, čia irgi matosi kritimas keletą mėnesių iš eilės ir kad žmonės atsisako nebūtiniausių išlaidų, kad galėtų geriau pasiruošti žiemai“, – sakė jis.

Įtakos turi ir augusios pajamos

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis tikino, kad pagrindinėmis priežastimis, kurios lėmė, kad infliacijai siekiant ketvirtį amžiaus nematytas aukštumas gyventojų santaupos beveik nesumažėjo, galima laikyti ir darbuotojams palankią situaciją darbo rinkoje ir augančias pajamas.

„Pirmojoje 2022 m. pusėje užimtų Lietuvos gyventojų skaičius pasiekė nuo 2008 m. nematytas aukštumas: dirbo ir atitinkamai už savo darbą pajamas į savo sąskaitas gavo virš 1,4 mln. šalies gyventojų. Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 5,6 proc.

Darbo užmokestis taip pat sparčiai augo – 2022 m. antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas šalyje buvo 12,3 proc. didesnis nei prieš metus, tai padėjo reikšmingai sušvelninti neigiamą didelės infliacijos poveikį ir palaikyti santaupų rezervą“, – aiškino jis.

Vaidotas Šumskis
Vaidotas Šumskis
© DELFI / Tomas Juodelis

Kaip teigė, remiantis „Sodros“ teikiamais duomenimis, Lietuvoje 2022 m. sparčiai daugėjo didesnį nei vidutinį šalies atlyginimą uždirbančių gyventojų skaičius.

Daugiau nei 1000 Eur „į rankas“ uždirbo 470 tūkst. gyventojų – 23,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Apie augusias pajamas, kaip priežastį, kodėl didėjo gyventojų indėlių suma, prasitarė ir A. Izgorodinas.

Ekonomistas pabrėžė, kad viena iš lietuvių taupymo priežasčių galima laikyti ir antrą metų ketvirtį sparčiai augusius atlyginimus, kurie privačiame sektoriuje per metus didėjo 15 proc.

„Taip pat reiktų pasakyti, kad darbo rinka tiek atlyginimų, tiek užimtumo prasme yra labai inertiškas dalykas ir į bet kokį sunkmetį, krizę, reaguoja pakankamai vėlai.

Tai reiškia, kad nepaisant to, kad turime blogėjančią ekonominę situaciją, bet darbo rinka dar yra stipri ir žmonės gali sau leisti atsidėti daugiau santaupų į taupymą“, – pridūrė A. Izgorodinas.

Sąskaitos gali ištuštėti

A.Izgorodinas tikino, kad įpusėjus rudeniui matysime gyventojų indėlių kritimą.

„Deja, tas kritimas bus susijęs su labai objektyviomis priežastimis.

Spalio mėnesį turėsime šildymo sezono pradžią ir nuo spalio iki kovo gyventojai gyvens su didesnėmis išlaidomis šildymui.

Taip pat jau buvo informacijos, kad gali brangti vanduo, tad realybė tokia, kad indėliai pradės trauktis“, – aiškino jis.

Situacija keisis ir darbo rinkoje, anot ekonomisto, ji stipriai blogės.

„Pabrėšiu, ji stipriai, labai stipriai pablogės. Mūsų darbo rinka, kaip ir ekonomika, yra industrinė, didžiausias Lietuvos darbdavys privačiame sektoriuje yra pramonė ir ji įdarbina 22 proc. visų užimtųjų.

Pinigai
Pinigai
© DELFI / Julius Kalinskas

Nuo spalio matysime daugiau įmonių, stabdančių savo veiklą, kas reiškia, kad įmonės atleidinės darbuotojus“, – sakė jis.

LB atstovas Vaidotas Šumskis teigė, kad žvelgiant į ateitį, gyventojų santaupas daugiausia lems kainų, atlyginimų ir užimtumo pokyčiai, įtaką taip pat gali turėti ir besikeičiantys lūkesčiai dėl ateities ir palūkanos už indėlius.

„Ėmus didėti bazinėms palūkanoms, palūkanos už naujus indėlių susitarimus taip pat didėja.

Pavyzdžiui, per 2022 m. vidutinės ilgesnės nei 2 metų trukmės naujų indėlių susitarimų palūkanos padidėjo nuo 0,7 proc. sausio pradžioje iki 1,8 proc. liepą.

Tuo atveju, jei palūkanos už indėlius didės ir toliau, gyventojai gali nuspręsti taupymui atidėti didesnę pajamų dalį – tai taip pat palaikytų sukauptų indėlių sumą aukštame lygyje.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
3.1053

Lietuvoje daugėja multimilijonierių: įvertino, kas padėjo susikrauti pinigus tokiu metu (5)

Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja multimilijonierių. Per vienerius metus, nuo 2020-ųjų iki...

Vyrui šokas: bankomatui „prarijus“ 950 eurų, į sąskaitą atgavo tik dalį, o kur likę – nežinia (11)

Kaunietis Audrius Chmieliauskas pasakoja, kad į bankomatą įnešdamas grynųjų pinigų prarado 900...

Pensijų fondai tris šių metų ketvirčius užbaigė su minuso ženklu

Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų...

Pricer.lt: pigiausių maisto produktų krepšelis per metus pabrango beveik trečdaliu

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį brango, rodo kainas...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Jūsų atlyginimas „Delfi“ skaičiuoklėje: pasitikrinkite, kiek po valdžios sprendimų gautumėte kitais metais (10)

Lietuvoje 850 tūkst., arba maždaug trys ketvirtadaliai, dirbančių per mėnesį popieriuje uždirba...

Top naujienos

Karybos ekspertas Ždanovas – apie tai, ką daro Rusijos generolai: vaizdo įrašai parodo kraupią realybę (7)

Ukrainos kariuomenei toliau sėkmingai puolant, viešoje erdvėje gausiu filmuotos medžiagos,...

Leonid Bershidsky

„Bloomberg“: Putino laukia nelinksmas gimtadienis, situacija jam darosi pavojinga (4)

Dabar jau žinome: net ir tokioje griežtai kontroliuojamoje šalyje kaip Rusija karinių...

Karas Ukrainoje. Išlaisvintame Lymane – sukrečiantis radinys: aptikta masinė kapavietė Ukrainiečiai skelbia smogę viešbučiui Chersone su rusų pareigūnais (7)

Ukrainos pajėgos dar labiau veržiasi link Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį...

Stiprus vėjas trukdys pasidžiaugti sugrįžtančia šiluma: termometrai rodys seniai nematytus skaičius

Ketvirtadienio dieną per Lietuvą slinks mažai aktyvus šaltasis atmosferos frontas. Debesuotumas...

Kraupi avarija Priekulės aplinkkelyje: kaktomuša susidūrė du automobiliai, vienos moters būklė sunki dėl avarijos kelias buvo nepravažiuojamas  (1)

Trečiadienio vakarą Priekulės aplinkkelyje du automobiliai susidūrė kaktomuša, sužaloto du...

Tarptautiniame fronte – čempionų meistriškumo pamoka „Rytui“

Pergalingai vietiniame fronte startavęs Vilniaus „Rytas“ trečiadienį vakare patyrė pirmą...

Vilniaus gatvėje – drastiškas vaizdas: tai nufilmavę žmonės atpažino garsų advokatą (32)

Vilniuje gatvėje žmonės tapo liudininkais, kaip išsiskyrusių tėvų konflikto įkarštyje vaikas...

Zelenskis patvirtino: Ukraina sieks priimti pasaulio čempionato kovas (2)

Ukraina prisijungė prie jungtinės Ispanijos ir Portugalijos paraiškos surengti FIFA 2030 metų...

Sniego pilys

Silpnavalis, nekonfliktiškas ir mėgstantis išgerti – taip žvalgyba apibūdino Brežnevo sūnų, tuo tarpu proproanūkis elgetauja Turkijoje

Teigiama, kad įtakingų tėvų vaikai gimsta „su auksiniu šaukštu burnoje“. Tačiau SSRS...

SuTaupyk

Apsipirkdamas Lenkijoje lietuvis rado gudrų būdą išleisti dar mažiau: dauguma apie tai net nežino Vardija pasikeitusias lenkiškas kainas ir kas vis dar pigiau nei Lietuvoje (3)

Reguliariai Lenkijoje apsipirkinėjantys Pietų Lietuvos rajonų gyventojai pastebi, kad kaimyninėje...