Pernai gyventojai labai aktyviai investavo į nekilnojamąjį turtą ir į gyvybės draudimą.
Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. gana sparčiai kilusi gyvybės draudimo rinka ir šiemet ūgtels keliolika procentų, o, pavyzdžiui, vienkartinių gyvybės draudimo įmokų sutarčių per praėjusius metus sudaryta 40 proc. daugiau.
Tokie pokyčiai siejami su gerėjančiu gyvenimu ir žmonių noru pelningiau investuoti santaupas. Taip pat neatmetama, kad įmokomis į gyvybės draudimą kai kurios įmonės skatina darbuotojus.
Tačiau investicijos į draudimą dar yra menkos palyginti su milijardiniais indėliais bankuose.
Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ skelbia, kad vien per šį sausį naujų vienkartinių gyvybės draudimo įmokų pasirašyta už beveik 1,5 mln. eurų arba 2,5 karto daugiau nei pirmąjį praėjusių metų mėnesį.
„Dar prieš keičiantis valiutai žmonės turėjo priimti sprendimą, kaip elgtis su „kojinėse“ laikytomis santaupomis, tad daugelis jų nusprendė įdarbinti savo pinigus. Įvedus eurą ypač suaktyvėjo investavimas didesnėmis sumomis“, - tvirtina bendrovės generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Bendrovė skelbia, kad praėjusiais metais gyvybės draudimo fondai uždirbo 6,1-12,7 proc. grąžos, tačiau niekas negali garantuoti, kad ir šiemet grąža bus tokia pati.
Tuo metu didieji bankai už metinius indėlius siūlo 0,1-0,2 proc. palūkanas, mažesni arba kredito unijos – 0,85-2,3 proc.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas DELFI sakė, kad visa rinka yra aktyvi.
„Jau praėjusiais metais augimas buvo labai didelis ir pasiektas beveik ikikrizinis lygis, taigi visų įmonių rezultatai yra neblogi“, - komentavo jis.
„Susidarė nemažai laisvų pinigų, bankų indėliai, kaip žinote, nėra patys didžiausi, o pinigus reikia kažkur investuoti, o gyvybės draudimas turi investicinę pusę. Kitas dalykas, žmonės vis labiau supranta rizikų draudimo naudą, nes netekus maitintojo ar susirgus kritine liga ir netekus pajamų, vieni iš kitų išgirsta teigiamas istorijas ir reaguoja į tai. Taip pat žmonės ima manyti, kad žmonės turi patys savimi rūpintis, anksčiau vyravo nuomonė, kad valstybė turi viskuo pasirūpinti“, - sakė jis.
Atsiliekame 5-10 kartų
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šalčius DELFI sakė, kad tokį augimą labiausiai lemia pelningesnių investavimo būdų paieškos.
„Pagrindinę įtaką turbūt darbo investavimo rinkos kontekstas. Tiesiog mažų palūkanų normų erdvėje žmonės ieško investavimo alternatyvų. Visi žinome, kiek bankai moka palūkanų už indėlius, kiti investavimo objektai taip pat nėra pelningi, tai gyvybės draudimas turbūt vertinamas kaip viena iš alternatyvų“, - teigė jis.
Dar viena prielaida, kad padidėjęs susidomėjimas gali būti susijęs su gyventojų pajamų mokesčio(GPM) lengvata. Apsidraudę gyvybę kasmet gali susigrąžinti dalį GPM, tačiau tada laikotarpio pabaigoje atsiimdami sukauptą sumą turės sumokėti 15 proc. GPM.
Pašnekovas sako, kad be detalesnės analizės sunku pasakyti, kodėl daugiau nei visa rinka augo vienkartinės gyvybės draudimo įmokos.
„Tai gali būti siejama ir su verslo įmonių paskatinimo paketais apdraudžiant darbuotojus“, - svarstė M. Šalčius.
Kartu jis pabrėžia, kad Lietuvoje draudimo rinka pagal populiarumą labai atsilieka nuo Vakarų.
„Gyvybės draudimo rinka yra ypač neišvystyta. Tokie rodikliai kaip draudimo tankis arba draudimo skvarba nuo Vakarų Europos atsilieka 5-10 kartų. Taigi bazė, nuo kurios augame, yra pakankamai žemai, todėl augimo tempai yra didesni nei visos ekonomikos. Be to, draudimo rinka prieškrizinį lygį pasiekė tik praėjusiais metais“, - teigė M. Šalčius.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad, jei šalies ūkio raidos tendencijos bus panašios, visa draudimo rinka 2015 m. augs 7–8 proc. Tuo metu banko ekonomistai numato 3,1 proc. šalies ekonomikos plėtrą šiais metais.
Pernai draudimo rinka augo beveik 7 proc.
Gyvybės draudimo rinkos apimtis turėtų padidėti 14–15 proc., o ne gyvybės draudimo rinka – 4–5 proc.
Lietuvoje registruotos draudimo įmonės ir kitų ES valstybių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai 2014 m. pasirašė 2,07 mlrd. Lt (602,2 mln. eurų) draudimo įmokų.
Gyvybės draudimo pasirašytų įmokų suma padidėjo 18,6 proc. ir siekė 742,5 mln. Lt (215 mln. eurų). Didžiausios gyvybės draudimo grupės – investicinio gyvybės draudimo – pasirašytų įmokų suma padidėjo 19,2 proc. – iki 523,3 mln. Lt (151,6 mln. eurų).
Šioje grupėje ypač sparčiu augimu išsiskyrė vienkartinės draudimo įmokos, jų suma padidėjo 40,6 proc.– iki 31,0 mln. Lt (9 mln. eurų). Investicinis gyvybės draudimas su vienkartine draudimo įmoka yra skirtas norintiems investuoti didesnę sumą iš karto.
Lietuvos banko duomenimis, ne gyvybės draudimo rinkoje 2014 m. dėl didelės konkurencijos mažėjo daugelio ne gyvybės draudimo rūšių įkainiai, todėl šios šakos draudimo grupių apimtis kito gerokai lėtesniu tempu nei gyvybės draudimo šakoje.
Ne gyvybės draudimo sektoriaus pasirašytų įmokų suma pernai siekė 1,336 mlrd. Lt (387,2 mln. eurų), ir palyginti su 2013 m., augimas sudarė 1,3 proc. Didžiausią įtaką ne gyvybės draudimo apimčių nuosaikiam augimui turėjo mažėjusios su transportu susijusių draudimo rūšių pasirašytos įmokos.
Turto draudimo grupės pasirašytų draudimo įmokų augimo tempas ir toliau buvo didžiausias ne gyvybės draudimo rinkoje – 7,8 proc.
