„Tik po metų dalis žmonių kainas pradeda skaičiuoti tik eurais, nes pirmus metus dažniausiai dar skaičiuoja ir buvusia valiuta“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Lietuva jau antrus metus gyvena su euru. Iki praėjusių metų vidurio prekybos vietose kainos buvo nurodytos ir litais, ir eurais. Psichologas dr. Marius Daugelavičius teigia, kad dėl dvigubų kainų skelbimo adaptacinis periodas šiek tiek pailgėjo – jo žodžiais, jei kainos iškart būtų buvę nurodytos tik eurais, žmonės būtų greičiau pripratę viską skaičiuoti šia valiuta.
„Turbūt etapas, kai buvo dvigubos kainos, šiek tiek pakišo koją. Žmogus turėjo galimybę skaičiuoti ir litais, ir eurais. Iš vienos pusės, tai yra palengvinimas, iš kitos – tas adaptacinis periodas pailgėja. Jei kaina nurodyta litais, tai žmogus vis dar ir skaičiuoja senąja valiuta. Sakyčiau, rimtesnis persilaužimas dėl euro jau įvyko, ir tas lūžis buvo tuomet, kai buvo nuimtos kainos litais“, – LRT.lt aiškino psichologas.
Kaip sako banko „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas, dvigubų kainų nurodymas buvo reikalingas, nes jis užtikrino sklandų perėjimą nuo lito prie euro, tačiau tai buvo iššūkis tiems, kurie manė, jog kainos bus nurodomos litais ir vėliau.
„Tai buvo klaida. Pirmasis laikotarpis, kai kaina buvo nurodoma abiem valiutomis, buvo skirtas mokymuisi, kad žmonės pažiūrėtų į kainą eurais ir pasitikrintų, žiūrėdami į kainą litais. Tačiau mokytis niekada nevėlu“, – teigia Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, pripratę kainas skaičiuoti eurais, pirkėjai jas dabar gali lyginti ir su produktų bei paslaugų kainomis kitose euro zonos valstybėse: „Vartotojas turėtų būti kaip cerberis, kuris saugo ir užtikrina konkurenciją. Kuo žmogus daugiau sukaupęs informacijos ir geba palyginti, tuo ta konkurencija didesnė. Labai gerai, kad kainas galime lyginti ir su esančiomis kitose euro zonos valstybėse, pavyzdžiui, kiek kainuoja kompiuteris ar rūbai Vokietijoje ar kitur ir Lietuvoje.“
Praėjus beveik metams su nauja valiuta, bendrovės RAIT apklausa parodė, kad litais kainas tuo metu perskaičiavo dar 45 proc. šalies gyventojų.
„Jaunimas yra lankstesnis, daugiau buvęs užsienyje ir mažiau konservatyvus. Jie pakankamai greitai priprato prie kainų eurais. Tuo metu vyresnei kartai, kuri nepratusi taip greitai mintyse keisti valiutos, persiorientavimas užtruko ilgiau“, – LRT.lt sako psichologas dr. M. Daugelavičius.
Ekonomistas Ž. Mauricas pastebi, kad greitai perskaičiuoti kainas nebuvo lengva ir dėl keitimo kurso. „3,45280 – ganėtinai sunku greitai paversti. Tad, pirkdami smulkius daiktus, kurie anksčiau galbūt kainuodavo 1 litą, o dabar dažnai kainuoja 1 eurą, žmonės ne taip greitai pripranta, kad euro vertė yra kur kas didesnė nei kad buvusi lito. Manau, tai vis dar vykstantis procesas, bet jau einantis į pabaigą. Bent jau kalbant apie didesnius pirkinius, žmonės vis dažniau skaičiuoja eurais“, – LRT.lt komentavo Ž. Mauricas.
Kaip teigia banko „Nordea“ ekonomistas, kolegos iš Latvijos ir Estijos esą taip pat tikino, jog tik po metų dauguma žmonių pradeda skaičiuoti tik eurais.
„Pirmais metais dažniausiai dar skaičiuojama ir buvusia valiuta, o antrais daugelis skaičiuoja tik eurais, nors vis dar prisimena ankstesnę valiutą. Juk, esant litui, kai kurie žmonės kalbėdavo apie kapeikas, netgi 2000-aisiais kai kurie litą pavadindavo rubliu. Manau, tas procesas kai kuriems žmonėms užtruks.
Reikia suvokti, kad kiekvienam pokyčiui reikalinga investicija – žmogus turi kažkada atsisėsti ir pagalvoti, kokios kainos dabar yra eurais, o kokios buvo litais. Kainos eurais atrodo pakankamai mažos ir prisiperkama ganėtinai brangių daiktų, kurių, jei būtų kainos litais, žmogus nepirktų apskritai“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomistas sako, kad jo pirkinių krepšelis iš pradžių taip pat buvo kur kas didesnis: „Tik vėliau kažkiek jį sukontroliavau ir dabar išleidžiu panašiai tiek, kiek išleisdavau litais. Jau nuvažiavo traukinys, kai galėjome burnoti ir skųstis – dabar belieka prisitaikyti ir investuoti laiką į naujų kainų suvokimą bei palyginimą.“
