Tai, kad pinigai turi uždirbti pinigus, žino daugelis, tačiau įdarbinti savo santaupas drįsta ne kiekvienas.
„Lietuviai labai mėgsta investuoti į tai, ką gali realiai pačiupinėti. Tai – NT, auksas, taurieji metalai. Tiesiog perka aukso luitus, juos pasideda ir laiko“, – sako „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Investicinio aukso pardavėjai tokio pirkimo bumo neatsimena. Per pastarąjį pusmetį aukso uncija pabrango apie 12 proc., o nuo pandemijos pradžios – daugiau nei 50 proc., bet net ir pabrangęs auksas – graibstomas.
„Praėjusiais metais, taip pat ir šiais buvo taip, kad pas mus atveža aukso papildymą už 4 mln. Eur, o mes jį išparduodame per 3-4 dienas.
O kai mes aukso fiziškai neturime, tai klientai pas mus jį rezervuojasi, sumoka užstatą, kad kai tik atvyks, būtų atidėta“, – sakė „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Auksas, kaip ir kiti taurieji metalai – gera investicija, tačiau jos metinė grąža, palyginus su NT, nedidelė.
„Jeigu kalbėsime apie tą klasikinį investavimą ir pirkimą ar buto nuomą, tai tiems žmonėms ateina sunkesni laikai , kadangi į šį segmentą ateina daugiau verslo įmonių, kurios pasiūlo paslaugų kompleksą, nuomininkui – saugumą, sudaromas sutartis, mokamus mokesčius“, – tikino NT plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Gyventojų apklausa parodė, kad tik kas 10 žmogus žino kaip ir kur investuoti. Pusė apklaustųjų investuoti bando, planuoja, bet aiškios krypties nežino.
„Galbūt į IT, o gal į startuolius, bet apie tai reikėtų pagalvoti daugiau“, – sakė viena gyventoja.
„Aš gal padėčiau į banką ir tiek“, – tikino kitas gyventojas.
Ekspertai aiškina, kad investcija į konkretų nekilnojamąjį objektą visada bus rizikingesnė nei į akcijas ar vertybinius popierius, nors lietuviai tokiomis investicijomis linkę nepasitikėti.
„Kalbant apie investavimą, turėtume galvoti bent apie 10 metų perspektyvą, kuomet mes investuojame, nežiūrime ir neatsidarome, nesinerviname dėl savo investicijų, jeigu investavome į akcijų biržas, kritimai, kilimai visada bus ir tada laukiame grąžos po 10-15 m.“, – sakė J. Cvilikienė.
Žiniose teigta, kad yra bandančių investuoti į meno kūrinius, išlaikytą vyną, tačiau čia, kaip sako ekspertai, vien storos piniginės neužtenka.
„Dažniausiai tai pasiteisina, yra kartais tokių atvejų Lietuvoje, kada investicijos išauga ir 400 proc., bet prieš perkant tuo reikia labai gerai pasidomėti“ , – sakė šiuolaikinės meno mugės „Art Vilnius“ koordinatorė Gabija Tarabilda.
Nežinojimas ir nesupratimas koją pakišo ir tiems, kurie norėdami greitai praturtėti investavo ir į kriptovaliutas.
„Čia jau panašu ne į investavimą, bet į kazino. Investavimas labiau yra kaip gėlių auginimas, o ne aktyvus užsiėmimas. Jis yra lėtas, reikalaujantis daug kantrybės ir svarbu diversifikuoti savo rizikas ir visko nedėti į vieną pintinę“, – sakė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
