Apie tai, kaip šiandien laikosi pramonė ir šalies ekonomika, bei kaip ji atrodys po karantino, laidoje „Delfi 11“ kalbėjomės su „SME Finance“ patarėju ekonomikai Aleksandru Izgorodinu bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu Vidmantau Janulevičiumi.

Tikrieji krizės masto skaičiai – dar laukia

Lietuva jau kuris laikas švelnina karantino sąlygas. Šalyje po truputį pradeda veikti verslai, atidaromos lauko kavinės, atnaujintas grožio salonų darbas.

Visgi A. Izgorodinas ladoje teigė, kad kol kas Lietuva tikrojo koronaviruso ir karantino poveikio masto dar nematė.

„Manau, kad blogiausia dar kol kas nėra praeityje, nes jei žiūrėtume į I-ąjį šių metų ketvirtį, mūsų ekonomika išaugo 2,5 proc., o kadangi karantinas Lietuvoje įsigaliojo nuo kovo 16 dienos, tai iš esmės dvi paskutines pirmojo ketvirčio savaites mes turėjome labai ribotą ekonomikos veikimą. Metų pradžioje taip pat dar augo ir pramonė, taip pat keliais procentais išaugo vidaus prekyba.

Bet jeigu pasižiūrėsime į paskutinius skaičiukus, tai aš asmeniškai manau, kad antras ketvirtis bus prastesnis“, – sakė jis.

Aleksandras Izgorodinas

Pasak ekonomisto, žiūrint į elektros suvartojimo dinamiką, galima atsargiai prognozuoti, kad Lietuvos BVP šių metų balandį maždaug 12-13 proc. buvo mažesnis lyginant su 2019-ųjų balandžiu.

„Tą patį indikuoja ir gamybos apklausos“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie pramonės rodiklius ekonomistas sakė, kad pramonės eksporto nuotaikos šiandien yra 2010-2011 m. lygyje.

„Tas pats laukia ir vidaus vartojimo, nes iš Statistikos departamento apklausų matome, kad žmonės pradėjo prasčiau vertinti ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas, ketina šiek tiek sumažinti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimą.

Manau, kad balandį, gegužę ir, galbūt, birželį mes matysime pakankamai ribotą vidaus vartojimą. Trumpai kalbant, manau, kad antras ketvirtis mūsų ekonomikoje bus sunkiausias. Tikrai nenustebčiau, jei pamatysime dviženklį arba ties 10 proc. BVP nuosmukį, bet trečią ir ketvirtą ketv. situacija pagerės, nes pradės atsigauti mūsų eksporto rinkos“, – teigė A. Izgorodinas.

Mažės atlyginimai

Kalbėdamas apie Lietuvos vidaus rinką, ekonomistas tikino manantis, kad atsigavimas bus L formos, o tai pagrindžia ir Kinijos statistika, susijusi su mažmenine prekyba šalyje po karantino.

„Kovo pradžioje Kinija pradėjo švelninti karantiną, tai kovo mėnuo jau parodė, kaip atrodo Kinijos vartojimas pokarantininiu režimu.

Vidaus vartojimo nuosmukis Kinijoje kovo mėn. išliko pakankamai didelis, visas pirmas ketvirtis – minus 18 proc., kovas – minus 16 proc.

Taip pat matosi tam tikras panikos vartojimas. Penktadaliu didėjo konservų pirkimo apimtys, 8 proc. išaugo vaistų pirkimas. Tai reiškia, kad žmonės bijo antros bangos, fokusuojasi tik į pirmo būtinumo prekes“, – duomenis aptarė jis ir vardijo, kad štai baldų pardavimai kovo mėnesį Kinijoje smuko 23 proc., namų apyvokos produktų – 29 proc., automobilių -18 proc.

„Ši lentelė rodo ir tai, kad Lietuvoje tikėtis sėkmingo vidaus vartojimo (po karantino- red.) atšokimo bus pakankamai sudėtinga“, – tvirtino jis.

Paklaustas, kaip Lietuva gyvens po karantino, A. Izgorodinas pateikė savo prognnozes.

„Pirmi požymiai rodo, kad bedarbystė išaugs. Manau, realu kalbėti, kad nedarbo lygis gali siekti 9-10 proc. Ar tai reiškia, kad sumažės atlyginimai? Manau taip, nes tikėtina, kad įmonės bus linkusios stengtis kuo labiau išsaugoti darbo vietas, o atitinkamai tai reiškia, kad įmonės turės kompensuoti tą darbo vietų išlaikymą atlyginimų sąskaita.

Tai, manau, kad matysime du scenarijus, bet labiausiai tikėtina, kad nedarbo lygis taip stipriai nepadidės, bet mažės atlyginimai, nes įmonės stengsis išsaugoti darbo vietas“, – svarstė jis ir patikslino, kad algos mažėti galėtų apie 8-10 proc.

Pramonės situacija sunkėja

Laidoje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfedaracijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat papasakojo, kaip šiandien laikosi pramonės įmonės. Jo teigimu, situacija kol kas ne tik kad negerėja.

„Noriu pasakyti, kad situacija šiandien nėra pagerėjusi, ji tik sunkėja.

Mes turime suprasti, kad pramonė, kuri eksportuoja, yra didelis smagratis, kuris įsisuka ir tam tikrą laiką sukasi iš eigos, net ir negaudamas papildomos injekcijos, omenyje turiu ir finansus, ir paskatą, ir darbą“, – aiškino atstovas ir teigė, kad šiandien mūsų šalyje dirba apie 60 proc. pramonės įmonių, o likusios 40 proc. yra prastovose.

 Vidmantas Janulevičius

Anot jo, Vilniaus regione prastovų skaičius – mažesnis, jose stovi apie 35 proc. įmonių, tačiau regionuose situacija prastesnė ir prastėja kasdien.

V. Janulevičius tikino, kad tikrąją situaciją, kalbant apie viruso paveiktą pramonę, galėsime matyti tik antrąjį metų ketvirtį.

„Manau, kad jis bus skaudus ir ženklus bei nenustebsiu, kad kritimas bus dviženklis.

Pasibaigus COVID-19 epidemijai, mes įeisime į ekonominę probleminę zoną ir iš jos kapanosimės iki metų galo. Labai norėčiau tikėtis V raidės ekonomikos atsistatymo, bet realiai bus vadinamas „Nike“ ženkliukas – kritimas į apačią ir laipsniškas atsigavimas iki kitų metų pavasario“, – prognozavo jis.

Tiesa, paklaustas apie labiausiai paveiktas pramonės sritis, LPK viceprezidentas įvardijo tas, kurios dirbo su Azija ir iš ten pirkdavo komplektuojančias detales.

„Daugiausia kalbu apie Kiniją, nes ten buvo sutrikęs tiekimas. Tos įmonės, kurios turi Lietuvoje galutinį surinkimą, mašinų apdirbimo, jie turėjo problemų ir į prastovas išėjo labai greitai.

Tie, kas dirba su Skandinavija, Vokietija, tas kritimas nebuvo labai ženklus – 10-12 proc. ir jis nėra toks ženklus, veikla vyksta“, – apie situaciją sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (215)