Tai rodo, kad gyventojai skolinosi vis didesnes pinigų sumas, sparčiai augo ir vidutinė kredito suma – 2021 m. ji siekė 2 048 eurus ir buvo 46 proc. didesnė nei prieš metus, sakoma Lietuvos banko (LB) pranešime.
Tai, kad suteiktų vartojimo kreditų skaičius mažėja, o bendra pasiskolinta suma auga, galima būtų paaiškinti gyventojų noru skolintis didesnes sumas ir finansuoti brangesnius pirkinius. Kita vertus, augantys atlyginimai prisideda didėjant galimybėms pasiskolinti tokias sumas. Taip pat pastebime, kad šiek tiek ilgėja suteikiamų kreditų trukmė“, – sako Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Tavorė.
Susidomėjimas tarpusavio skolinimo platformomis neblėsta – daugėja tiek paskolų gavėjų, tiek ir investuotojų. 2021 m. pabaigoje per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų paskolų portfelis siekė 76,5 mln. eurų ir buvo 27,8 proc. didesnis nei 2020 m. Per šias platformas suteiktų tiek vartojimo kreditų sutarčių skaičius, tiek ir sumos pernai išaugo. Buvo suteikta beveik 14 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma siekė kone 53 mln. eurų (49,2 proc. didesnė nei 2020 m.). Per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų vartojimo kreditų sutarčių trukmė ir toliau ilgėjo, o vidutinė metinė vartojimo kredito palūkanų norma mažėjo.
2021 m. šiek tiek didėjo uždelstų vartojimo kreditų dalis tiek tarpusavio skolinimo platformų portfeliuose, tiek ir kitų vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų). Tai rodo, kad dalis gyventojų, kurie turi paskolų, vis dar susiduria su sunkumais laiku grąžinti kreditą.
Praėjusių metų pabaigoje iš beveik 294 tūkst. vartojimo kreditų apie 7,7 proc. buvo tokie, už kuriuos ilgiau kaip 90 d. buvo vėluojama mokėti įmokas. Bendra jų susidariusių įsiskolinimų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas) suma 2021 m. pabaigoje sudarė 35 mln. eurų.
2021 m. kas trečia sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo susietojo vartojimo kredito (prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai). Jų suteikta maždaug 78 tūkst. (už 219 mln. eurų) – beveik trečdaliu mažiau nei 2020 m. Vidutinė vieno tokio kredito suma padidėjo net 71 proc. ir sudarė 2 816 eurų, vidutinė metinė palūkanų norma siekė 3,3 proc., vidutinė bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 7,3 proc., o vidutinė trukmė siekė 4,5 m. Pagal vartojimo kredito rūšis labiausiai augo susietojo vartojimo kredito vidutinė suma.
Kitų vartojimo kreditų per 2021 m. suteikta apie 155 tūkst. (už 260 mln. eurų) – tik 3,3 proc. mažiau nei per 2020 metus, bet bendra suma išaugo beveik trečdaliu. Vidutinė vartojimo kreditų suma sudarė 1 677 eurus (prieš metus – beveik 1 231 euras), vidutinė bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sumažėjo ir sudarė 37,1 proc., o vidutinė palūkanų norma sumažėjo nuo 23,7 iki 20,8 proc. Vidutinė kito vartojimo kredito trukmė – 3 m. ir 2 mėn.
2021 m. pabaigoje viešuosiuose vartojimo kredito davėjų ir tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašuose buvo 61 bendrovė (ne kredito įstaiga), turinti teisę teikti ir administruoti vartojimo kreditus. 33 iš jų aktyviai teikė naujus vartojimo kreditus. Vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) sudaro maždaug pusę visos Lietuvos vartojimo kreditų rinkos.
