aA
Ar pasitraukti iš papildomo kaupimo II pensijų pakopoje reikėtų nuspręsti iki liepos. Lietuvos bankas jau patvirtino, kaip bus skaičiuojamos periodinės pensijų išmokos, tačiau, kokia bus „Sodros“ anuiteto įsigijimo tvarka – vis dar nežinia.
© DELFI / Karolina Pansevič

Šiais metais įsigaliojus pensijų reformai į papildomą kaupimą buvo įtraukti apie 152 tūkst. asmenų. Visi jie turi teisę to atsisakyti iki birželio 30 d. nusprendę, kad pensijos ateityje užteks tik iš „Sodros“. Iki liepos sprendimą gali priimti ir jau kaupime dalyvaujantys – ar grįžti į „Sodrą“.

Priėmus pensijų reformą taip pat nuspręsta, kad pensijų anuitetų tiekėja nuo 2020 metų taps „Sodra“, tad keičiasi ir visa papildomai sukauptų pinigų išmokėjimo schema.

Patvirtino periodinių išmokų tvarką

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios nauja pensijų išmokų mokėjimo tvarka. Gyventojams, sukaupusiems mažiau nei 3 000 eurų, visa suma bus išmokama vienkartine išmoka. Sukaupus daugiau kaip 3 000, bet mažiau nei 10 000 eurų, bus mokamos periodinės išmokos.

Sukaupę daugiau kaip 10 000 eurų gyventojai galės rinktis standartinį arba atidėtąjį anuitetą. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, iki 85 metų bus mokamos periodinės išmokos, o nuo 85 m. – pensijų anuiteto išmokos.

Lietuvos bankas neseniai patvirtino periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo metodiką kaupiantiesiems II pakopos pensijų fonduose. Periodinės išmokos dydis priklausys nuo turimų pensijos fondo vienetų, apskaičiuotos pensijų fondo vieneto vertės ir trukmės iki kol asmeniui sukaks 85 metai.

Žmogaus įmokos tampa pensijų fondo vienetais tam, kad bendrovė tiksliai žinotų, kiek koks žmogus pensijų fonde sukaupė turto. Lietuvos bankas prideda, kad gavę pensijų fondų metines ataskaitas juose gyventojai turi matyti savo sukauptą turtą vienetais ir taip pat šių vienetų vertę paskutinės metų dienos kaina.

„Vieneto vertė priklauso nuo investicijų – akcijų, obligacijų ir kt., į kurias yra investuojamos pensijų fondo lėšos, vertės pokyčių. Pensijų kaupimo bendrovės pensijų fondo vieneto vertes skaičiuoja kiekvieną darbo dieną ir skelbia jas viešai.

Ši apskaičiuota pensijų fondo vieneto vertė dauginama iš dalyvio turimų vienetų skaičiaus, tokiu būdu gaunama dalyvio sukaupto turto vertė eurais tai dienai“, – paaiškina Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė.

Lietuvos banko anksčiau išplatintame pranešime nurodoma, kad periodinės pensijų išmokos dydis eurais gali kiekvieną mėnesį šiek tiek kisti, priklausomai nuo to, kaip keisis pensijų fondo vieneto vertė. Lietuvos banko specialistai paskaičiavo, kad dažniausiai periodinių išmokų svyravimas turėtų būti apie 1 proc. Tai reiškia, kad 30 eurų išmoka padidės arba sumažės apie 30 centų.

Tiesa, neneigiama, kad krizės laikotarpiu galimi didesni pokyčiai: konservatyvaus investavimo fondų atveju galimas -4,41 % sumažėjimas, o mažos akcijų dalies -10,78 % per mėnesį. Tai reikštų, kad krizės atveju 30 eurų išmoka galėtų sumažėti maždaug 3 eurais. Pasak V. Dičpinigaitienės, šiems skaičiavimams buvo naudoti mėnesiniai pensijų fondų vieneto vertės pokyčiai ir analizuotos istoriškai per 14 metų veikusių pensijų fondų grąžos.

Lietuvos banko skaičiavimai, kiek gali svyruoti šio priedo suma kas mėnesį, yra realistiški. Pradėjus gauti periodines išmokas, žmogui gal prireiks kažkiek laiko apsiprasti, kad ši išmoka vieną mėnesį gali būti euru ar keliais didesnė, o kitą mažesnė, bet tai nekeis žmogaus situacijos iš esmės.
Marijus Kalesinskas

„Analizuojant istorinius konservatyvaus investavimo pensijų fondų vieneto vertės pokyčius, buvo identifikuota, kad daugiausiai vieneto vertė yra kritusi 5 mėnesius iš eilės (remiantis mėnesiniais vieneto vertės pokyčiais), tačiau šis bendras pokytis per 5 mėnesius sudarė tik -4,7 proc. pensijų fondo vieneto vertės (pvz.: jei pirmą mėnesį gavote 30 EUR, tai po 5 mėnesių tokio kritimo galėtumėte gauti 1,41 EUR mažiau, t. y. 28,59 EUR).

Analizuojant mažos akcijų dalies fondus (kurie iki 30 proc. grynųjų aktyvų vertės gali investuoti į akcijas) pastebimi didesni vieneto vertės svyravimai, nes šių fondų prisiimama rizika yra didesnė. Tačiau nors tokie neigiami vertės pokyčiai buvo didesni, paminėtina, kad šių fondų grąža ilgu laikotarpiu buvo gerokai didesnė lyginant su konservatyvaus investavimo pensijų fondais.

Naujiesiems turto išsaugojimo pensijų fondams leidžiama investuoti į akcijas iki 20 proc., siekiant apsaugoti dalyvio sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos, uždirbti didesnę grąžą nei konservatyvaus investavimo pensijų fondai (kurie negalėjo investuoti į akcijas), tačiau tuo pačiu kiek įmanoma labiau apriboti dalyviui tenkančią investavimo riziką“, – DELFI komentuoja V. Dičpinigaitienė.

Lietuvos bankas yra nurodęs pavyzdį: „Jei gyventojas antrosios pakopos pensijų fondo asmeninėje sąskaitoje turi 12 000 pensijų fondo vienetų ir į pensiją išeina sulaukęs 65 metų, iki 85 metų jam bus likę 240 mėnesių. Tokiu atveju, padalijus 12 000 iš 240, gauname, kad mėnesinės periodinės pensijų išmokos dydis bus 50 vienetų. Tarkime, kad vienetų konvertavimo dieną pensijų fondo vieneto vertė yra 0,7000, vadinasi, tą mėnesį dalyviui būtų išmokėta 50 x 0,7000, t. y. 35 eurų suma“.

Svyravimai būtent ir galimi dėl to, kad pensijų fondo vienetai bus išperkami pagal tos dienos pensijų fondo vieneto kainą, o likę neišmokėti vienetai lieka fonde, yra toliau investuojami.

V. Dičpinigaitienė komentuoja, kad žmogus sudarydamas pensijų išmokos sutartį galės pasirinkti, kokiu periodiškumu jam turėtų būti mokamos periodinės pensijų išmokos – kas mėnesį, kas du arba tris mėnesius.

Dėl anuiteto išmokų – nežinomybė

Kaip ir minėta, sukaupus virš 10 tūkst. eurų gyventojai galės rinktis tarp standartinio ir atidėtojo anuitetų.

„Pasirinkus standartinį pensijų anuitetą, visa suklaupta suma bus pervesta „Sodrai“, kuri mokės tam tikro dydžio pensijų anuitetą iki asmens gyvenimo pabaigos. Standartinis anuitetas tiktų asmenims, kurie netoleruoja investavimo rizikos ir paveldėjimo aspektas nėra labai aktualus, nes standartinio anuiteto atveju investavimo riziką prisiims „Sodra“, anuitetas nėra paveldimas.

Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, jam įsigyti bus skirta tik nedidelė sukauptos sumos dalis (10–15 proc.). Anuiteto išmokos bus pradėtos mokėti, kai asmeniui sukaks 85 m., ir bus mokamos iki jo gyvenimo pabaigos. Kita sukauptos sumos dalis (85–95 proc.) liks pensijų fonde ir pensijų kaupimo bendrovė mokės periodines pensijų išmokas iki asmuo sulauks 85 m. Tie gyventojai, kurie toleruoja investavimo riziką ir kuriems paveldėjimo aspektas yra svarbus, turėtų apsvarstyti galimybę pasirinkti periodinių išmokų ir atidėtojo anuiteto derinį. Tokiu atveju periodinių išmokų mokėjimo laikotarpiu investavimo rizika tektų pačiam išmokų gavėjui, bet, jei jis mirtų nesulaukęs 85 m., neišmokėtų periodinių išmokų suma būtų paveldima (tik atidėtojo anuiteto dalis yra nepaveldima)“, – komentuoja V. Dičpinigaitienė.

„Sodra“ primena, kad anuitetas – išmokų mokėjimo iki gyvos galvos paslauga, kurią už savo sukauptas lėšas įsigyja pensijų kaupimo dalyvis. Tačiau, kokia bus paties anuiteto įsigijimo tvarka bei kaina, kol kas nėra aišku.

„Šiuo metu „Sodra“ bendradarbiaudama su Lietuvos banku, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitomis institucijomis bei pasitelkusi užsienio ekspertus kuria anuiteto išmokų metodiką, kainodarą, mokėjimo tvarką. Jų dydis, be abejo, labiausiai priklausys nuo sukauptos sumos“, – informuoja „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Jis taip pat nurodo, kad šiuo metu „Sodros“ puslapyje esančioje ateities pensijos skaičiuoklėje yra sumodeliuota standartinio anuiteto išmoka.

„Kol nėra priimti sprendimai dėl atidėtojo anuiteto metodikos ir kainodaros, toks išmokos variantas ir nebus pateikiamas. Be to, skaičiuoklė yra orientacinio pobūdžio, skirta prognozuoti ir padėti žmogui priimti sprendimą kaupti ar nekaupti. Gali būti, kad anuitetų rūšių pasirinkimui bus skirta atskira skaičiuoklė. Bet kuriuo atveju kainodara ir metodika bus vieša ir skaidri“, – prideda jis.

Būtų tikrai geriau, jei kaupiantieji, priimdami savo sprendimus – dalyvauti ar ne II pakopos pensijų kaupime – žinotų visas sąlygas pilnai, tame tarpe ir kaip tiksliai bus išmokami anuitetai. Deja, pensijų reforma buvo priimta ir įvyks anksčiau, nei „Sodra“ turėjo laiko pasiruošti anuitetų teikimui.
Marijus Kalesinskas

Pasiteiravus, kada galima tikėtis informacijos dėl anuitetų įsigijimo tvarkos, gautas atsakymas – rudeniop. Tai reiškia tuomet, kai jau bus pasibaigęs laikas dėl apsisprendimo kaupti papildomai ar ne.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad preliminarios būsimų anuitetų sąlygos atsispindi pensijų skaičiuoklėje, tačiau be abejonės sprendimą dėl kaupimo priimti būtų paprasčiau, kai teisės aktuose yra visiškas aiškumas.

Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teigia, kad informacijos trūkumas dėl anuitetų įsigijimo tvarkos – didelis pensijos reformos trūkumas.

„Tą mūsų asociacija pabrėžė nuo pat reformos pradžios. Būtų tikrai geriau, jei kaupiantieji, priimdami savo sprendimus – dalyvauti ar ne II pakopos pensijų kaupime – žinotų visas sąlygas pilnai, tame tarpe ir kaip tiksliai bus išmokami anuitetai. Deja, pensijų reforma buvo priimta ir įvyks anksčiau, nei „Sodra“ turėjo laiko pasiruošti anuitetų teikimui. Visgi mes aktyviai dalyvaujame „Sodros“ pasiruošimo darbo grupėse ir matome geranorišką nusiteikimą ir dideles pastangas padaryti viską, kad kaupiantiesiems naujoji sistema būtų naudinga.

Numatoma konsultuotis su kitų šalių, pvz. Danijos, kuriose yra ilgametė tokių paslaugų teikimo valstybinėse institucijose patirtis, ekspertais, tad tikimės, kad bus tinkamai pasirengta ir šių paslaugų teikimui „Sodroje“. Natūralu, kad reikalingas pasiruošimas reikalauja laiko, todėl pilnai anuitetų sąlygas žinosime turbūt tik iki šių metų pabaigos. Preliminarūs standartinio anuiteto parametrai nurodyti „Sodros“ pensijų skaičiuoklėje, nemanau, kad galutinės sąlygos reikšmingai skirsis nuo indikuotų“, – sako M. Kalesinskas.

Naujoji išmokų sistema bus aiškesnė, bet teks priprasti prie svyravimų

Kaupiančiuosius atstovaujantis M. Kalesinskas nurodo, kad asociacija dalyvavo darbo grupėje, ruošiant jau patvirtina Lietuvos banko periodinių išmokų tvarką.

Marijus Kalesinskas
Marijus Kalesinskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Manome, kad naujoji tvarka tinkamai atsižvelgia į kaupiančiųjų interesus. Mums šiek tiek nepatinka tai, kad periodinės, pvz. mėnesinės, išmokos vertė kiekvieną mėnesį šiek tiek keisis, priklausomai nuo situacijos finansų rinkose, bet tai yra bene priimtiniausias kompromisas. Buvo išnagrinėtos visos alternatyvos ir ši pasirinkta, kaip priimtiniausia kaupiantiesiems“, – teigia jis.

Š. Ruzgys nurodo, kad ir dabartinė, ir būsima pensijų išmokėjimo tvarka turi ne vieną ir ne du pasirinkimus, tačiau naujoji bus aiškesnė ir paprastesnė planuojant savo sprendimus.

„Išskiriant tai, kas būtų svarbu II pakopos dalyviui, kaip didelį naujos tvarkos pliusą paminėčiau aiškius, nekintančius skaičius, atitinkančius fonde sukauptą sumą – 3, 10 ir 60 tūkst. eurų. Būtent jie pirmiausiai ir apibrėš galimus pasirinkimo variantus: ar santaupas galima atsiimti visas iškart, ar jos bus išmokamos dalimis, reikės ar nereikės įsigyti anuitetą. Tuo tarpu dabar suma, nuo kurios yra prievolė įsigyti anuitetą kinta kasmet, taip pat priklauso nuo dalyvio amžiaus, be to sumos nevienodos vyrams ir moterims. Nežinomųjų ateityje bus šiek tiek mažiau, o antros pakopos dalyviai galės paprasčiau planuoti savo sprendimus“, – komentuoja jis.

Tiesa, LIPFA laikosi pozicijos, kad sukaupusiems nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų būtų galima leisti santaupas atsiimti vienkartine išmoka, o ne atgauti sumą periodinėmis išmokomis. M. Kalesinskas vertina, kad vis dėlto tokia Seime priimta tvarka yra suprantama, mat taip siekiama apsaugoti pačius kaupiančiuosius nuo to, kad jie neišleistų visų santaupų per greitai.

„Tai logiška, kadangi II pakopoje kaupiama ne tam, kad sukaupti „apvalią“ sumą ir ją panaudoti vartojimui vienu kartu, o tam, kad gauti reguliarias priemokas prie „Sodros“ pensijos visą pensijos laikotarpį ar bent jau didžiąją jo dalį (nes periodinės išmokos baigiamos mokėti, kai žmogui sueina 85 m.)“, – prideda jis.

Vertinant Lietuvos banko paskaičiavimus, kaip gali svyruoti periodinių išmokų dydžiai, LIPFA DELFI nurodė, kad išmokos dydis eurais kiekvieną mėnesį skirsis labai nežymiai: rinkai išgyvenant teigiamus pokyčius išmokos pakiltų, o sulaukus neigiamų pokyčių rizika būtų pasverta, konservatyvesnė.

Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas teigia, kad paskaičiavimai yra realistiški, o žmogui tiesiog reiks priprast, kad kas mėnesį bus išmoka vis kiek kitokia suma.

„Pirmiausia supraskime, kad pasiekus pensinį amžių ir nustojus dirbti, žmogus, daugeliu atvejų, gaus didesnę dalį reguliarių pajamų iš „Sodros“ senatvės pensijos ir šios išmokos bus kas mėnesį stabilios, o kasmet dar bus truputį didinamos (indeksuojamos), kiek tai nulems ekonominė ir demografinė situacija, t.y. pagal darbo užmokesčio fondo augimą. Jei žmogus ilgai kaups II pakopoje – dar galbūt ir pats bei jo darbdavys darys papildomas įmokas – jis iki senatvės sukaups solidžią sumą savo pensijų fonde. Jei jis pasirinks atidėtąjį anuitetą arba sukaupta suma neviršys 10 tūkst. Eur, tuomet didžioji dalis arba visos santaupos bus išmokamos, kaip periodinės išmokos ir tai bus reikšmingas priedas prie pagrindinės pensijos dalies, gaunamos kaip „Sodros“ senatvės pensija.

Lietuvos banko skaičiavimai, kiek gali svyruoti šio priedo suma kas mėnesį, yra realistiški. Pradėjus gauti periodines išmokas, žmogui gal prireiks kažkiek laiko apsiprasti, kad ši išmoka vieną mėnesį gali būti euru ar keliais didesnė, o kitą mažesnė, bet tai nekeis žmogaus situacijos iš esmės. Be to, žvelgiant į finansų rinkų istoriją, galima daryti išvadą, kad šių periodinių išmokų suma eurais per ilgą laiką padidės – išmokos, artėjant prie 85 m. amžiaus, labai tikėtina, bus bent 20–50 proc. didesnės, nei jų mokėjimo periodo pradžioje, kai žmogui buvo 65 m. Rinkų istorija rodo, kad šių išmokų augimas per visą 20 metų laikotarpį iš dalies ar pilnai atitiks infliaciją, nors atskirais metais bus įvairiai“, – DELFI komentuoja M. Kalesinkas.

Renkantis tarp atidėtojo ir stanadartinių anuitetų, tiek Š. Ruzgys, tiek M. Kalesinkas pataria nuspręsti, kiek žmogui yra svarbu stabilumas ir pinigų paveldėjimo faktas.

„Jei žmogui svarbiausia kuo didesnė mėnesinė stabili išmoka ir jam nesvarbus neišmokėtų santaupų palikimas paveldėtojams – tuomet reikėtų galvoti apie standartinio anuiteto pasirinkimą. Jei visgi santaupų paveldėjimas yra labai svarbus ir yra priimtina, kad mėnesinės išmokos bus mažesnės nei standartinio anuiteto atveju bei kas mėnesį šiek tiek svyruos jų dydis – tuomet verta rinktis atidėtąjį anuitetą“, – nurodo M. Kalesinskas.

Didžioji dalis nusprendė kaupti papildomai

Š. Ruzgys teigia pastebėjęs, kad su pensijos kaupimo reforma įvyko taip, kaip ir su visais kitais pokyčiais. Pačioje pradžioje susidomėjimas labai stiprus, tuomet susidomėjimas nuslūgsta ir vėl atgyja pačioje pabaigoje, stengiantis „suspėti į traukinį“.

Šarūnas Ruzgys
Šarūnas Ruzgys
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Taip nutiko ir dabar, kai daugiausiai dėmesio sulaukėme sausį, o balandį sprendimus priimančių II pakopos dalyvių skaičius buvo žemiausias nuo metų pradžios. Balandžio pabaigoje II pakopoje pensijai kaupė iš viso 1,31 mln. dalyvių, tad kol kas galima konstatuoti, kad absoliuti dauguma išlaiko pasiryžimą kaupti savo pensijai visą savo darbingą laikotarpį ir nuo šio sprendimo nesitraukia“, – teigia jis.

„Sodros“ duomenimis, per balandžio mėnesį iš viso pasirašyta apie 3 400 naujų pensijų kaupimo sutarčių. Nuo šių metų pradžios gyventojai sudarė iš viso apie 15 400 naujų sutarčių ir didžioji dalis jų (12 400) rinkosi iškart mokėti 3 proc. įmokas nuo savo darbo užmokesčio ir gauti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės paskatą. Dar 9500 gyventojų, kurie pernai pensijų kaupime dalyvavo pagal 2+0+0 modelį nemokėdami įmokų nuo savo darbo užmokesčio, balandį pasirinko kaupti 3 proc. tarifu, nors jiems automatiškai buvo taikomas pereinamasis 1,8 proc. tarifas. Nuo metų pradžios tokį sprendimą priėmė jau 10 proc. gyventojų (67 tūkst.) anksčiau kaupime

Palyginti, jeigu balandį 3 400 gyventojų sudarė naujas pensijų kaupimo sutartis, tai panašus skaičius – 3 600 gyventojų jas nutraukė ir visą sukauptą pinigų sumą pervedė „Sodrai“.

„Ryškėja tendencija, kad dažniau kaupimą nutraukia gyventojai, kurie buvo pasirinkę modelį 2+0+0 ir nemokėję įmokų nuo savo darbo užmokesčio, todėl, atitinkamai, sukaupę gana nedideles pinigų sumas“, – nurodo S. Jarmalis.

„Sodros“ duomenys rodo, kad bendrai nuo metų pradžios pensijų kaupimo sutartis nutraukė apie 1,5 proc. pensijų kaupimo dalyvių, t. y. 21 tūkst. Tuo tarpu stabdyti pensijų kaupimą balandį pasirinko 16 600 gyventojų. Nuo metų pradžios tokį sprendimą priėmė 6 proc. pensijų kaupimo dalyvių – iš viso 80 tūkst.

Iš 152 tūkst. naujai įtrauktų pensijų kaupimo dalyvių 25 tūkst. yra pranešę, kad pensijos kaupti nepradės.

„Šiuo metu priskaičiuojama 1,308 mln. pensijų kaupimo dalyvių. Į šį skaičių įtraukiami ir tie gyventojai, kurie kaupimą sustabdė, tačiau pinigus paliko pensijų fonde, nes jų sukauptos lėšos ir toliau investuojamos ir bus išmokamos nustatyta tvarka sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

Iš 1,3 mln. pensijų kaupimo dalyvių kovą aktyviai kaupime dalyvavo ir įmokas mokėjo 810 tūkst. gyventojų – 1 proc. mažiau nei vasarį, tačiau tuo pačiu laiku jų įmokų suma padidėjo beveik 3 proc. – iki 25 mln. eurų“, – nurodo „Sodros“ atstovas.

Gyventojams primenama, kad kokiame pensijų kaupimo fonde ir kokiu tarifu kaupia, jie gali pasitikrinti nuėję į „Sodros“ internetinį tinklalapį ir prisijungę prie savo asmeninės paskyros.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.8000

Daugiau nei pusei tėvų trūksta pinigų vaikų laisvalaikiui vasarą (23)

53 proc. šalies gyventojų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, skirtų daugiau pinigų atžalų...

Pasakyk, kur atostogauji, ir pasakysiu, kas tu: vidurinioji klasė Lietuvoje plečiasi žaibišku greičiu (307)

Reguliarios atostogos užsienyje prieš tai nesiveržiant diržų – vienas iš viduriniosios klasės...

Mačiulis prakalbo apie ateitį: tai bus tokia krizė, kurios aš labiausiai bijau (280)

„Tai bus tokia krizė, kurios aš labiausiai bijau“, – antradienį vykusiame kasmetiniame...

Vasarą pradės nemokamai dalinti tūkstančius Šeimos kortelių: aiškėja, kas ir kada jas gaus (169)

Vasarą turėtų būti pradėta dalinti tūkstančiai Šeimos kortelių, kurios leis pasinaudoti tam...

Nauja tendencija: turtingieji kuria šeimos biurus, kad dar labiau praturtėtų (65)

Pasaulyje daugėja šeimos biurų, kurie skirti padėti turtingoms šeimoms ne tik valdyti jau turimą...

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (1)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (40)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (65)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (118)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (113)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (15)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (3)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (1)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (5)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...